Nerimas dėl Kinijoje kilusio protrūkio dėl sunkių vaikų plaučių uždegimų pasiekė ir Lietuvą. Nors gydytojai ramina, kad neįprastai kritinės situacijos šiuo metu nestebi, patvirtina, kad susirgimai įvairiomis ūmiomis virusinėmis infekcijomis auga kaip ant mielių. Nors stebimi pavienius gripo ir respiracinio sincitinio viruso atvejus, dominuoja susirgimai koronavirusu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
„Šiuo metu išgyvename COVID-19 pakilimą tarp vaikų. Tad skyriuje tokie pacientai ir dominuoja. Net šmėstelėjo mintis, kad lyg būtume grįžę į pandemijos laikus, kai sergančiųjų turėjome daug“, – konstatavo VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės infekcinių ligų gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė.
Stipriai karščiuoja
Antrindamas jai LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, vaikų intensyviosios terapijos gydytojas Darius Varaškevičius atkreipė dėmesį, kad šis ruduo išskirtinis tuo, kad ypač daugėja mažų, iki 2 metų amžiaus, kovidu sergančių vaikų.
„Poskyryje stacionare nuolat guli 5–7 tokie vaikai, jie serga, nes yra nepersirgę ir neskiepyti per pandemiją“, – sakė jis.
Pasak gydytojo, sergama tiesiog šeimomis, mažiausius užkrečia ne tik suaugusieji, bet infekciją neretai parneša vyresni broliai, seserys iš darželių, mokyklų.
„Štai teko ir pačiam ką tik budėti, atvažiavo šeima, kur serga dvyniai, serga ir tėvas, ir mama. Ir dvyniams yra sunkiausia, nes jų imunitetas mažiau atsparus, tai jų pirmas susidūrimas su infekcija. Jų organizmas reaguoja audringiau, tada automatiškai ryškėja kvėpavimo nepakankamumas, kiti simptomai, jie labai atkakliai karščiuoja ir taip atsiduria ligoninėje.
Bet labai sunkių atvejų kol kas neturime. Nors karščiuoja atkakliai, galiausiai normalizuojasi, susitvarko, nes sunkesni atvejai vis tiek patenka į stacionarą. Mažiems vaikams kartais net sloga ar bronchų uždegimas yra nemaža problema, todėl jie būna kontrolėje“, – pasakojo gydytojas.
„Iškrenta“ klasėmis
Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė taip pat patvirtino, kad sergamumas jau yra pakankamai didelis.
„Tik dar gripas nesmogęs, tad pikas toli gražu nepasiektas, bet kitos virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos tikrai siaučia, ypač tarp darželinukų ir mokyklinukų. Jie ugdymo įstaigose tais užkratais dalinasi pakankamai sėkmingai“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad šiemet pastebinti naują tendenciją – susirgus vaikams „iškrenta“ ištisos klasės ir kolektyvai.
„Šiais metais galbūt kiek naujos tendencijos, kurių pernai bent aš nebuvau stebėjusi, kad „iškrenta“ ir net atgula į gydymo įstaigas ištisos darželių grupės. Dalis vaikų serga namuose, o dalis – ir stacionaruose. Tad turime tokias situacijas, kad serga ir vaikai (ir pakankamai sunkiai), ir nuo jų užsikrėtę suaugusieji, auklėtojos, darželių darbuotojai“, – pastebėjo gydytoja.
„Šiuo metu išgyvename COVID-19 pakilimą tarp vaikų. Tad skyriuje tokie pacientai ir dominuoja. Net šmėstelėjo mintis, kad lyg būtume grįžę į pandemijos laikus, kai sergančiųjų turėjome daug“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Kartu ji konstatavo, kad tokia situacija neturėtų per daug stebinti, mat tai ir buvo prognozuota ir įvairių pasaulinių organizacijų. „Kalbėta, kad šiais metais plis vadinamas respiracinis sincitinis virusas (RSV), gripas, kas būdavo ir anksčiau, ir dar kovidas. Kartais kelios infekcijos puola kartu ir situaciją turime gana įtemptą“, – pastebėjo R. Isevičienė.
Kinijoje – naujas ligos protrūkis: ligoninės perpildytos vaikais:
Sezonas tik prasidėjo
Nors jau atsiranda pavieniai gripo A atvejai, gydytojai konstatuoja, kad jų kol kas nėra daug, nors pernai tokiu metu artėjome prie piko.
„Šiuo metu skyriuje tik vienas pacientas, nė vieno jų nėra intensyviosios terapijos skyriuje. Lyginant su pernai, buvome pakeliui į sergamumo gripu piką. Bet pernai toks ankstyvas pakilimas gripui buvo labai neįprastas, nes paprastai sergamumas juo pakyla sausį, vasarį. Šiemet, atrodytų, tikėtina, kad grįžtame į normalų gripo sezoniškumą. Aišku, sezonas tik prasidėjo, bet kaip pernai tokio ryškaus atvejų pakilimo nematome“, – pastebėjo I. Ivaškevičienė.
D. Varaškevičius tuo metu priminė, kad dar iki kovido pandemijos laikų jau būdavo įprasta ir spalio viduryje fiksuoti gripo atvejus: „Ypač lapkričio gruodžio mėnesiais tarp vaikų būdavo didelis pakilimas.“
Pasak I. Ivaškevičienės, skirtingai nei pas mus, Europos šalyse sparčiai daugėja ir RSV atvejų. „Stacionare dabar matomi tik pavieniai atvejai, bet jų irgi gali daugėti. Dėl plaučių uždegimų – specifinio pakilimo nestebime, nieko neįprasto šiuo metu Lietuvoje nevyksta“, – sakė ji.
„Dar labai sunkių atvejų nebuvo, bet turėjome plaučių uždegimų, bronchitų, bronchiolitų, kuriuos reikia stacionarizuoti. Sezonas dar tik įsivažiuoja ir manome, kad sergamumas gali būti, žinant, kad Rytų šalyse buvo ir daug sunkių atvejų tarp vaikų.
Sergančiųjų srautas dabar didėja tolygiai, tai sveikatos sistemai yra geriau, tada galima geriau pasiruošti. Kai yra staigus protrūkis, apserga ir personalo dalis, tada darbinė situacija dar prastėja“, – pridūrė D. Varaškevičius.
Paklausti, kada susirgus vaikui jau reikėtų skubėti į ligoninę, I. Ivaškevičienė atkreipė dėmesį, kad dažniausiai tai nutinka, kai tėvai nesusitvarko su karščiavimu, dehidratacija ir prireikia pagalbos.
„Su mažu vaiku, matyt, niekada nereikia laukti labai ilgai, geriau tartis su šeimos gydytoju. Jei jau mato, kad nesusitvarko, vaikas blogais jaučiasi ir jo būklė blogėja, visada reikia kreiptis į skubios pagalbos skyrių, kad būklė būtų įvertinta“, – patarė D. Varaškevičius.
Gali užpulti kelios infekcijos
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad po kovidinės pandemijos apskritai pasikeitė daugelio vaikų sergamumas. „Jie buvo izoliuoti ir nesirgo jokiomis ligomis ir pernai metais turėjome sunkesnį periodą, kai vaikai dažniausiai sirgdavo keliomis infekcijomis, pavyzdžiui, kovidu ir vėjaraupiais ar būdavo herpes virusas ir skarlatina, tonzilitai ar COVID-19. Kai kelios infekcijos, vaikas automatiškai sunkiau serga“, – aiškino gydytojas.
Pasak I. Ivaškevičienės, nors pasitaiko, kad užklumpa kelios infekcijos vienu metu, tokie atvejai nėra labai dažni.
„Nors šaltuoju metu ir plinta ne viena infekcija, jos kažkaip pasiskirsto tam tikrais mėnesiais. Bet kai jau taip pasitaiko, tada, natūralu, organizmui kovoti su keliomis yra sudėtingiau. Tačiau savaime kelių infekcijų buvimas nebūtinai reiškia, kad vaiko būklė bus kritiškai sunku. Aišku, gali būti įvairiai.
Bet kas tikrai gerai žinoma – po virusinių infekcijų ir ypač gripo gana lengvai vystosi antrinės bakterinės infekcijos – bakteriniai plaučių susirgimai, kada reikia antibiotikų ir panašiai. Suaugusieji dėl to labiausiai ir kenčia – jei virusinę infekciją išgyvena gana lengvai, tai nėra apsaugoti, kad neišsivystys bakterinė infekcija“, – aiškino vaikų infekcinių ligų gydytoja.
Ji priminė, kad gripas itin pažeidžia kvėpavimo takų epitelį – įvyksta savotiškas nudegimas ir užtrunka daug laiko, kol visos ląstelės atsistato. „Todėl žmonės ilgai kosti, ypač išėję į šaltą aplinką, nes gleivinė susiduria su šalto oro srove ir taip provokuojamas kosulys. Taip atsiveria vartai ir įvairioms antrinėms, bakterijoms infekcijoms“, – aiškino I. Ivaškevičienė.
Pirmoji pagalba nuo virusų
Paklausti, kaip geriausia būtų saugotis nuo virusinių infekcijų, specialistai sakė nieko dar negirdėto patarti negalintys.
„Svarbi racionali mityba, miegas, grynas oras, vengti sergančiųjų, vėdinti patalpas, gerti žuvų taukus – patarimai vis tie patys. Svarbu leisti vaikui jau susirgus išsveikti, neskubėti per anksti grįžti į kolektyvus. Aišku, kiti ir išsveikę sugrįžę į kolektyvus kažką pasigauna, tad viskas individualu“, – patarė I. Išvaškevičienė.
„Dar labai sunkių atvejų nebuvo, bet turėjome plaučių uždegimų, bronchitų, bronchiolitų, kuriuos reikia stacionarizuoti. Sezonas dar tik įsivažiuoja ir manome, kad sergamumas gali būti, žinant, kad Rytų šalyse buvo ir daug sunkių atvejų tarp vaikų“, – sakė D. Varaškevičius.
R. Isevičienė priminė, kad karščiuoti dėl virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos normalu 3 paras. „Temperatūrai esant daugiau nei 38, 38,5 laipsniams, priklausomai nuo to, kaip vaikas pakelia karščiavimą, mažinti temperatūrai vaikui paprastai naudojamas paracetamolis arba ibuprofenas, arba ir tas, ir tas, atsižvelgiant į vaiko svorį.
Visada būtina gerti daugiau skysčių, nes karščiuojantis žmogus jų daug netenka, o vaikas yra jautresnis dehidratacijai nei suaugęs žmogus. Tad jie būtent dėl dehidratacijos pradeda darytis vangūs. Jei ir numušus temperatūrą vaikas yra žvalus, pakankamai linksmas, geria skysčius, bendrauja, galima tris paras vaiką stebėti.
Bet jei jis darosi vangus, pirmiausia reikia įvertinti, ar jis negali būti dehidratavęs. Jei su skysčiais susitvarkyti nepavyksta, tada jau kreiptis į gydymo įstaigą. Tą taip pat reikėtų daryti pasireiškus tokiems simptomams kaip dusuliui, vangumui, mieguistumui, jei yra labai išreikštas kosulys ir panašiai“, – patarė R. Isevičienė.
Ragina nepamiršti ir skiepų
Taip pat patariama paskiepyti vaikus nuo pavojingų infekcijų: „Numeris vienas čia pneumokokinė infekcija. Kadangi vaikai nuo jos yra skiepijami, galbūt dėl to ir nematome tiek daug bakterinių komplikacijų po gripo“, – pridūrė gydytoja.
„Kol mūsų didesnė visuomenės dalis yra skiepijama valstybės garantuojamomis vakcinomis, viskas yra gana neblogai. Nes kai prieš 20 metų buvome jauni gydytojai, pagrindinės bakterijos žudikai buvo meningokokas, pneumokokas ir Haemophilus influenzae, kurie lemdavo pakankamai daug mirčių. Dabar to neturime vien dėl vakcinacijos.
Bet žinant prastėjančią visuomenės nuomonę apie vakcinas ir mažėjančias vakcinacijos apimtis, susirgimų gali daugėti. Taip pat turime ir nemažai atvykėlių ukrainiečių, kurių skiepijimo apimtys dar mažesnės“, – kalbėjo D. Varaškevičius.
Paklaustas, ar pačius mažiausius vaikus rekomenduoja skiepyti nuo COVID-19, gydytojas patarė nelaukti vyresnio amžiaus.
„Paskiepyti vaikus nuo koronaviruso galima nuo 6 mėnesių amžiaus. Aišku, negalėčiau pasakyti, kad visos vakcinos praeina taip, kaip suleidus kokį fiziologinį tirpalą, reakcija yra, imuninė sistema skirtingai reaguoja. Bet norint išvengti sunkių atvejų ir mirčių, vienintelė išeitis yra vakcinacija – Lietuvoje reikia skiepytis visomis privalomomis vakcinomis ir tomis, kurių nekompensuoja valstybė – vėjaraupių ir erkinio encefalito“, – dėstė jis.
Kadangi gripo sezonas dar nėra įsibėgėjęs, gydytojas patarė pasiskiepyti ir nuo šios infekcijos.
