Šalyje atlikti 9793 molekuliniai (PGR) ir 8561 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1225 COVID-19 pacientai, 120 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Pacientų skaičius, lyginant su ankstesne diena, kiek sumažėjo: pirmadienį jis siekė 1256.
Deguonis papildomai tiekiamas 1009 ligoniams, 71 pacientui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 103 žmonės.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 546,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,4 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 266 tūkst. 795 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 242 tūkst. 103 asmenys, deklaruoti 194 tūkst. 559 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 15 tūkst. 315 asmenų, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 62 tūkst. 859.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4126 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8334 mirtys.
Finansų ministrė: vakcinavimo planai leidžia tikėtis, kad jau šiemet grįšime į normalų gyvenimą
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad tikslinant valstybės biudžetą bandoma pasiruošti popandeminiam laikotarpiui, kuris, jei vakcinavimas klostysis sėkmingai, galėtų prasidėti jau šiemet.
„Esminė žinutė, kurią norime formuoti šiame biudžete, tai būtent papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam laikotarpiui po pandemijos, kuris lauks atsižvelgiant į dabartines tendencijas. Matome, kad vakcinavimo tempai yra geri.
Taip pat artimiausio laikotarpio vakcinavimo planai leidžia tikėtis, kad jau šiais metais grįšime į normalų gyvenimą. Todėl norime užtikrinti sklandų perėjimą iš karantininio režimo priemonių prie popandeminio laikotarpio, kad nebūtų ekonomikai tam tikro šoko. Todėl numatytos tam tikros pereinamojo laikotarpio priemonės“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo G. Skaistė.
Kaip nurodė finansų ministrė Gintarė Skaistė, patobulintu biudžetu iš papildomų išlaidų daugiausia pinigų bus skirta sveikatos apsaugai (36 proc.), socialinei apsaugai (35 proc.) ir ekonomikai (15 proc.), valstybės paslaugoms (9 proc.) ir švietimui (beveik 3 proc.).
Didžiausia šių lėšų dalis – per 581 mln. eurų – yra susijusios su Covid-19 pandemijos valdymu, neigiamų padarinių mažinimu.
