Kaip netikėtai kovo pabaigoje vasariški orai užklupo, taip staiga jie ir baigėsi. Termometrų stulpeliams didesnėje Lietuvos dalyje dar ką tik kilus aukščiau 20-ies laipsnių, trečiadienį jie vos pakilo aukščiau nulio – oras sušilo vos iki 3–5 laipsnių.
Temperatūrų svyravimas – ne visiems į naudą
Medikai gi įspėja, kad toks staigus temperatūrų svyravimas – ne visiems į naudą. VUL Santaros klinikų gydytojo kardiologo dr. R. Šerpyčio aiškinimu, tokie staigūs orų pokyčiai neigiamos įtakos sveikatai ypač gali turėti vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms.
„Staigūs oro temperatūros svyravimai turi reikšmės. Tą mes matome ir ligoninėje – pastebima, kad kai yra staigūs dideli orų pokyčiai, pacientų atvyksta daugiau. O kai orai jau nusistovi, tada ir pacientų kiekis yra panašus kaip visada arba bent nėra išskirtinai didelis“, – kalbėjo jis.
Pasak gydytojo, nors neretai diskutuojama, kiek įtakos žmonių būsenai ir sveikatai turi mėnulio pilnatis, būtent temperatūrų svyravimai yra daug svyravimai tikėtinai turi kažkiek įtakos didesniam pacientų srautui tomis dienomis.
„Praktika rodo, kad pilnaties metu būna ir labai daug pacientų, bet būna, kad visai nėra, tad nebūtų galima įžvelgti aiškios tendencijos. Tačiau oro permainos, ką pastebiu, veikia“, – dėstė R. Šerpytis.
Paprastai tokie ryškesni svyravimai, kurie turi poveikį sveikatai, vyksta orams keičiantis iš rudens į žiemą ir iš žiemos į pavasarį. Kardiologo aiškinimu, tą patvirtina ir moksliniai tyrimai skirtingose šalyje.
„Juos atliekant pastebėta, kad oro temperatūrai mažėjant žemiau 15-os laipsnių, didėja pacientų kiekis ir net infarktų tikimybė. Taip pat ir jei labai aukšta, virš 30 laipsnių temperatūra laikosi ilgiau nei 5 dienas, organizmas tai irgi blogai toleruoja“, – sakė R. Šerpytis ir pridūrė, kad vis tik kol dar nepastebi kažkokio didesnio pacientų srauto.
Šių žmonių sveikata trapiausia
Jis atkreipė dėmesį, kad labiausiai tokie orų pasikeitimai gali atsiliepti vyresniems žmonėms, mat jie turi trapiausią sveikatą.
„Jie ir patiria didžiausią riziką sveikatai, kardiovaskulinei sistemai. Šie žmonės turi save labiausiai pasaugoti, nes bet koks toks sveikatos sutrikdymas gali turėti rimtų, lemiamų pasekmių, sukeliantis staigų ligos protrūkį“, – kalbėjo gydytojas.
Ypač sveikatą patausoti reikėtų, jei žmogus jau turi problemų su širdies ir kraujagyslių sistema, yra persirgęs miokardo infarktu.
Be to, gydytojas pridūrė, kad įtakos sveikatos būklei turi ne tik temperatūrų svyravimai, bet ir slėgio pokyčiai:
„Greitai mažėjant ar didėjant slėgiui organizme gali atsirasto kraujospūdžio, pulso „šokinėjimai“, tai įtakoja kraujo krešumo rodiklius ir gali sąlygoti infarktų dažnį. Į didesnę rizikos grupę, pakliūna sergantieji lėtinėmis ligomis – širdies nepakankamumu, koronarine širdies liga, cukriniu diabetu ir kitais lėtiniais susirgimais.“
„Staigūs oro temperatūros svyravimai turi reikšmės. Tą mes matome ir ligoninėje – pastebima, kad kai yra staigūs dideli orų pokyčiai, pacientų atvyksta daugiau. O kai orai jau nusistovi, tada ir pacientų kiekis yra panašus kaip visada arba bent nėra išskirtinai didelis“, – sako R. Šerpytis.
Paklaustas, ar jautresniems žmonėms medikai rekomenduoja kaip nors pakoreguoti vartojamus vaistus atsižvelgiant į orų prognozę, gydytojas svarbiausia patarė nepamiršti vartoti pakankamai vandens. Tai ypač aktualu, kai oras darosi karštesnis, žmogus daugiau prakaituoja.
„Jei žmogus vartoja vaistus, šiltu vasaros periodu kraujospūdis gali sumažėti, tada rekomenduojame vartoti vaistus mažesnėmis dozėmis, pavyzdžiui, pusę ar ketvirtį tabletės vietoj visos. Ir svarbu gerti pakankamai vandens, nes daug ne tik vyresnių, bet ir sveikų suaugusiųjų jo suvartoja nepakankamai“, – pastebėjo R. Šerpytis.
Susargdina virusai, o ne oras
Šeimos gydytoja Elena Šukė savo ruožtu teigė didesnės orų pasikeitimo įtakos nematanti, mat infekcines ligas sukelia ne oras savaime, bet virusai ar bakterijos.
„Pavasarį gal po žiemos būna sunkiau, nes oras permainingas, nežinome, kaip apsirengti. Per šiltai apsirengus galima greitai suprakaituoti, o tada sušalti, ir tada visokių virusinių infekcijų rizika padidėja.
Bet šiaip kaip tik labiau tada, kai orai atvėsta, grįžtame į patalpas, padidėja infekcinių ligų tikimybė. Dabar kaip tik daugiau laiko imama leisti lauke, tad pats oras neturi tiek įtakos“, – komentavo ji.
Nors dažnas sako, kad šokinėjant oro temperatūrai peršąla, gydytoja tikina, kad sušalimas savaime nesusargdina.
„Liga atsiranda ne dėl to, kad kažkas sušalo, o kažkur susitiko su virusų ir bakterija“, – pabrėžė E. Šukė.
Dažniau perpučia vėjas
Pasak jos, dėl to ir kalbos, kad imunitetas sušalus nusilpsta, ne visai teisingos, mat jis kasdien atlaiko daugybę susidūrimų su įvairiais mikroorganizmais.
„Mes visi susergame, tai yra normalu. Susirgimas kažkokia virusine infekcija nereiškia, kad mūsų imunitetas blogai dirba. Mes kasdien susiduriame su tūkstančiais bakterijų ir virusų ir nuo visų jų imunitetas apsaugo. O jei kitą kartą mažiau pažįstamą virusą praleidžia, visiškai normalu“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Tiesa, pavasarį, kai galbūt nepasirenkama tinkama apranga, išauga rizika, kad perpūs vėjas. Tik čia, gydytojos aiškinimu, jau reikėtų kalbėti apie raumenų ligas.
„Pavasarį gal po žiemos būna sunkiau, nes oras permainingas, nežinome, kaip apsirengti. Per šiltai apsirengus galima greitai suprakaituoti, o tada sušalti, ir tada visokių virusinių infekcijų rizika padidėja“, – sakė E. Šukė.
„Tai yra raumens uždegimas, kuris, taip, galėjo atsirasti dėl to, kad gal jis buvo labai įšilęs, tada staiga sušalo, tada raumuo suspazmuoja, atsiranda uždegimas ir skausmas.
Faktas, kad gal paprasčiau tai „pasigauti“ pavasarį, kai yra staigesni orų pokyčiai, bet tokių pacientų matome ir žiemą, ir viduryje vasaros. Čia ir nugaros judesiai, lydinčios ligos svarbios – ne taip ir lengva, kad perpūstų tą nugara, jei žmogus yra sveikas. Kai jau yra bėdų, tokie dalykai „prikimba“ lengviau“, – pastebėjo šeimos gydytoja.
Ji neslėpė, kad bendrai klimato sąlygos, kur gyvena žmogus, turi įtakos ir psichikos sveikatai, tačiau patikino, kad kelių dienų pokyčiai šiuo atžvilgiu neatrodo reikšmingi.
„Žinoma, kad dienos šviesos kiekis turi daug įtakos psichikos sveikatai. Kaip ir tam gali turėti įtakos metų laikai ar klimatas, kuriame žmogus gyvena. Bet šiaip nesame tokie labilūs, kad oro pasikeitimai 10 laipsnių taip paveiktų“, – pastebėjo E. Šukė.
Šalia virusinių infekcijų – alergija
Paklausta, kokių skundų vedini pacientai šiuo metu dažniausiai užsuka į šeimos gydytojos kabinetą, pašnekovė konstatavo, kad vis dar neišsivaduojama iš virusinių infekcijų, kas šiuo metų laiku visiškai įprasta.
„Taip pat jau kuris laikas prasidėjęs alergijų sezonas. „Žmonės kartais pamiršta, kad nereikia daug žydinčių žiedų, kad jau būtų padidėjusi žiedadulkių koncentracija. Jų kiekis ore jau pradeda didėti net sausio pabaigoje-vasario pradžioje, kai, atrodo, dar yra gili žiema. Taigi pavasarį daugumą ir matome alerginių skundų, ypač tarp vaikų nesibaigiančios slogos. Tad tai galima susieti su metų laiku“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Nors šiltasis sezonas dar tik prasidėjo, gydytoja priminė, kad aktualu ir pasisaugoti erkių.
„Erkių sezonas Lietuvoje realiai nebaigia niekada, nes ir žiemos mūsų nebūna tokios, kad jos giliai įmigtų. Tad ir erkių sukeliamas ligas matome visais metų laikais, aišku, daugiau jų fiksuojame vasarą ir rudeniop, kai žmonės aktyviau leidžia laiką gamtoje. Bet tiek Laimo ligos, tiek erkinio encefalito rizika yra ta pati tiek gruodžio, tiek kovo mėnesį“, – pastebėjo ji.
Paklausta, kas padėtų žmonėms pavasarį pasitikti jaučiantis gyvybingai ir kad ligos nekibtų, šeimos gydytoja turėjo vieną bendrą patarimą.
„Manau, pavasaris yra puikus metas apsilankyti pas šeimos gydytoją, pasidaryti profilaktinius tyrimus. Gydytojas ištirs, gal kokių mikroelementų trūksta, ko reikia vartoti papildomai, taip pasitiksime naują aktyvų sezoną pilnai pasiruošę“, – patarė E. Šukė.
Prasidėjo ligoms palankus metas: kaip stiprinti sveikatą, o kada jau nelaukiant važiuoti į ligoninę:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
