Antradienį Lietuvoje fiksuoti 2278 nauji koronaviruso atvejai. Pirmadienį patvirtinti 1244 atvejai, sekmadienį – 1192, o pirmąją metų dieną – 2095.
Šie skaičiai yra kiek didesni, nei fiksuoti švenčių metu. Pavyzdžiui, pirmąją Kalėdų dieną buvo nustatyti 1255 atvejai, antrąją – 828, o gruodžio 27-ąją iš viso fiksuotas atvejų nuosmukis – nustatytas 651 atvejis.
Vis dėlto šie rodikliai neturėtų stebinti, mat švenčių metu buvo sulietėję testavimo tempai.
Ar Kalėdos ir Naujųjų sutiktuvės turės neigiamos įtakos sergamumo rodikliams? Atsakydami specialistai nė nesusimąsto – jau dabar matome švenčių rezultatą, o artimiausiu metu fiksuosime tik kylančią susirgimų kreivę. Vis dėlto panašių atvejų ateityje galima išvengti – stebuklingasis receptas yra visiems gerai žinomas.
Augutis: galima tikėtis apie 3 tūkst. atvejų
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius, matematikas Juozas Augutis pakilusią naujų užsikrėtimų kreivę komentuoja taip: tai tikrai yra Kalėdų ir Naujųjų sutiktuvių rezultatas.
Vis dėlto profesorius aiškina, kad atvejų augimą reikėtų sieti ne tik su pačiomis šventėmis, bet ir su pasiruošimu joms.
„Apsipirkimas, prekyba, pasitarimai prasidėjo ženkliai anksčiau. Vidutinis dviejų savaičių periodas nuo įvykių atsispindi skaičiuose. Galima sakyti, kad šios dienos ir ateinantys skaičiai, kurie taip pat bus nemaži, yra šventinio periodo pasekmė“, – įžvalgomis su tv3.lt dalijasi profesorius.
Pasak J. Augučio, šiomis dienomis fiksuojami atvejų skaičiai Lietuvoje yra itin dideli palyginus su šalies dydžiu. Jei šalyje per dieną būtų fiksuojamas tūkstantis užsikrėtimų, ir šis skaičius dar būtų laikomas per dideliu Lietuvai – esame maža šalis, turinti mažai gyventojų.
Specialistas spėja, kad artimiausiu metu Lietuvoje gali būti fiksuojamas apie tris kartus už tai didesnis atvejų skaičius.
„Banga buvo pasiekusi ir 3 tūkst., tad tokio diapazono ir reikėtų laukti. Lietuvoje dominuojanti atmaina dar yra delta, tikėkimės, kad labai aukštų skaičių ji nesukels. <…> Kas bus siejama su omikron, bus aišku apie sausio antrąją pusę. Galimi ir ženkliai didesni skaičiai“, – kalba J. Augutis.
Tikslesnis Kalėdų ir Naujųjų sutiktuvių rezultatas turėtų būti aiškus maždaug už savaitės, kai po Naujųjų sutiktuvių bus praėjusios dvi savaitės.
Visos pirmosios sausio pusės sergamumo kreivė, pasak J. Augučio, rodys tai, kaip gyventojai elgėsi per didžiąsias metų šventes. Be to, rezultatui įtakos turėtų turėti ir moksleivių grįžimas į klases.
Čaplinskas: tikimybė užsikrėsti išliks tol, kol visuomenė neturės imuniteto
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas profesorius Saulius Čaplinskas mano, kad atvejų kreivės augimas po didžiųjų metų švenčių sutikimo yra savaime suprantamas dalykas. Pasak profesoriaus, gyventojams turint daugiau kontaktų epidemiologinė situacija keičiasi automatiškai.
„Kai žmonės daugiau bendrauja vienas su kitu, ypač uždaroje patalpoje, jeigu jie yra užsikrėtę ir patys to nežino, gali perduoti virusą kitiems patys to nežinodami. Dalis žmonių būna besimptomiai, dalis žmonių būna dar prieš pasireiškiant simptomams, beje, jie yra ypač užkrečiami. Kuo plačiau žmonės bendraus, tuo ta tikimybė bus didesnė“, – tv3.lt komentuoja S. Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, tikimybė užsikrėsti išliks tol, kol absoliuti dauguma gyventojų neįgis imuniteto COVID-19 ligai. Jį įgyti galima arba persergant arba pasiskiepijus.
Specialistai įspėja, kad rizika užsikrėtus susidurti su sunkiomis komplikacijomis yra kur kas didesnė nei imunitetą įgyti pasiskiepijus.
S. Čaplinskas taip pat mano, kad dar kelioms dienoms praėjus, šalyje gali būti fiksuojami augantys sergamumo rodikliai. Tačiau tai, ar jie pasieks pavojingą ribą, priklausys nuo kelių dalykų.
„Pirma, klausimas, kiek aukšti skaičiai bus. Antra, kiek bus sunkių klinikinių atvejų, kad žmonėms reikės medikų pagalbos, ypač kad jie neatsidurtų intensyvios terapijos skyriuje“, – svarsto S. Čaplinskas.
Tai, kaip aiškina profesorius, priklauso nuo to, ar žmogus turi imunitetą, ar turi gretutinių ligų. Pastariesiems COVID-19 yra pavojingesnis.
Skiepijimas, skiepijimas ir trečią kartą skiepijimas
VDU rektorius J. Augutis taip pat vardija tą patį visiems gerai žinomą sergamumo kreivės mažinimo receptą.
„Skiepijimas, skiepijimas ir trečią kartą skiepijimas. Kaip matome, pasaulis jau eina prie ketvirtosios skiepo dozės. Tai yra pirmoji priemonė. Antroji – kiek įmanoma labiau saugotis nuo didelių susibūrimų, didelio kontaktų skaičiaus.
Užsikrėtusiųjų skaičiai yra viena medalio pusė, o kita – ligoninėse atsiduriančių žmonių su sunkiomis pasekmėmis skaičius. Jie kelia didesnę problemą, tačiau tai yra koreliuojantys dydžiai“, – teigia J. Augutis.
Šių metų pirmąją dieną, sausio 1-ąją, nebuvo paskiepytas nei vienas žmogus. Tai sekmadienį rodė Statistikos departamento pateikiami duomenys.
J. Augutis sako, kad toks reiškinys yra žmogiškas ir suprantamas.
„Tai nėra kokia nors paslydus ant ledo gauta trauma, kur (medicininės paslaugos – aut. past.) negali atidėti. Kiekvienas pasiskaičiuoja, šventinę dieną nereikia tikėtis.
Matome ir užsikrėtimų skaičiaus kreives. Užsikrėtimai vyksta, bet nustatytas jų skaičius savaitgaliais irgi ženkliai sumažėja. Žmonės neina tirtis savaitgaliais, tai atideda vėlesniam laikui. Matome, kad skaičiai kilti pradeda eilinėmis savaitės dienomis.
Tai yra žinoma ir labai žmogiška“, – svarsto J. Augutis.
Razmuvienė: negalima atmesti Kalėdų ir renginių įtakos
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė „Žinių radijuje“ pirmadienį pastebėjo, kad šią savaitę turėtume fiksuoti didėjančius sergamumo COVID-19 skaičius.
„Nebūtinai turime laukti šios savaitės. Jei pažiūrėtume į sergamumo rodiklius, po Kalėdų prasidėjo nežymus, bet (didėjantis – aut. past.) koronaviruso atvejų augimas. Augimas būtent tendencingai didesnis buvo matomas vyresnių nei 20 m. ir iki 50 m. amžiaus grupėje. Tačiau vaikų amžiaus grupėse pokalėdiniu laikotarpiu sergamumas mažėjantis“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo D. Razmuvienė.
Specialistė teigė, kad mažėjantį vaikų sergamumą galima sieti su moksleivių atostogomis.
„Imant bendrą Lietuvos situaciją, iš 60 savivaldybių, 50-yje yra sergamumo ir kitų rodiklių didėjimas. Ryškesnis tarpas yra pokalėdiniu laikotarpiu. Tai neleidžia atmesti renginių ir naujosios atmainos omikron naujos bangos kilimo“, – sakė D. Razmuvienė.
Specialistė pastebi, kad stacionaro ir reanimacijų užimtumas išlieka panašus kaip ikišventiniu laikotarpiu, nors ir čia yra fiksuojamas svyravimas. Vis dėlto bendra sergamumo kreivė auga.
„Dabartiniu metu, šią savaitę, po naujųjų metų sutikimo, po tarpšventinį laikotarpį buvusių masinių renginių, žmonių atsipalaidavimo, tikrai matysime rezultatus. Rezultatas siejamas su omikron atmainos labai sparčiu plitimu ir greitu užkrečiamumu ir, aišku, mūsų žmonių ne visada atsakingu elgesiu“, – komentavo D. Razmuvienė.
Patvirtinti 2278 atvejai
Portalas tv3.lt primena, kad antradienį Lietuvoje buvo užfiksuotas pastarosioms dienoms nebūdingai aukštas naujų koronaviruso atvejų skaičius – 2278.
Praėjusią parą COVID-19 nusinešė 18 žmonių gyvybes, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
15 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą 1,6 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 17,3 žmonių.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1046 COVID-19 sergantys pacientai, 109 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 10,8 tūkst. molekulinių (PGR) ir 9 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo ir siekia 785 atvejus. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis irgi pakilo ir siekia 14,6 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo per 526,4 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė per 7,4 tūkst. žmonių.
