• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nereguliuojami didžiuliai krūviai, apverktini atlyginimai, prasta darbinė aplinka – į milžiniškas problemas sveikatos sektoriuje slaugytojų bendruomenė baksnoja jau ilgą laiką. Nors ministerija džiūgauja apie kitąmet augsiančias algas ir žada sudaryti tiek vietų stojantiems, kiek reikės, patys medikai konstatuoja, kad nesprendžiant įsisenėjusių bėdų slaugytojus toliau tik ruošime privačiam sektoriui ir užsieniui.

Nereguliuojami didžiuliai krūviai, apverktini atlyginimai, prasta darbinė aplinka – į milžiniškas problemas sveikatos sektoriuje slaugytojų bendruomenė baksnoja jau ilgą laiką. Nors ministerija džiūgauja apie kitąmet augsiančias algas ir žada sudaryti tiek vietų stojantiems, kiek reikės, patys medikai konstatuoja, kad nesprendžiant įsisenėjusių bėdų slaugytojus toliau tik ruošime privačiam sektoriui ir užsieniui.

REKLAMA

Po Valstybės kontrolės audito paviešintų iškalbingų skaičių apie situaciją šalies slaugos sektoriuje Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) šią savaitę vėl susirinko aptarti slaugytojų trūkumo klausimo.

Posėdyje dalyvavusi Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dėstytoja Ieva Rimkuvienė be skrupulų atvėrė skaudžią realybę, su kuo tenka susidurti slaugytojams.

REKLAMA
REKLAMA

„Mūsų Respublikinėje Šiaulių ligoninėje slaugytoja už etatą dienos metu, be naktinių budėjimų gauna 960 eurų į rankas. O krūviai dideli, būna, kad net kai kuriuose skyriuose 40 ir daugiau pacientų, pavyzdžiui, chirurgijos skyriuje, o lieka 2 slaugytojos ir viena padėjėja, tai realiai darbo kokybės nebėra. Pacientai pikti, artimieji nepatenkinti...

REKLAMA

Pati dirbu 16 metų chirurgijos srityje, dirbu 1,25 etato, dirbu su naktiniais budėjimais, kartais šventinėmis dienomis, tai į rankas susirenku kiek virš 1300 eurų. Bet iš esmės krūviai tokie, kad jei išeina koks darbuotojas, automatiškai tą etatą panaikina, nes mato, kad ant pečių galima kitiems užkrauti tuos darbus ir jie kažkokiu būdu vis tiek padaromi“, – kalbėjo ji Seimo Sveikatos reikalų komitetui (SRK) susirinkus aptarti slaugytojų trūkumo klausimo.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, pažymima, kad kitą kartą slaugytojai iš tiesų atlieka slaugytojų padėjėjų funkcijas, tad pasigendama ir diskusijų apie jų pakankamą paruošimą ir tinkamą etatų paskirstymą.

Jaunų gydytojų entuziazmą sugniuždo realybė 

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė atkreipė dėmesį, kad būtina kalbėti ne tik apie darbo krūvių reglamentavimą.

„Jie turi būti ne tik rekomendacinio pobūdžio, bet reglamentuojami griežčiau, kad nedirbtų didesniais krūviais, nei tai užtikrina kokybiškas slaugos paslaugas. Būtina kalbėti ir dėl darbo užmokesčio. Dar viena atskira tema – slaugytojų darbo sąlygos, psichologinio, emocinio smurto prevencija“, – dėstė ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jei išeina koks darbuotojas, automatiškai tą etatą panaikina, nes mato, kad ant pečių galima kitiems užkrauti tuos darbus ir jie kažkokiu būdu vis tiek padaromi.“

Jai antrindama Klaipėdos universiteto sveikatos mokslų fakulteto slaugos katedros vedėja doc. dr. Inga Brasaitė-Abromė pabrėžė, kad pakankamai dėmesio reikėtų skirti organizacinei kultūrai sveikatos priežiūros įstaigose.

„Matome ir iš mūsų studentų, kurie išvyksta atlikti praktikas ir paskui įsidarbina slaugytojais – jie tikrai būna kupini energijos, entuziazmo, bet labai dažnai susiduria su realybe, kada galbūt nėra ir su kitais slaugytojais darbinių santykių, ne paslaptis, ir su kai kuriais gydytojais“, – pastebėjo universiteto atstovė.

REKLAMA

Specialistus ruošiame užsieniui?

A. Volodkaitės pastebėjimu, reikia ne tik didinti slaugytojų parengimą, slaugos studentų skaičių, bet ir slaugos studijas baigusius specialistus išlaikyti Lietuvoje.

„Reikia, kad jie liktų sveikatos priežiūros įstaigose, o ne jie ieškotų darbo kituose sektoriuose, kurie yra dabar labai populiarūs ir pritraukia nemažai slaugytojų“, – sakė ji. 

Šiaulių valstybinės kolegijos atstovė pasakojo, kad nors slaugytojų paruošiama nemažai, vos kiek padirbę jauni žmonės išsilaksto į privatų sektorių arba užsienį.

REKLAMA

„Kalbant apie Šiaulių regioną, pas mus studentų yra nemažai, šiais metais įstojo 80, kitais metais planuojame priimti 100 ar net daugiau, bet kur jie visi pabaigę studijas dingsta, nežinome.

Kas ateina padirbti, kokius metus padirba, įgyja didesnės patirties ir išvažiuoja į užsienį. Tai realiai ruošiame darbuotojus užsieniui. Kas lieka, padirba ir nusivilia atlyginimu. Ir kai dabar planuojama pakelti vidutinę algą link 2000 eurų ir daugiau, tai tikriausiai turėtų įvykti kalėdinis stebuklas, kad taip ir būtų“, – kalbėjo I. Rimkuvienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Algos gerokai skiriasi net tame pačiame mieste 

LSSO atstovės aiškinimu, didžiausia problema yra, nėra atskirai nustatytų slaugos paslaugų įkainiai.

„Įstaigos gauna finansavimą pagal suteiktų paslaugų įkainį ir slaugos paslaugos nėra atskirai įvardintos, nėra atskirti konkrečiai slaugos paslaugų įkainiai.

Suprantu, kad problema nėra lengvai išsprendžiama ir ne vienos dienos sprendimas, tačiau slaugytojų bendruomenė ir profesinėje sąjungoje kalbama, kad ateityje galėtume kalbėti apie atskirų slaugos paslaugų įkainio įvardijimą, kad matytųsi, kiek iš tikrųjų atlieka darbo slaugytoja“, – teigė A. Volodkaitė.

REKLAMA

Vis tik Seimo narė Jurgita Sejonienė abejojo, ar tai turėtų realų efektą kalbant apie algų didinimą. Ji savo ruožtu pabrėžė pačių vadovų ir jų požiūrio problemą.

„Dėl darbo užmokesčio – ar tai būtų gydytojas, ar slaugytojas – jūs juk deratės ne su ministerija, o darbdaviu. Tai klausimas, kaip darbdavys perskirsto tas lėšas, kurias už paslaugas gauna iš valstybinės ligonių kasos. Tai problema yra, kaip sudaroma kolektyvinė ir individuali darbo sutartis. 

REKLAMA

Klausimas tada, ar darbdavys vykdo įsipareigojimus, kuriuos davusi valstybė ir savo dalį lyg vykdo – PSDF didėja, bet kaip tą pajaučia darbuotojai. Ir turime labai didelius skirtumus net to paties miesto atskirose įstaigose – kartais kitą kartą skiriasi atlyginimai. Ir ne dėl to, kad ministerija nustato, bet kaip darbdavys vykdo savo įsipareigojimus“, – kalbėjo parlamentarė. 

Slaugytojų bendruomenės atstovė gi neslėpė, kad kitą kartą su darbdaviu derėtis būna labai sunku.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Taip, pasirašome ir sutartį su SAM, yra ir kiti teisės aktai, bet dauguma jų – rekomendacinio pobūdžio, kalbant apie darbo santykius, krūvius. Įstaigose kartais būna labai sunku derėtis su darbdaviu ir argumentuoti slaugytojo darbo svarbą. Yra labai blogų pavyzdžių, kai sakoma, kad įstaigai finansus uždirba tik gydytojai, nors tokie teiginiai visai atgyvenę, bet tai dar pasitaiko“, – konstatavo A. Volodkaitė.

REKLAMA

„Baigėsi laikas, kada reikia bijoti“

LSSO Šiaulių regiono direktorė I. Rimkuvienė patikino, kad nėra taip, jog niekas nejuda, kažkiek atlyginimai kyla, bet ne tiek, kiek turėtų:

„Šiaulių ligoninėje veikia 6 profesinės sąjungos, tad vyksta daug derybų. Šiaip neblogai visai, matysime dar po naujų metų, kas pasikeis. Bet į mėnesį vyksta po vieną posėdį.“ 

Savo ruožtu SRK pirmininkas Antanas Matulas ragino pačias profesines sąjungas veikti aktyviau, nebijoti pakovoti už geresnes darbo sąlygas.

REKLAMA

„Reikia, kad jie liktų sveikatos priežiūros įstaigose, o ne jie ieškotų darbo kituose sektoriuose, kurie yra dabar labai populiarūs ir pritraukia nemažai slaugytojų.“

„Baigėsi laikas, kada reikia bijoti skyriaus vedėjo ar skyriaus vedėjui įstaigos vadovo. Kartais tikrai atrodo, kad ligoninės nieko nežino, o vadovai vos ne savivaliauja. Kalbėkime, būkime drąsūs, kol nesukilsime visi, nieko nebus. Yra 6 profesinės sąjungos ir štai vadovas nesusišneka, tai vadovas ir turi kone kiekvieną dieną sėdėti prie jūsų ir derinti procesus. Dabar sėdima ant ugnies kamuolio. 

REKLAMA
REKLAMA

Daug ką galima patiems padaryti, tam ir yra profesinės sąjungos – kad gintų darbuotojus, keltų problemas. Tai ne – ministras, komiteto pirmininkas, premjerė kalti, o vadovai visi dievai. (...) Reikia išdrįsti pasakyti, kas vyksta, kad nežino apmokėjimo tvarkos įstaigose. Taip, fiksuojame atvejų, kad priedai kai kam mokami vos ne pagal ilgas kojas, bet realiai negauname jokio oficialaus skundo ir negalima jų raginti tirti“, – emocingai kalbėjo konservatorius. 

Ragino įdarbinti platesnės kompetencijos slaugytojus

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos instituto direktorė prof. dr. Natalija Istomina slaugos specialistų skaičių Lietuvoje gi siūlė didinti atsižvelgiant į keletą momentų.

„Pirmiausia pritraukimas į studijas – būtų gerai, kad bent geriausi studentai gautų stipendijas. Puiku, kad gauname pakankamai daug krepšelių ir dauguma studentų bent už bakalauro studijas nemoka, tačiau išlieka problema dėl magistro studijų. 

Prašytume Seimo, Vyriausybės, kad rastų galimybę finansuoti išplėstinės praktikos slaugytojų krepšelius, kadangi norinčiųjų studijuoti žymiai daugiau, o galimybė mokėti apie 600 tūkst. eurų per metus tikrai turi ne visi“, – kalbėjo ji. 

Taip pat universiteto atstovė ragino gydymo įstaigas aktyviau steigti etatus išplėstinių slaugytojų įdarbinimui. 

REKLAMA

„Kol kas sėkminga integracija vyksta pirminiame sveikatos priežiūros lygyje ir nėra tokia sėkminga kalbant apie anestezijos, intensyviosios terapijos slaugytojus ir skubiąją pagalbą. Čia reikia ir tam tikrų įstatyminių pataisų“, – pridūrė N. Istomina. 

Vieno langelio principas, kad lengviau grįžtų

Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas tvirtino, kad ministerija sudarys galimybes studijuoti slaugą visiems norintiems, tačiau neslėpė, kad išlieka nerimas dėl išvykstančiųjų svetur.

„Kaip praėjusiais metais, taip ir šiais moksleivių, stojančių į kolegijas, skaičiaus neribosime, tai reiškia mes įrašome skaičių, kad pagal tai  būtų galima planuoti lėšas. Bet jei ateis daugiau moksleivių, norinčių studijuoti slaugą, tikrai juos priimsime, skaičius pakeisime, visi sutilps, kad būtų galima atkeliauti į mūsų sistemą.

Praeitais metais į slaugos studijas buvo priimta virš 1000 moksleivių, bet, problema, kur jie dirba toliau po baigimo, kokie jų karjeros keliai, egzistuoja. (...) Tad ne tik vietų didinimas problema, bet ir tai, kaip tie žmonės nusileidžia sistemoje“, – pabrėžė viceministras.

Jo aiškinimu, šiuo metu siekiama supaprastinti sistemą, kad slaugytojams butų paprasčiau įsilieti.

„Norime grąžinti slaugytojus į sistemą, minime, kad daug jų išėję į grožio industriją, žinome, kad dalis išvažiavę į užsienį ir tokie klausimai kaip licencijų susigrąžinimas, žinojimas, kur dirbti, tas kelias yra labai neaiškus. Mūsų siekis padaryti sistemą vos ne vieno langelio principu siekiant, kad slaugytojai grįžtų į sveikatos apsaugos sistemą“, – kalbėjo A. Pečkauskas. 

Nejuokinkit su tomis platesnėmis kompetencijomis. Lyg tai ateina daugiau mokėdamas. Viskas įgyjama tik per praktiką. Kompiuterinio raštingumo dabar jau mokykloje išmokstama. Kol medicinos mokyklos ruošė med seseris ir ruošė Lietuvai, na gal dar gamykloms, nes ne viena susidurusi su darbo realybe ypač didmiesčiuose pagal paskyrimus metė ir ejo į gamyklą dirbti prie konvejerio. Visada buvo med seserų trūkumas ypač didmiesčiuose, bet kol buvo privaloma atidirbti kaip vergėms pagal paskyrimus dar pakamšytos tos skylės būdavo. Ir dar anais sovietų laikais prestižas buvo suburtas geras kolektyvas,dabar skaldyk ir valdyk. Liko arba tos kur iš pašaukimo, arba abejingos. Tos iš pašaukimo per savo darbo metus tiek nuvarytos, kad net tikrosios pensijos nesulaukdamos rinkosi išankstinės, kur pvz 35+ darbo stažas ir 60 + metų su visais pakėlimas 350eurų.O kiek atidirba naktų, kad ir toje reanimacijoje 3 metai pagal paskyrimą, vėliau vel su sunkiais, demenciškais, ant patalų, globos įstaigoje. Ir dėl mobingo, pastovaus siekimo, kad nedirbtų senieji, patyrę, keliantys problemas, bet nedangstantys, įvairiais metodais pasitelkus tam tikrus, kurie nei geri darbuotojai, nei žmonės šmeižtu, intrigomis dorojo Beje jei palyginti sovietų laikų ir jau prie laisvos Lietuvos, tai tik čiuožia žemyn. Tiek psichologiškai, nes daug dirbtinių įtampų, nuvertinimo, žeminimo, ir tt. Fiziškai anksčiau irgi labai dideli krūviai būdavo, neadekvatūs, bet bent mano atveju sovietų laikais persvėrė darnus kolektyvas ir griežta, bet objektyvi vyr med.sesuo,skyriaus vedėjas,ir gydytojai kažkokie žmoniškesni, draugiškesni. Slaugytojos darbą galima rinktis, bet dirbti tikrai ne pirmoje pasitaikiusioje irštvoje.
Kaip taip galima, matomai, nuvadovaut, kad toks bardakas gydymo įstaigose? Kažkada ir algos x kartų buvo mažesnės, ir darbo buvo daug, ir medtechnikos daug kartų mažiau, bet žmonės pagulėję ligoninėse išeidavo sveiki, prie dakrarų durų irgi tiek (4-8mėn) niekas, niekada nelaukdavo. O jei skaudėdavo, gydytoja užrašydavo CITO ir tą pačią valandą tu pas gydytoją. Dabar gi, trūksta daktarų, trūksta slaugytojų, žmonės laukia, miršta, jų nieks negydo... Kas gi nutiko?!
Kažkoks paradoksas su medicina. Žurnalistai rašo kad, trūksta slaugytojų. Bet ištikrųjų mažina slaugytojų etatus.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų