Nors daug audringų diskusijų sukėlusios įstatymo pataisos pavasario sesijos metu nebuvo spėtos priimti, naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip jau nuo kitų metų galėtų keistis paslaugų teikimo ir susimokėjimo už jas tvarka tiek pas šeimos gydytojus, tiek gydytojus specialistus.
Siekia pažaboti neteisėtą pasipinigavimą
Kaip ne kartą akcentavo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, pagrindinis pataisų tikslas – panaikinti galimybę gydymo įstaigoms piktnaudžiauti imant priemokas už gydymo paslaugas, už kurias jau apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
Pasak ministerijos, šiuo metu galiojanti nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, teoriškai, turėjo suteikti pacientams galimybę pasirinkti tam tikras paslaugas, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.
„Esama situacija sudaromos išskirtinės sąlygos privačioms įstaigoms, nes neteisėtais prisimokėjimais jos generuoja papildomas pajamas, taip dėl papildomų finansų sudaromos prielaidos persivilioti gydytojus iš valstybės ir savivaldybių įstaigų, kas sąlygoja paslaugų laukimo augimo eiles valstybinėse ir savivaldybių įstaigose, taip apeinama PSDF lėšomis kompensuojamų paslaugų eilė, už paslaugas pacientui papildomai prisimokant.
Pacientui, kuris neturi galimybių papildomai prisimokėti, sukeliama neteisingumo ir diskriminavimo situacija, pacientų atskirtis gaunant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal turimas pajamas visiems privalomuoju sveikatos draudimu draustiems asmenims nepriklausomai nuo jų turtinės padėties.
Taigi siekiama sudaryti vienodos sąlygos gauti nemokamas PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems PSD draustiems asmenims“, – aiškina įstatymo pataisų rengėjai.
Pasak ministrės, turtingieji ir toliau galės mokėti už paslaugas, kiek patys nori, tačiau pakoregavus įstatymus esą būtent pažeidžiamiausioms grupėms priklausantys asmenims bus gerinamos sąlygos patekti pas gydytojus.
Naujus draudimus įveda, nes trūksta kontrolės
Vis tik negailima kritika, kad vienos neteisybės nereikėtų keisti kita ir skriausti vidutines pajamas gaunančių žmonių – jei šiuo metu pagal įstatymą už geresnės kokybės paslaugas jie galėjo susimokėti kainos skirtumą, dabar galės arba tik gauti bazinę paslaugą, arba rinktis pilnai apmokamą paslaugą.
Savo ruožtu iliustruodama konkrečiais pavyzdžiais ministerija pažymi, kad ši primokėjimo sistema seniai išsikreipė ir iš gyventojų yra nepagrįstai melžiamos didelės sumos.
„Mokamos paslaugos nėra siūlomų pakeitimų objektas – ministerijos siūlomi pakeitimai turėtų užtikrinti, kad teikiant PSDF lėšomis apmokamas paslaugas iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio“, – nurodo SAM.
„Piktnaudžiavimas vyksta dvigubai apmokestinant tą pačią paslaugą, tai yra privačiose įstaigose nei vienas pacientas neišgirs žodžio „priemoka“. Ką atėję su siuntimu į privačią gydymo įstaigą daugiausiai išgirs, kad paslauga kainuoja arba 70, arba 90 eurų. Daugelyje tų įstaigų siuntimas nedaro įtakos paslaugos kainai, nesvarbu, kad yra siuntimas. Reiškia, nėra teisingai vykdoma sutartis su ligonių kasa“, – yra pastebėjusi sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.
Kritikai gi atkerta, kad valstybės negebėjimas užtikrinti įstaigų kontrolės neturėtų gulti ant pacientų pečių ir apriboti jų pasirinkimą.
„Manau, didžiausia problema yra dėl kontrolės mechanizmo. Ką kartodavo ir ministerija, kad visos įstaigos pasirašo įsipareigojimą, jog priemokų neims, jei gaus apmokėjimą iš ligonių kasų. Tai kur yra garantija, kad kontrolė veiks, kai bus panaikinta galimybė reglamentuoti, kas yra kokybė ir papildomos paslaugos“, – svarstė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.
Kas keisis šeimos gydytojo kabinete?
Paklausta, kaip priėmus įstatymų pataisas konkrečiai keistųsi mažų kabinetų ir privačių klinikų šeimos gydytojų darbas, ar norint atlikti papildomus tyrimus, kurie nėra kompensuojami iš PSDF, pacientai tą galės padaryti savo lėšomis, ministerija pabrėžė, kad mokamų paslaugų teikimo tvarka liks tokia pati.
„Mokamos paslaugos nėra siūlomų pakeitimų objektas – ministerijos siūlomi pakeitimai turėtų užtikrinti, kad teikiant PSDF lėšomis apmokamas paslaugas iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio.
Pacientas galės pasirinkti ir papildomas mokamas (PSDF lėšomis nekompensuojamas) paslaugas, kurias pasirinks savo iniciatyva arba gydytojui rekomendavus“, – rašoma atsiųstame atsakyme.
Taip pat priduriama, kad šeimos gydytojų darbo pokytis priklausys nuo to, ar maži kabinetai ir privačios šeimos klinikos yra sudariusios sutartis dėl paslaugų su Valstybine ligonių kasa:
„Jeigu iki šiol įstaiga taikė papildomus mokėjimus už PSDF lėšomis apmokėtas paslaugas, to daryti ji nebegalės. Kaip ir dabar, maži kabinetai ir privačios šeimos klinikos neturėtų papildomai apmokestinti pacientų už paslaugas, kurias jau apmokėjo PSDF.“
Kaip bus su odontologijos paslaugomis?
Nors šiuo metu didžioji dalis odontologijos paslaugų ir taip suteikiama privačiame sektoriuje, valstybinėse įstaigose galios ta pati tvarka, kad už šias paslaugas bus galima prisimokėti.
„Odontologijos paslaugų apmokėjimo PSDF lėšomis tvarka nesikeis. Kaip ir iki šiol, suaugusiesiems už gydytojo odontologo darbą, t. y. teikiamas odontologinės priežiūros paslaugas, mokėti nereikės, jų išlaidos ir toliau bus apmokamos PSDF lėšomis.
Tačiau suaugusieji, kaip ir iki šiol, turės susimokėti už vienkartines priemones, vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, sunaudotas teikiant odontologinės priežiūros paslaugas“, – nurodė SAM.
Už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones nereikia ir nereikės mokėti vaikams ir moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose bei profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose (kol jiems sukanka 24 metai).
Taip pat už priemones mokėti nereikės ir socialiai remtiniems žmonėms, pateikus gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą.
„Jei pacientas savo iniciatyva pasirinks brangiau kainuojančias odontologinės priežiūros paslaugas, medžiagas, procedūras, jis turi sumokėti ne visą paslaugų kainą, o jų faktinių ir bazinių kainų skirtumą“, – komentavo ministerija.
Ar bus galima pasirinkti vienvietę palatą?
Dar vienas kilusių klausimų – kaip bus su pageidavimu gydytis vienvietėje palatoje. Ministrė vėlgi yra pabrėžusi, kad poreikis apsigyventi vienvietėje palatoje yra ne medicininės paslaugos dalis, o mokama paslauga.
Kaip portalui tv3.lt anksčiau nurodė SAM, galimybė būti paguldytam į vienvietę arba geresnės kokybės palatą – tai ne sveikatos priežiūros paslauga, o papildoma komforto paslauga, kurią gydymo įstaigos ir toliau galės pasiūlyti pacientams už savo nustatytą mokestį.
„Tačiau į stacionarinę paslaugą, apmokėtą PSDF lėšomis, kai yra medicininės indikacijos, kurių poreikį nustato gydytojas, jau turi būti įtrauktas apgyvendinimas įprastoje palatoje. Tai yra nemokamos paslaugos dalis, už kurią negali būti imamas papildomas mokestis.
Taip pat jei ir dėl paciento sveikatos būklės yra reikalingas artimųjų buvimas kartu, vienoje palatoje, tokia galimybė turi būti užtikrinta nemokamai.
Jeigu paties paciento artimieji nusprendžia, kad nori likti kartu, bet gydytojas nemato objektyvaus poreikio, tuomet už tokią galimybę reikės susimokėti. Šioje vietoje niekas nesikeičia, tokia pati tvarka yra ir dabar“, – komentavo ministerijos specialistai.
Kitaip tariant, mokama palata pacientui galės būti siūloma tik kaip papildoma alternatyva, o ne kaip vienintelis pasirinkimas. Taip pat už paslaugą pacientas turi susimokėti pats, jei savo iniciatyva pasirenka paslaugas.
Paruoš sąrašą, už kurias medicinos priemones leis prisimokėti
Kilus audringoms diskusijoms, kodėl iš mokesčius sumokančių pacientų atimama galimybė pasirinkti ir prisimokėti, jei jie nori brangesnės ir, jų manymu, kokybiškesnės priemonės, ministerija sutiko nusileisti – Vyriausybės nutarimu patvirtins konkrečių tokių priemonių sąrašą. Čia būtų kalbama apie tokias priemones kaip akių lęšiukai, sąnarių protezai, klausos aparatai ir pan.
„Koalicinėje taryboje buvo priimtas sprendimas leisti gyventojams primokėti skirtumą už medicinines priemones, bet ne vien pagal paciento pageidavimą, o remiantis klinikinėmis indikacijomis, medicinine būkle ir poreikiu.
Tai, galima sakyti, didžiulis kompromisas iš ministerijos pusės, kuris turėtų padėti nuimti įtampą ir leistų suteikti daugiau skaidrumo pačiai sveikatos sistemai, užtikrinti geresnį prieinamumą, mažesnes eiles ir didesnį tolygumą teikiant paslaugas“, – yra pažymėjusi M. Jakubauskienė.
„Labai daug amžine geltonosios dėmės degeneracija sergančių pacientų gydome injekcijomis į stiklakūnį. Nemokamas yra tik bazinis vaistas, bet atsiranda inovatyvesnių vaistų.“
Vis tik paklausta, kaip bus tais atvejais, kai turėdamas siuntimą žmogus gaus iš PSDF apmokamą bazinę paslaugą, bet norės gauti papildomą pilnai mokamą paslaugą ar tyrimą, ministerija kol kas atsakymų stokojo.
„Turime palaukti Seimo balsavimo, tuomet bus aiškūs tolesni teisėkūros etapai ir kokie dar bus reikalingi teisės aktai. Paciento teisė rinktis sveikatos priežiūros paslaugas nebus ribojama: jis galės rinktis papildomas mokamas paslaugas ir jas apmokėti savo lėšomis“, – trumpai pakomentavo SAM.
Taigi kol kas ne iki galo aišku, ar pacientams neliks tik du variantai – arba žmogus gauna paslaugą, apmokamą iš PSDF ir negali papildomai pasirinkti jokių mokamų paslaugų, arba net turėdamas siuntimą už viską susimoka pats.
Už priemones leis prisimokėti, bet ne už geresnę paslaugą?
Patys gydytojai įžvelgia ir dar daugiau problemų. Pasak jų, papildomai žmonėms prisimokėdavo ne tik už medicinos priemones, bet ir vaistus, gydymo paslaugas. Panašu, kad tokios galimybės uždraudus priemokas nebeliks.
„Štai yra realus pavyzdys su reabilitacija, po rankos lūžio žmogus gal nori ne tik bazinių paslaugų, o papildomai ir baseino, lazerio terapijos, kas nepriklauso pagal pradinį planą ir už visa tai gali oficialiai susimokėti, nes išreiškė norą gauti papildomas paslaugas. Tada natūraliai kyla klausimas, o kas bus tada, jei tokios galimybės neliks? Arba kraujagyslių chirurginės operacijos – tą galima daryti standartiniu būdu, bet ne išoriniu lazeriu ar skleroterapija, nes tokios paslaugos nėra apmokamos ligonių kasų. Tai jei dabar pacientas nori daryti skleroterapiją, dalį paslaugos kompensuoja ligonių kasos, o už likusią dalį prisimoka pats pacientas, todėl trūksta aiškumo, kaip bus dabar“, – svarstė Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva.
Pavyzdžiui, kaip anksčiau portalui tv3.lt yra pastebėjusi Kauno klinikų Akių ligų klinikos Tinklainės ligų sektoriaus vadovė, Lietuvos akių gydytojų draugijos pirmininkė Vilma Jūratė Balčiūnienė, kataraktos operacija ir jau minėto lęšiuko keitimas – taip pat ne vienintelė situacija, kada pacientai renkasi prisimokėti.
„Labai daug amžine geltonosios dėmės degeneracija sergančių pacientų gydome injekcijomis į stiklakūnį. Nemokamas yra tik bazinis vaistas, bet atsiranda inovatyvesnių vaistų. Tai jei žmogus tiek privačioje, tiek valstybinėje įstaigoje gali prisimokėti ir gauti efektyvesnį vaistą, nes pigesnis jiems jau neefektyvus, dabar turės mokėti visą kainą?“ – klausimus kėlė gydytoja.
Pasak A. Astafjevos, dabartinė norimo priimti įstatymo formuluotė atrodo taip, kad arba pacientas rinksis bazines ligonių kasų apmokamas paslaugas, arba turės mokėti už viską, nes įstaigos oficialiai nebegalės rodyti jokių priemokų. „Šiuo metu galiojančio įstatymo formuluotė yra tokia, kad jei žmogus pageidauja brangesnių paslaugų, procedūrų, jis jas ir gali gauti, o kaip bus ateityje, nėra iki galo aišku, nes, panašu, kad už nieką nebebus galima mokėti. Todėl ir kyla nemaža korupcijos rizika, nes žmonės vis tiek norės gauti tas paslaugas“, – svarstė gydytoja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
