raminta radavičienė
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „raminta radavičienė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „raminta radavičienė“.
Buvusi aplinkos viceministrė Radavičienė – LPK direkcijos vadovė
Buvusi aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė paskirta Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) direkcijos vadove, ketvirtadienį pranešė konfederacija.
Internetiniame LPK puslapyje nurodoma, kad R. Radavičienė užima LPK Vykdomosios direkcijos generalinės direktorės pareigas.
R. Radavičienė nuo rugpjūčio 1 dienos keičia LPK direkcijos vadovo pareigas prieš tai laikinai ėjusį Tomą Garuolį, kuris toliau dirbs konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriumi.
Rusiškos ir baltarusiškos šiukšlės tonomis plaukia į Lietuvą: pasakė, ar galime tai sustabdyti
Nors Rusija ir Baltarusija yra supančiotos sankcijų, kai kurios veiklos yra vis dar leidžiamos. Iš režimų valdomų valstybių į Lietuvą įvežta ne viena tona atliekų. Ministerija aiškina, kad nieko negalime padaryti – tokie yra tarptautiniai įsipareigojimai ir Lietuva jų vienašališkai nutraukti negali, o kol mūsų atliekų tvarkytojai yra pasirašę sutartis su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis, tol atliekos iš nedraugiškų mums valstybių ir toliau plauks į Lietuvą.
Nuo Naujųjų metų – griežtesnės bausmės gyventojams: siunčia žinią kiekvienam
Nevengiantiems teršti aplinką teks gerai pagalvoti, ar tikrai nebijo prasikalsti. Seimas sugriežtino bausmes už šį nusižengimą – kelis kartus padidino baudas ir numatė galimybę teršėjus siųsti į belangę.
Raminta Radavičienė: jei nauja tvarka nepasiteisins, užstato sistema galėtų būti plečiama
Svarstymai dėl taromatų sistemos plėtros gali būti pradėti, jeigu Aplinkos ministerijos netenkins pakuočių tvarkymo reformos rezultatai, sako viceministrė. Pasak Ramintos Radavičienės, tokiu atveju užstato sistema galėtų būti plečiama, į taromatus priimant vyno butelius.
„Nesame užsispyrę ir nesame radikalios tokios pozicijos, kad užstato plėtrai Lietuvoje nėra šansų.
Aplinkos viceministrė: neplanuojama įvesti atliekų deginimo mokesčio
Lietuvai siekiant perdirbti kuo daugiau atliekų, kol kas neketinama įvesti jų deginimo mokesčio, sako aplinkos viceministrė. Pasak Ramintos Radavičienės, naujo mokesčio poreikio nėra, nes perdirbimas augs pakuočių gamybai naudojant daugiau perdirbti tinkamų žaliavų.
„Ar deginimo mokestis panacėja? Anaiptol. Esminių proveržių nesukurtų. Nėra Europos Komisijos rekomendacijos (įvesti tokį mokestį – BNS)“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė R. Radavičienė.
DIENOS PJŪVIS. Pragariškas gaisras Vilniuje – kokią žalą tai turės gamtai ir gyventojams?
Savaitgalį Vilniuje, atliekų rūšiavimo įmonėje „Ecoservice“ kilo didžiulis gaisras. Kokia žala padaryta ir ką daryti, kad tokios nelaimės nepasikartotų?
Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba „Ecoservice“ vadovė Jurgita Nacevičienė, aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė ir buvusi Aplinkos apsaugos departamento vadovė, visuomenininkė Olga Vėbrienė.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Piktinasi Kreivio siūlymu kūrenti labai taršų mazutą: „Yra ir kancerogenai, ir vėžiniai susirgimai“
Vasarai įpusėjus, dalis sostinės gyventojų priblokšti – už gyvatuką ir karštą vandenį suploja net ir 80 eurų per mėnesį. O valdžia jau perspėja gyventojus, kad artėjantis šildymo sezonas nebus lengvesnis nei praėjęs. Labiausiai ir toliau kentės nuo brangių gamtinių dujų priklausoma sostinė.
Dalis pirkėjų piktinasi draudimu dėl plastikinių maišelių: sako, kad saldainius dės į kišenes
Mokami lengvi plastikiniai maišeliai – tokiai idėjai pritarė Vyriausybė, jos imsis Seimas. O dalis gyventojų šiaušiasi ir sako, kad daržoves, saldainius ar kitus produktus dės į kišenes, nes alternatyvų plastikiniam lengvam maišeliui nemato.
Ekspertai aiškina, kad gyventojai pamiršta, kad lengvus plastikinius maišelius perdirbti yra labai sunku, o valdininkai antrina, kad anksčiau žmonės gyveno ir be maišelių ir juos apmokestinamus esą tai padėtų sutaupyti milijonus.
Išpylus aliejų į kanalizaciją – didžiulės problemos: vamzdžiuose susikaupia kumščio dydžio riebalai
Panaudotą maistinį aliejų, kuris lieka po įvairių patiekalų gaminimo, gyventojai raginami nepilti į nuotekų vamzdžius, o surinkti ir pristatyti į specialias vietas. Aplinkos ministerija gyventojus įspėja – išpylus aliejų į kanalizaciją gresia didžiulės problemos.
Tiesa, tokią galimybę panaudotą maistinį aliejų atvežti į didelių gabaritų aikšteles turi vos keli regionai – Alytaus, Klaipėdos ir Šiaulių.
Ketvirtąja aplinkos viceministre tapo Radavičienė
Aplinkos ministerijos ketvirtąja viceministre nuo pirmadienio dirbs aplinkos inžinierė Raminta Radavičienė. Jai bus patikėta formuoti ir įgyvendinti Lietuvos atliekų tvarkymo ir taršos prevencijos politiką, praneša ministerija.
REKLAMA
REKLAMA
Sprendžiant „Metrail“ problemą, verslas siūlo steigti 2,8 mln. eurų garantinį fondą
Siekiant išspręsti ginčą su Aplinkos ministerija dėl bankrutavusios atliekų tvarkytojos „Metrail“, verslas siūlo steigti beveik 2,8 mln. eurų vertės garantinį fondą. Jis turėtų užtikrinti, jog gamintojai ir importuotojai laikysis pažado per penkerius metus papildomai sutvarkyti 15 tūkst. tonų pakuočių atliekų. Dalį gamintojų ir importuotojų vienijanti viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ pranešė, kad verslininkai ketvirtadienį Aplinkos ministerijai išsiuntė taikos susitarimo projektą.
Taupiosios elektros lemputės: tikri ir tariami pavojai
Kaitrinės lemputės, žmonėms tarnaujančios apie 130 metų, iš rinkos pamažu stumiamos nuo 2009 m. rudens. Pirmiausia iš apyvartos išimtos galingesnės nei 75 vatų lemputės, o vadovaujantis ES direktyva, iki 2012 m. rugsėjo prekybos vietose nebeliks ir kitų kaitrinių lempučių. Šiuos neefektyviai elektros energiją vartojančius prietaisus iš rinkos ir mūsų kasdienybės stumia halogeninės lempos, LED diodai ir energiją taupančios lemputės.
V. Janulevičienė: atvira ir pramerkta akim žiūrint
Daugelis iš mūsų stebi Lietuvos savivaldybėse susibūrusių valdančiųjų koalicijų darbus. Galėdami didžiuotis esama dauguma ir rodydami savo vieningumą, ko gero, nepastebi, kad jų tarpe dažnai vyksta nesuprantami dalykai. Kartais nėra ryžto, apibrėžtumo.
Spektaklius apie atliekų rūšiavimą stebėjo pradinukai
Lietuvos vaikai rūšiuoti atliekas pirmą kartą mokyti teatro kalba. Mokyklas visus metus lankė aktorių trupė su edukaciniu spektakliu, kurio pagrindinis tikslas – vaikams įskiepyti žinias, jog į vieną konteinerį negalima mesti maisto likučių, plastiko, stiklo ir popieriaus atliekų.
„Lietuvoje daigus leidžia kitokio vartojimo kultūra – žmonės vis dažniau renkasi produktus ekologiškose pakuotėse, daugėja gyventojų, rūšiuojančių atliekas.
Atliekos iš spalvotų konteinerių - į vieną šiukšliavežį
Į atskirus konteinerius mesti atliekas beprasmiška, nes jos galiausiai vis tiek suverčiamos į vieną šiukšliavežį - šitokie pasiryžimą rūšiuoti atliekas sugriaunantys pasakojimai pastaruoju metu sklinda iš lūpų į lūpas.
Atliekų rūšiavimo nauda: ir ekonominė, ir ekologinė
Į bendrą šiukšlių kibirą metami uogienės stiklainiai, dribsnių dėžutės, vandens buteliai – dažna situacija mūsų namuose. Antrines žaliavas, kurios gali būti perdirbtos ir panaudotos pakartotinai, tebelaikome bevertėmis šiukšlėmis. Tuo tarpu įgudę rūšiuoti, tausotume gamtinius išteklius ir mažiau terštume aplinką.
Atliekų rūšiavimo sistema Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europos šalimis, pradėta diegti neseniai, todėl rūšiavimo tradicijos dar nėra susiformavusios.
Rūšiuoti atliekas vaikus mokys spektaklio veikėjai
Lietuvos mokyklose pirmą kartą rengiamos teatralizuotos pamokos apie atliekų rūšiavimą.
Vaikams suprantamu būdu bandoma įskiepyti žinias, kad skirtingas atliekas reikia mesti į skirtingus konteinerius. Teatralizuotos pamokos yra viena Aplinkos ministerijos inicijuojamo projekto „Aš – žalias“ dalių.
„Lietuvoje dar nesusiformavusios atliekų rūšiavimo tradicijos, todėl vaikai negali mokytis iš tėvų. Rūšiavimas Lietuvoje stringa daugiau ne dėl neūkiškumo, o dėl žinių trūkumo.
Šiukšlės palaidos net sąvartynus
Šalies sąvartynų vadovai sunerimę - atliekoms kaupti skirti plotai užsipildo triskart greičiau, nei buvo numatyta. Dėl to, dar nebaigus įrengti visų regioninių sąvartynų, jau tenka galvoti apie jų uždarymą. Kur tada kauptume atliekas?
Vartotojų visuomenė turi vieną esminį bruožą: kuo daugiau ji vartoja, tuo sparčiau gausėja atliekų.