Palangos Birutės parko paplūdimys puošiasi mėlynąją vėliava. Šis suteiktas ženklas patvirtina, kad paplūdimys atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus.
Tačiau kai kuriuos pykdo tai, kad vis dar populiari pramoga jodinėjimas žirgais pajūriu. Dviems asmenims, valanda šio malonumo atsieina apie 40 Eur. Palangiškiai pyksta, kad vardan pinigų, verslininkai žaloja pajūrį, teršia gamtą.
„Apie kokį šunų paplūdimį dar kalba eina, kai pliažas ir kopos niokojamos gyvulių pagalba. Sanitarinė zona. Vienur pasaulyje aplinkosaugininkai kovoja su urbanizmo invazija, kitur su pramonės, o pas mus į pliažą veržiasi ištisa ferma.
Kasdien tie arkliai iš fermos, esančios prie senojo Palanga/Klaipėda plento, joja su turistais link jūros. Niokoja kopas, teršia gamtą, paplūdimiuose tuštinasi...
Ir viskas už kažkokius kelis euriukus - meilė gyvuliams svarbiau už viską. Pavažiuokite dviračių taku ir įsitikinsite, kaip suniokota ekosistema. Gėda taip tėvynėj elgtis.
Palangos pušynuose ir kopose arklių kanopomis išrausti ištisi takai! Tose vietose galioja sanitarinės zonos rėžimas ir gyvuliams ten būti draudžiama. Tačiau senose fermose įsikūrusiems verslininkams įstatymai negalioja!“ - piktinosi moteris.
Su gyvūnais į Nemirsetą
Palangos miesto savivaldybės administracijos sanitarijos inspektorė Alina Skaisgiraitė sako, jog gyvūnų vedžiojimo kontrolė Palangos miesto paplūdimiuose ir kitose viešose vietose yra atliekama vadovaujantis Gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių.
„Gyvūnų laikymo taisyklių 6.2 punktas numato, kad draudžiama vedžioti gyvūnus ir leisti gyvūnams laisvai bėgioti viešose vietose – vaikų žaidimo aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių, sveikatos priežiūros įstaigų teritorijose, paplūdimiuose, parkuose ir skveruose ir kitose viešose vietose, kurios turi būti pažymėtos draudžiamuoju ženklu”, - Tv3.lt teigė specialistė.
Anot jos, Palangoje rengiami reidai, kurių metu taisyklių nesilaikantiems gyvūnų šeimininkams skiriamos baudos.
„Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojais atlieka patikrinamuosius reidus paplūdimiuose dėl gyvūnų vedžiojimo ištisus metus.
Už taisyklių nuostatų nustatytus pažeidimus yra taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė.
Primename, kad administracinis nusižengimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 120 Eur”, - teigė A. Skaisgiraitė.
Gyventojams bei miesto svečiams primenama, kad Palangos savivaldybės taryba yra patvirtinusi Palangos miesto savivaldybės paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo, naudojimo ir elgesio juose taisykles, kuriose yra įtvirtinta nauja nuostata, kad leidžiama lankytis su gyvūnais tam skirtoje paplūdimio zonoje. Ši zona yra Nemirsetoje.
Gyvūnai laukiniuose pliažuose
Tuo metu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius sako, jog paplūdimio teritorijoje tarp Palangos ir Klaipėdos, poilsiautojai gali atvykti su augintiniais.
„Mūsų teritorija yra tarp Klaipėdos ir Palangos. Kol kas šie paplūdimiai neturi pliažų statuso ir galioja bendros taisyklės. Liaudiškai tariant tai – laukiniai paplūdimiai. Jie nėra išskirti tik žmonės, tad juose gali lankytis ir augintiniai.
Tačiau problema yra ne ta, kad žmonės ateina su šunimis ar be jų. Svarbu, kad laikytųsi taisyklių, kurios galioja visoje šalyje. Šuns savininkas turi surinkti gyvūno išmatas, nepaisant kokioje zonų – ar tai parkas ar miestas“, - tv3.lt sakė D. Nicius.
Pašnekovas pabrėžia, kad vedžiojant šunis laukiniame paplūdimyje taip pat privaloma laikytis saugumo priemonių.
„Pagrindiniai konfliktai kurie kyla tarp poilsiautojų vadinamuosiuose laukiniuose paplūdimiuose yra susiję su saugumu. Būna, kad net ir maži šunys puola, aploja vaikus, juos išgąsdina. Tad būtina laikytis vedžiojimo taisyklių, nepaleisti gyvūnų nuo pavadėlių ir, žinoma, nepamiršti antsnukio.
Jeigu žmonės laikosi viešosios tvarkos taisyklių, mes žiūrime tolerantiškai į tai, kad jie paplūdimyje vaikščioja su šunimis. Juk augintinio elgesys priklauso ne nuo jo, o nuo jo šeimininko“, - mano D. Nicius.
Nesijaučia saugūs
Pajūrio regioninio parko vadovas sako, jog laukiniuose paplūdimiuose problemų kelia ne tik šunys.
„Į šias pajūrio vietas atjoja ir su arkliais. Jie nepažeidžia taisyklių, nes kaip ir minėjau, nėra numatyta, kad į šią teritoriją jie negalėtų atjoti. Šalia parko yra keli žirgynai, kuriuose siūloma pramoga – jojimas pajūriu. Ja naudojasi ir švenčiantys mergvakarius, ir bernvakarius, ir šiaip pavieniai raiteliai.
Oficialiai, kaip ir minėjau, jie gali tai daryti, taisyklių nepažeidžia. Bet problemų kyla tuomet, kai yra nesurenkamos išmatos.
Taip pat poilsiautojai skundžiasi, kad nesijaučia saugūs, kai šalia jų, vaikščiojančių pajūriu, jodinėjama arkliais. Tačiau kaip minėjau – ši tvarka nėra niekaip reguliuojama“, - tv3.lt sakė D. Nicius.
Higiena
Sveikatos specialistai sako, kad remiantis higienos norma, kuri nustato reikalavimus paplūdimiams, galima teigti, jog maudynės jūroje gyvūnams – draudžiamos.
„Tokio įrašo, kad gyvūnų šeimininkai turi užtikrinti, jog augintiniai negali patekti į vandenį – nėra. Yra pasakyta, kad apskritai į paplūdimius gyvūnai yra leidžiami, bet tam turi būti nustatyta speciali zona.
Tačiau iš higienos normos konteksto, iš jos visumos, galima suprasti, kad maudyti gyvūnų jūroje negalima, galima tik atsivesti į tam specialiai skirtas zonas, kurias nustato savivaldybės. Ir šios rengia paplūdimių naudojimo taisykles, tad jose turi aiškiai būti nurodyta, kad negalima maudyti gyvūnų ir čia jau nėra skirtumo koks gyvūnas: arklys, šuo, katė ar karvė.
Bet mes kalbame apie oficialius paplūdimius, o ne apie laukinius pliažus. Tai apibendrinant galima sakyti, jog maudyti gyvūnų jūroje negalima, o savivaldybės savo paplūdimio taisyklėse nurodo, kas ten leidžiama“, - Tv3.lt sakė Irena Taraškevičienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja.
Ligų ar jų sukėlėjų, kuriuos besimaudydami tame pačiame vandenyje žmogui galėtų perduoti gyvūnai – daug. Tačiau tikimybė jais užsikrėsti maudantis jūroje – maža.
„Ligų, kurias gyvūnas gali pernešti žmogui – daug ir įvairių. Tai ir įvairių parazitų pernešimas, kirmėliniai susirgimai, ir visos ligos, kurių sukėlėjai gali gyventi tiek gyvūnų, tiek ir žmogaus organizme. Taip pat įvairios bakterijos, gyvenančios ant dangos ir pan.
Tačiau kadangi to buvimo vandenyje trukmė ne tokia ilga, o vandens masė jūroje didelė, užsikrėsti tikimybė nėra didelė“, - aiškino I. Taraškevičienė.
