„Jis matot pas mus buvo labai tvarkingas visą laiką. Jis giedojo bažnyčioj chore, visą laiką švarus, apsivilkęs", – teigė pašnekovė.
Todėl, kaip pasakoja velionio žmona, ir jo kapu stengiasi rūpintis taip, kad kiekviena gėlytė būtų palaistyta, kiekvienas skaldos akmenėlis savoje vietoje, ir kad jokiais būdais nesuželtų nė viena piktžolė. Moteriai žinant, kad kapas tvarkingas, taip, kaip būtų patikę jos vyrui, daug ramiau. Tačiau tam, kad jis toks išliktų, velionio paskutine stotele privalo rūpintis visi šeimos nariai.
O štai ir kita, brolio prieš metus netekusi moteris pasakoja, kaip ir kodėl puošia velionio buveinę: „Nu jų skonius vis tiek gerai žinai. Pavyzdžiui, kas jam patinka ar ne. Vat gėlytės broliui labai patiko. Tai vat ir nešu, vat metinės buvo prieš savaitę, o vat dar kitas nešiu. Taip ir eina. Svarbiausia prisiminimai.“
Pasak sostinėje, netoli oro uosto įsikūrusių Liepynės kapinių adiministratoriaus Audriaus Džiovelio, lietuviai kapus lanko labai dažnai. Štai viena moteris, savo artimąjį palaidojusi prieš porą metų, skuba čia kiekvieną dieną. Yra ir kitų, kas antrą, trečią dieną čia atskubančių lankytojų: „Sakykim, lankytojų kontingentas kažkaip vis jaunėja. Daug žmonių tikrai lanko kapus. Tikrai daug.“
Tačiau nepaisant dažno lankymo, kapų puošmenos praktiškėja.
„Anksčiau būdavo dekoratyvine skaldele, dabar pamatė, kad praktiškiau, patogiau yra dengti granitu. Mažiau reikalauja priežiūros, gyvenimo ritmas, tempas didelis, visiems yra patogiau. Tas kapas visada būna prižiūrėtas", – tęsė A. Džiovelis.
Ir išties, didelė dalis čia esančių kapų – uždengti granitinėmis plokštėmis. Tai gana nauja mada. Taip paruošto kapo nereikia prižiūrėti, ant jo nėra vietos piktžolėms, nereikia ir gėlių sodinti. Toks kapas atsparus, jo išvaizdos niekaip nepaveikia metų laikai. Tiesa, kapinėse yra ir kitokių eksponatų. Dažnai žmonės prašo skulptorių ir kalvių pagalbos tam, kad amžinojo atilsio velionis atgultų į išskirtinai atrodantį kapą.
„Kiekvienas pagal savo supratimą grožio, pagal savo išprusimą, pagal savo finansus, aišku, pagyvenę žmonės labiau mėgsta prisodint gyvų gėlių, jie turi užsiėmimą ateit, prižiūrėt, nu jaunimas stengiasi, kad būtų kapas tvarkingas ir nereiktų priežiūros", – toliau kalbėjo kapinių administratorius.
Populiariausios spalvos kapinėse – juoda, pilka ir smėlio. Populiariausios gėlės – vis dar gvazdikai. Nors esą jų kapavietėse vis mažiau. Po truputį juos iš čia išstumia įvairios gėlės vazonuose. Prieš keletą metų atsiradusi kapų puošimo naujovė stebina net ir daug ko mačiusį, antkapius jau daugiau nei tris dešimtmečius gaminantį specialistą.
„Aš asmeniškai linkęs prie natūralaus dalyko. Man stiklas yra sintetinis dalykas, vis tiek yra laikinas, nemanau, kad tai yra amžina, nes akmuo yra amžina šiaip jau jei jis yra kokybiškai atliktas, tai jis ir liks visam gyvenimui", – tikino antkapių specialistas Gintaras Bradauskas.
Tačiau nepaisant ir gerokai iš visų kitų išsiskiriančių 3D piešiniais puoštų amžinojo poilsio vietų lietuviai palyginti su meksikiečiais kapavietėse – labai kuklūs. Štai čia matote Sinalojos miestelyje Meksikoje esančias narkotikų prekeivių kapines. Dideli pinigai ir dideli pavojai pražudo itin daug šiame miestelyje gyvenančių jaunų vyrukų, o artimiesiems lieka krūvos pinigų. Už juos, išreikšdami dėkingumą ir atsidavimą velioniams artimieji vietoj antkapių stato įspūdingo dydžio namus ir mauzoliejus, su neperšaunamo stiklo langais.
Kai kurie tokie prabangūs, kad net turi signalizacijas. Tokių antkapių įrengimas kainuoja net iki pusės milijono dolerių. Pasak specialistų, Lietuvoje žmonės artimųjų kapavietėms išleidžia labai įvairiai – biudžetas svyruoja nuo 100 eurų iki 15 tūkstančių eurų.
