Liepynės kapinėse artimųjų kapus lankančius žmones pasitinka lentelė su užrašu, kad šioje vietoje jau galima išbarstyti mirusiųjų pelenus. Rodydamas erdvios svetainės dydžio vietą, kapines priežiūrinčios įmonės atstovas Audrius paaiškina, kaip tai bus daroma.
„Yra įforminamas laidojimas, tik nenurodant vietos, o nurodant pelenų barstymo lauką. Tiesiog beriama į žolę ir viskas. O žiemą galvosim, kaip tą daryti, nes vėl gi nėra jokių aprašymų, kaip elgtis.“, – sako „Labradoro“ projektų vadovas Audrius Džiovelis.
Kaip elgtis nežino ne tik kapines prižiūrinti įmonė, dar labiau pečiais gūžčioja leidimą pelenų barstymo laukui įrengti davusi Vilniaus savivaldybė. Tiesa, ar žino valdininkai, kaip elgtis su pelenais, ar ne, tačiau jau yra gautas pirmas prašymas šioje vietoje išbarstyti savo artimojo pelenus. Ir tai bus padaryta vos sužels žolė. O vėliau vieta, kaip aiškina valdininkė, bus tvarkoma pagal aplinkybes. Dėl to per daug galvos ir nesukama.
„Užsėjome naujai žolelę, ir ji bus pjaunama. Ir tiek“, – teigia savivaldybės atstovė Judita Nauskuvienė.
Nors pabrėžia, kad pelenų vietoje sniegas nebus valomas:
„Na, yra vieta, pasibarstys sniege. Vistiek pašąla būna atodrėkiai, vistiek tai nusės į žemę. Kad ir ant žolės, lietutis palis ir nulis tuos pelenus. Nereikia įsivaizduoti kad per dieną mes ten dešimt urnų išbarstome. Šiai dienai jeigu bus per metus porą urnelių, tai ten tikrai tie pelenai dings, ir mes tikrai nesuprasime kur.“
Tokiai palaikų laidojimo vietai kategoriškai prieštarauja dvasininkija. Tai, esą, ne tik nekrikščioniška, pasak Vyskupų konferencijos atstovų, bet ir akivaizdi nepagarba mirusiajam. Dvasininkai net užsimena, kad panoręs būti sudegitnas ir išbarstytas žmogus negali būti laidojams su bažnyčios palaiminimu.
Jei mirusysis yra aiškiai pareikalavęs, kad būtų kremuojamas ir jo pelenai išbarstyti sumetimais, prieštaraujančiais krikščionių tikėjimui, toks asmuo, vadovaujantis teisės nuostatais, krikščioniškai nelaidotinas.
Devintus metus savaitę savaitėn žmonos kapą lankantis vilnietis tokiai nuostatai pritaria. Sako pats norintis būti kremuotas. Bet greta matydamas pelenų barstymo lauką net purtosi, esą pelenų barstymas vienoje vietoje nehigieniška ir negražu:
„Nu kažkaip gal net ir nehigieniška. Aš kai nematau, tai gal taip, bet o čia nu pelenai… Žinotum, kad medžio tai gal o čia… gi gal ir žmogui nepagarba, išpustė po visur.“
Tokiam laukui nepritaria ir kiti kapinių lankytojai:
„Nenorėčiau, kad mano pelenai čia būtų, čia šunys bėgiotų paskui, ne.“
„Yra tradicijos kažkokias, nežinau, jų reikia laikytis.“
Artimųjų kapus lankantys žmonės kelia ir kitą klausimą. Kodėl pavyzdžiui urna su pelenais laidojama metro gilyje, o pelenai paprastai barstomi ir per juos galės vaikščioti kas nori ir kada nori.
Valdinininkai atsakymo neturi nei į šį klausimą, nei į klausimą, kodėl pelenų negalima barstyti sodyboje po medžiu ar tiesiai iš lėktuvo į atvirą erdvę. Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė negali atsakyti į klausimą, ar bus baudžiami giminės savo mirusiojo pelenus išbarstę po klevu, pavyzdžiui.
„Žmonių palaikų laidojimo įstatymas bet kur išbarstyti nenurodo. Kad galima išbarstyti bet kur, bet taip pat ir nedraudžia“, – pasakoja ministerijos atstovė Vaiva Rumbutienė.
Pelenų išbarstymas pirmame legaliame pelenų barstymo lauke nemokamas. Kol kas tai vienintelė vieta šalyje. Pasak aplinkos ministerijos, ją gali įsirengti kiekvieną savivaldybė, pasirinkusi tam tikrose kapinėse pelenų barstymo laukui skirtą vietą. Tiesa, šioje vietoje nei žvakučių, nei gėlių dėti negalima.
.jpg)
Metai greit bėga,miškas užaugtų,aišku žolę pjaut reikėtų, šunų nevedžioti,o įsigalint kremavimo tradicijom visa giminė po vienu medžiu gražiai ilsėtūsi.
Tačiau artimieji,jei lankyt,ar prisimint norės - galės susirinkti prie dieduko ąžuolo,ar bobutės uosio.Gal kremavimo tradicijai labiau įsigalint prie giminės medžio daug urnų rastų vietą.Metai greit bėga - žiūrėk ir miško masyvas užaugtų.Na reikėtų žolę šienauti,ir(nepykit šunų vedžiotojai) ta pieva neturėtų būti jūsų patogumui.
Ką manot?
