Finansų ministerija visuomenei atsakyti į klausimus negali, o Vyriausybės kanceliarija išsakė dviprasmišką žinią – kad išlaidos gynybai, tai ne vien pinigai kariuomenei.
Sausį prezidentas Gitanas Nausėda su krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene paskelbė istorinę žinią – Lietuva kone dvigubins išlaidas gynybai.
„Sutarėme, kad 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto“, – sakė šalies vadovas.
Bet su istorine žinia visuomenė gavo ir kone istorinę mįslę. Mat pagrindinis klausimas, iš kur bus paimti reikalingi milijardai, iki galo aiškiai neatsakytas. O papildomai kasmet reikės surasti po 2-2,5 milijardo eurų.
„Kitais metais, jeigu jau norima pradėti su tikslu 5,5 procentų nuo BVP eurais, tai yra nei daug, nei mažai. Tai yra plius 2,2 milijardai eurų nuo to, kas yra įrašyta biudžete“, – skaičiavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
6 procentai nuo BVP yra apie 5 milijardai eurų. Jeigu 2,5 milijardo eurų papildomą poreikį padalinti iš visų Lietuvos gyventojų, gaunasi, kad kiekvienas, net ir kūdikis, kasmet turėtų papildomai sukrapštyti beveik 900 eurų. Skaičiuojant tik pilnamečius, šis skaičius perkopia tūkstantį eurų kasmet, o jeigu poreikį dalinti tik iš dirbančiųjų, kurių Lietuvoje yra apie pusantro milijono, tuomet kiekvienam dirbančiajam kasmet tektų atnešti po daugiau nei pusantro tūkstančio eurų papildomų mokesčių.
„Mes nežinome konkretaus plano, iš kur bus lėšos generuojamos, kokie šaltiniai, ko atsisakyta. Gal skolinimasis bus pakeistas, limitai pasiūlyti kiti. Konkretaus plano mes negirdime, o prieštaringus pranešimus iš koalicijos partnerių girdime“, – sakė buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas užsiminė, kad pinigų turi skirti ir Briuselis.
„Visas finansavimas negali eiti vien iš Lietuvos, šnekame Europos mastu, turi atsirasti ir didėti Europos gynybos fondas, paskolų fondas, panašus į RRF“, – kalbėjo Gintautas Paluckas.
Vadina ekonomikos sužlugdymu
Bet premjeras nori dalintis europinius pinigus, kurių bent kol kas dar nėra. O jeigu ir bus, tai neaišku, kada. O krašto apsaugai papildomų milijardų reikės jau kitąmet.
„Didžioji dalis, tai aišku, vis tiek ateis iš skolintų pinigų. Mes papildomai galime surinkti kelis šimtus milijonų eurų mokestiniais sprendimais. 2 milijardų mes niekaip nesurinksime papildomais mokestiniais sprendimais per trumpą laiką“, – teigė T. Povilauskas.
Pats ekonomistu buvęs prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad visa didelė našta neturėtų virsti naujais mokesčiais, kurie kristų ant visų gyventojų pečių. Nors leidžia suprasti, kad mokesčius koreguoti teks. Pavyzdžiui, pajamų mokestį skaičiuoti pagal pajamų dydį, o ne rūšį.
„Galiu pasakyti, kad iš mokesčių kėlimo surinkti 2 milijardus eurų, tai praktiškai būtų mūsų visos ekonomikos sužlugdymas“, – sakė buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.
„Norint, kad ekonomika tikrai augtų, mes nežalotume jos stuburo, mes privalome priemones taikyti efektyvias, ir ypatingai labai atsargiai elgtis su mokestine aplinka“, – kalbėjo pramonininkų konfederacijos generalinė direktorė Raminta Radavičienė.
Didelės skolos – didelės palūkanos
Taigi, akivaizdu, kad teks skolintis. Ir skolintis daug. Bet tuo pačiu tai reiškia, kad itin daug išleisime ir palūkanoms. Jau pernai valstybė vien skolų palūkanoms išleido apie 700 milijonų eurų.
„Jau šiuo metu skolos aptarnavimo išlaidos auga po 200-300 milijonų eurų dėl to, kad atėjo laikas refinansuoti anksčiau paimtas pigias paskolas“, – teigė A. Butkevičius.
„Jeigu mes pasiekiame 5,5 procentų skolintais pinigais, mes 2030 metais pasiekiame 60 procentų nuo BVP skolą, tai tos palūkanų išlaidos gali būti ir 2 procentai nuo BVP, kas virstų jau nebe 700 milijonų, o gal ir į pusantro, gal ir 2 milijardus eurų“, – skaičiavo T. Povilauskas.
TV3 žinios kreipėsi į Finansų ministeriją, kad ši paaiškintų mokesčių mokėtojams, iš kokių pinigų bus finansuojama krašto apsauga. Ministerijos valdininkai nurodė, kad pakomentuoti galimybės nėra, bet pridėjo Vyriausybės kanceliarijos parengtą komentarą, kuriame minima G. Palucko mintis apie europinius pinigus:
„Premjeras atkreipia dėmesį, kad yra visas spektras viešųjų paslaugų, kurioms reikalingas didesnis finansavimas, todėl reikia peržiūrėti visokias lengvatas, išlygas, išimtis bei pagalvoti apie mokestinės naštos perskirstymą, kad stipresni prisidėtų šiek tiek daugiau.“
Tačiau komentare Vyriausybė nurodo, kad investicijos į gynybą nereiškia, kad visi pinigai bus skirti kariuomenei:
„Išlaidas gynybai ir saugumui suprantame plačiąja prasme – tai investicijos ir į mūsų kariuomenę, energetikos ir susisiekimo sektorius, sveikatos ir švietimo bei kitas svarbias sritis. Kitaip tariant, ir ligoninės, ir keliai, ir žmonių švietimas, ir apsirūpinimas energija – investicijos į didesnį saugumą.“
Tad lieka neaišku, ar dvigubės kariuomenei skiriamas biudžetas, ar valdantieji, paprastai tariant, „pakiš“ kitas išlaidas po gynybos eilute ir taip pasieks norimus procentus, nors realus finansavimas ir nepasikeis.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Bus pinigų
