„Naujasis rotacijos modelis yra gera priemonė, todėl mes tobuliname ir vertiname šį modelį. Manau, kad tai yra gera evoliucija to, ką mes, kaip NATO šalys, darėme Baltijos regione, o Portugalijos gynybos ministerija ir Portugalijos ginkluotosios pajėgos vertina šią galimybę vystyti (bendradarbiavimą – BNS) šioje srityje“, – antradienį žurnalistams kalbėjo Lietuvoje viešintis naujasis pietų Europos valstybės kariuomenės vadas.
„Suprantame, kad jei ką nors reikės keisti, tai bus pakeista į gerąją pusę, ir, žinoma, tikimės, kad Portugalijos ginkluotosios pajėgos dės pastangas šiems pasikeitimams“, – pridūrė jis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas yra sakęs, jog naujasis modelis „nustato principus, kuriais remiantis šalys galės skirti antžeminės oro gynybos ir aviacijos pajėgumus, pradedant nuo NATO rytinio pakraščio“.
Ministras taip pat nurodė, kad Lietuva pasirengė ir užtikrins palankias sąlygas rotaciniam oro gynybos modeliui įgyvendinti.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys jau kurį laiką siekia, kad NATO sustiprintų oro gynybos pajėgumus regione. Anot jų, tai leistų pereiti nuo beveik 20 metų trunkančios NATO oro policijos į oro gynybos misiją.
Apie tai daugiau imta kalbėti po Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą.
Vis dėlto suprantant tokios ginkluotės trūkumą, Baltijos šalys pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.
Dėmesys kibernetiniam saugumui
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys Portugalijos kolegai padėkojo už „tvarų bendradarbiavimą visuose karinės dimensijose“ ir pažymėjo, jog bus stiprinama partnerystė kibernetinio saugumo srityje.
„Aiškiai sutarėme, kad ne tik palaikysime bendradarbiavimo lygį, kuri dabar turime, bet ir dar toliau kelsime į viršų, žiūrėsime naujų bendravimo sričių, kaip kibernetika“, – kalbėjo vadas.
„Karinis bendradarbiavimas (…) praktiškai apima oro dimensiją, laivyną, sausumos pajėgas. Šiandien sakėme, kad reikia ketvirto elemento, kibernetinės gynybos“, – pažymėjo generolas leitenantas.
Anot jo, bendradarbiavimas šioje srityje turės praktinę naudą, bus keičiamasi patirtimis, ateityje numatoma galimybė dalyvauti bendrose pratybose.
V. Rupšys taip pat pažymėjo, kad prašys krašto apsaugos ministro, jog ir kitos institucijos įsitrauktų į tokį bendradarbiavimą.
„Gerai žinome, kokią patirtį kibernetinėje srityje turi Lietuvos kariuomenė. Mes pertvarkome ginkluotąsias pajėgas, kuriame kibernetinę vadavietę Portugalijoje ir taip pat susiduriame su tam tikromis grėsmėmis (...). Galima keistis mūsų patirtimi. Siųsti kai kuriuos ekspertus į Lietuvą ir siųsti kai kuriuos ekspertus iš Lietuvos į Portugaliją, kad jie pasidalytų tuo, ką žinome“, – kalbėjo Portugalijos kariuomenės vadas.
Lietuva ir Portugalija gynybos srityje bendradarbiauja nuo 2002-ųjų.
2007 metais Šiauliuose buvo priimti Portugalijos kariai, vykdantys oro policijos misiją, nuo to laiko portugalai misiją vykdo jau šeštą kartą.
Šiuo metu Portugalijos ir Rumunijos kariai Baltijos valstybių oro erdvę saugo aštuoniais naikintuvais F-16.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva tapo pilnateise aljanso nare.
