Didžioji dalis pokovidinio sindromo duomenų ir atliktų studijų yra apie suaugusiųjų populiaciją, todėl įrodymų bei informacijos, susijusios su vaikais vis dar trūksta.
Nors vaikai COVID-19 infekcija serga rečiau ir lengviau nei suaugusieji, t. y. sudaro vos 1–5 proc. nuo visų sergančiųjų populiacijos, vis daugėja įrodymų, kad SARS-CoV-2 virusu užsikrėtę vaikai, kaip ir suaugusieji, turi riziką jausti įvairius ilgai besitęsiančius simptomus.
Simptomai gali tęstis persirgus bet kokio sunkumo COVID-19 ligos forma, atsirasti naujai po periodo, kai jau žmogus buvo laikomas visiškai pasveikusiu, ar besimptomės infekcijos, kuriam laikui išnykti ir vėl atsinaujinti.
Anksčiau buvo manyta, kad pagrindiniai pokovidinio sindromo simptomai yra nuovargis, raumenų ir sąnarių skausmas, galvos skausmas, nemiga, kvėpavimo problemos ir dažnas širdies plakimas. Dabar yra priskaičiuojama daugiau nei 100 įvairių simptomų, įskaitant skrandžio ir žarnyno problemas, pykinimą, galvos svaigimą, traukulius, haliucinacijas, nerimą, depresiją ir kitus simptomus.
Jungtinės Karalystės statistikos duomenimis, 13–15 proc. COVID-19 liga sirgusių vaikų simptomus jaučia ilgiau nei 5 savaites. Italijoje atliktas tyrimas atskleidžia, kad daugiau nei pusė persirgusių vaikų simptomus jaučia ilgiau nei 17 savaičių, o iš jų net 43 proc. nurodė, kad simptomai trikdo jų kasdieninę veiklą.
Pagal Jungtinės Karalystės ir JAV atliktą tyrimą, kurio metu buvo apklausti 510 COVID-19 liga sirgusių vaikų tėvai, besitęsiančius simptomus vidutiniškai jautė 8,2 mėnesio. Net 87 proc. vaikų dažniausiai jautė nuovargį ir silpnumą, galvos skausmą — 79 proc., pilvo skausmą — 76 proc. Raumenų ir sąnarių skausmą jautė 61 proc. vaikų.
Šis tyrimas taip pat atkreipia dėmesį ir į neuro-psichiatrinius nusiskundimus, nes net 61 proc. vaikų buvo sunku susikoncentruoti, 46 proc. sunku atsiminti informaciją, 33 proc. apdoroti informaciją ir 32 proc. surasti tinkamus žodžius kalbant. Nepaaiškinamas irzlumas buvo taip pat dažnas tėvų pastebėjimas, kuris gali būti siejamas su besitęsiančiu uždegimu smegenyse, arba tiesiog kaip natūrali reakciją į prastą savijautą. 94,9 proc. pasireiškė keturi ir daugiau simptomų vienu metu.
Iniciatyvi grupė iš Jungtinės Karalystės sukūrė internetinį puslapį „Long covid kids“ bei su juo susiejo mobiliąją programėlę „PeopleWith“, kurios pagalba renka vaikų su užsitęsusiais COVID-19 ligos simptomais duomenis ir juos sistemina. Tikslas — padėti vaikams ir tėvams patiems sekti simptomų pasireiškimą, jų trukmę, lengvinančias aplinkybes.
Tuo pačiu surinkta duomenų bazė padės gydytojams bei mokslininkams geriau suprasti šią būklę bei rasti būdus, kaip su ja kovoti. Pacientai ir jų tėvai dažnai jaučia nusivylimą dėl pagalbos trūkumo, kadangi gydytojai neturi daug priemonių kovai su pokovidinio sindromo simptomais, o dėl jų įvairovės ne visada pavyksta simptomus susieti su persirgta COVID-19 infekcija.
Deja, objektyvūs tyrimai (kraujo, ultragarso, rentgeno ar kiti) dažniausiai neparodo jokio sutrikimo. Todėl labai svarbu visuomenei bei gydytojų bendruomenei susipažinti su šia būkle ir jos įvairove, gebėti ją atpažinti ir nuolat ieškoti būdų kaip padėti tokiems pacientams.
Pokovidinio sindromo pasekmės gali būti itin sekinančios. Minėto puslapio įkūrėja Sammie Mcfarland papasakojo, kaip jos 14 metų dukra jautė ilgalaikį silpnumą, prarado susidomėjimą aplinka, kai 2020 metų kovo mėnesį persirgo COVID-19.
„Po trijų savaičių praleistų lovoje ji po truputį pradėjo mankštintis sode ir susiėmusi už krūtinės skundėsi širdies skausmu. Sunkiai eidama vos sugebėjo pareiti į namus ir iš karto grįžusi ėjo į lovą, — teigė Mcfarland. — Praktiškai ji ir liko gulėti lovoje ateinančius septynis mėnesius“. Nuo 2020 metų rugpjūčio, kaip teigia Mcfarland, buvo situacijų, kai jos dukra pasijusdavo geriau ir su šeima eidavo į iškylas, tačiau netrukus suprato, kad kiekviena kelionė sukėlė atkrytį, kuris yra įprastai aprašomas suaugusiesiems, jaučiantiems pokovidinio sindromo simptomus.
Kaip galima padėti vaikui, kuris jaučia pokovidinio sindromo simptomus?
Iki šiol nėra aiškių ir konkrečių rekomendacijų būtent vaikams, kurie patiria pokovidinio sindromo simptomus. Kadangi iki šiol vaikai buvo priskiriami rečiau ir lengviau sergantiems COVID-19, todėl jų pokovidinio sindromo simptomai buvo ir yra mažai suprasti bei ištirti. Visų pirma, tėvai turi būti budrūs ir atkreipti dėmesį į po persirgtos COVID-19 ligos atsiradusius ar užsitęsusius simptomus.
Pirminės sveikatos priežiūros specialistai taip pat turi atkreipti dėmesį, jei vaikas skundžiasi užsitęsusiais simptomais. Visi vaikų ligų specialistai pritaria, kad šių vaikų ištyrimas bei gydymas turėtų būti daugiadalykis ir holistinis. Atskiri simptomai turi būti įvertinti bendrai kitų psichosocialinių bei aplinkos veiksnių kontekste. Turi būti sudaromos visos sąlygos, kad šie vaikai galėtų grįžti į kasdienes savo veiklas, galėtų mokytis, būti aktyvūs fiziškai.
Vaikams, kuriems po COVID-19 pasireiškia, pavyzdžiui, neurokognityviniai sunkumai, turi būti sudaromi specialūs planai, kaip jie galėtų toliau įsilieti į bendramokslių gretas. Taip pat ištiriami papildomai, įvertinant, kokios tikslingos pagalbos šiems vaikams reikia.
Labai svarbus aspektas — užtikrinti gerą šių vaikų psichologinę bei psichinę sveikatą. Kadangi vaikai yra viena labiausiai nukentėjusių amžiaus grupių pandemijos metu (dėl edukacijos bei socializacijos apribojimų), o pokovidinio sindromo simptomai taip pat gali dar labiau paaštrinti nuotaikos sutrikimus, stresą, nerimo, depresijos simptomus, todėl šiems vaikams ypač svarbu užtikrinti psichologinį saugumą ir laiku suteikti reikiamą pagalbą. COVID-19 ligą lydintys autoimuniniai susirgimai (pavyzdžiui, I tipo cukrinis diabetas) taip pat reikalauja tėvų bei pirminės sveikatos priežiūros specialistų budrumo bei nukreipimo specialisto konsultacijai, ištyrimui ir reikalingam gydymui.
Labai svarbu neignoruoti simptomų, suprasti, kad jie gali tęstis iki 6 mėnesių ir ilgiau. Jų nereikėtų traktuoti kaip simuliuojamų nusiskundimų. Šio sindromo metu simptomai gali būti greitai besikeičiantys, t. y. gali būti laikinas pagerėjimas, vėliau vėl jaučiamas nuovargis, galvos skausmas.
Būtina užtikrinti pakankamą aktyvumą pagal vaiko galimybes, sveiką mitybą, kvėpavimo pratimus. Jei kamuoja užsitęsę kvėpavimo sistemos sutrikimai, taip pat reiktų atitinkamo poilsio ir kokybiško miego.
Autorės: Goda Laucaitytė, Aistė Pociūtė, Goda Camille Mickevičiūtė, doc. dr. Lina Jankauskaitė
Šaltinis: infocovid.lt
