Apie S. Skvernelio kuriamos partijos perspektyvas ir galimas grėsmes Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo dvi politologės – Rima Urbonaitė iš Mykolo Romerio universiteto (MRU) ir Ieva Petronytė-Urbonavičienė iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI).
Startas sėkmingas, bet per daug nežinomųjų
„Vieni jau valstiečius į nokautą pasiuntė, nors prieš tai galėtų būti bent keli nokdaunai. Kiti jau sako, kad jei Saulius Skvernelis pasiima kelis regionų merus, tai tokiu būdu labai stipriai savo elektoratą išplečia.
Bet nėra taip, kad pasiėmei merą ir iškart visi tos savivaldybės rinkėjai atėjo pas tave. Net tie, kurie už tave balsavo merų rinkimuose, neaišku, kaip balsuotų už partiją. Nėra taip, kad visada sudedi du plius du ir gauni keturis. Politikoje tokios primityvios ir paprastos matematikos paprastai nėra“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Politologė teigė, kad mato S. Skvernelio ir jo vadovaujamų demokratų pastangas įsitvirtinti per merus regionuose, perimti kitų partijų skyrius skirtingose savivaldybėse ir taip turėti pakankamą žmogiškųjų išteklių pamatą.
„Bet kad mes turėtume labai daug prielaidų, dėl ko būsimai partijai, jos vadovams ir lyderiams būtų galima labai džiūgauti, aš dar nematau. Nes mes finalinio produkto dar nematome“, – laidoje „Dienos pjūvis“ sakė R. Urbonaitė.
Pašnekovės tvirtinimu, ne visi merai, kurie jungiasi prie „Vardan Lietuvos“ yra „saldainiai“.
„Tai gali būti katės maiše, kurios tame maiše dar gali pradėti pjautis“, – pažymėjo politologė.
Pasak jos, S. Skvernelio partijoje išlieka vis dar per daug nežinomųjų, nes politinės jėgos kūrimas tik startavo, nors tas startas, kaip pažymėjo R. Urbonaitė, yra pozityvus.
„Bet čia ne tik, kad šauti šampaną dar anksti, jį dar šaldyti pradėti yra anksti“, – įsitikinusi R. Urbonaitė.
Partijos struktūra kuriasi greitai ir stipriai
„Dar labai ilgas laikotarpis ir dar labai daug darbų reikia nuveikti iki artėjančių rinkimų ir tos solidžios paramos bazės ir organizacinės struktūros sukūrimo. Bet pati pradžia, kaip pradžia, tai atrodo sėkminga“, – „Dienos pjūvyje“ kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.
Politologės teigimu, pergale demokratų veiksmus vadinti dar anksti. Tačiau tai, kad „Vardan Lietuvos“ netampa tik Seimo frakcijoje esančių politikų klubu, kad gaunama parama iš įvairių partijų skyrių skirtinguose šalies rajonuose ir nemaža dalis tų skyrių pereina pas S. Skvernelį, anot I. Petronytės-Urbonavičienės, rodo, kad organizacinė struktūra kuriasi stipriai ir greitai.
„Dar nereikia džiūgauti, bet ta pradžia yra pakankamai stipri“, – teigė pašnekovė.
Skvernelio kilimas – ne viena grėsmė valstiečiams
R. Urbonaitės nuomone, valstiečių situacija po S. Skvernelio sprendimo kurti demokratų partiją – sudėtinga.
„Ir dabartinė frakcija Seime yra atskilusi būtent nuo valstiečių frakcijos, išėję žmonės yra ne eiliniai žmonės, vienas jų – Saulius Skvernelis, kurio reitingai daug geresni nei Ramūno Karbauskio. Be to, jis išsivedė gana gerai matomus politiniame lauke žmones. Natūralu, kad čia tų grėsmių daugėja“, – vardijo politologė.
Dar didesnė grėsmė, nei atskilusi frakcija, skyrių regionuose praradimas, ką jau parodė Lazdijų rajono merės Ausmos Miškinienės ir bene viso Lazdijų valstiečių skyriaus prisijungimas prie kuriamos demokratų partijos.
„[Valstiečių] partijos populiarumas tikrai nėra tose aukštumose, kokiose kažkada buvo. Matome, kad partija paskutiniu metu neauga reitingų prasme. Tai rodo tam tikrą stagnaciją. <...> Nerimui priežasčių tikrai gali ir turėtų būti gerokai daugiau, nepaisant to, ką viešumoje bekalbėtų partijos lyderiai apie išsigryninimus, išdavikus ir ką ten tik nori“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Gali suveikti domino efektas
Pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, kol kas sunku pasakyti, kiek dar valstiečių skyrių dar gali perbėgti pas S. Skvernelį ir ar šis procesas taps masiniu.
„Apie masinį perėjimą galvoti dar anksti, bet domino efektas tikrai gali suveikti. Kuo daugiau žmonių pereina, tuo didesnis spaudimas, paskata ar akstinas pereiti ir kitai daliai“, – teigė I. Petronytė-Urbonavičienė.
VU TSPMI politologės nuomone, ne veltui ir valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio retorika po S. Skvernelio ir dalies valstiečių pasitraukimo iš LVŽS frakcijos Seime buvo gesinanti gaisrą.
„Kad čia nieko tokio, pereis keli politikai ir viskas. <...> Tai toks bandymas retorika švelninti tą išėjimą yra neatsitiktinis“, – pažymėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.
Valstiečius palieka ir dėl Karbauskio valdymo, ir dėl partijos radikalėjimo
VU TSPMI politologė išskyrė tris grupes žmonių, kurios valstiečius palieka dėl skirtingų priežasčių. Pirmoji yra LVŽS nariai, kurie yra nepatenkinti vidine partijos kultūra.
„Ne visiems patinka ir tinka labai aiški valdžios vertikalė, hierarchija ir tokia, panašu, kuo toliau, tuo labiau į vieno žmogaus asmenį susitelkusi partija“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.
Kita priežastis, dėl kurios dalis LVŽS narių palieka partiją, yra vertybinė skirtis. Politologė pažymi, kad valstiečiai paskutiniu metu bando užimti Šeimų sąjūdžio nišą ir kalbėti apie tradicines vertybes.
„Tos tradicinės vertybės, tas konservatyvus požiūris į šeimą, į homoseksualių asmenų santykius, abortus ir visą kitą“, – teigė politologė.
I. Petronytė-Urbonavičienė pažymi, kad užuomazgų buvo matyti dar 2016 metais, tačiau tuomet LVŽS akcentavo tautiškumą, pavyzdžiui, siūlė pradinukams išdalinti tautinius kostiumus, visgi vėliau tai nuėjo į antrą planą.
„Dabar vyksta susitelkimas į šitą moralinę skirtį, liberalumą-konservatyvumo. Karbauskis būtent per tai kalba apie gryninimąsi. Jis telkia kraštutinės dešinės, konservatyviąją visuomenės dalį ir nuostatas atstovaujančių politikų būrį“, – kalbėjo politologė.
Tai, anot I. Petronytės-Urbonavičienės, leidžia iš valstiečių pervilioti žmones, kuriems nepatinka LVŽS radikalėjimas. Politologė pastebi, kad iki praėjusių metų Seimo rinkimų nebuvo moralinės skirties tarp partijų.
„Mes per tai neskirstėme partijų ir partijos nelabai skirstėsi. Vis tiek buvo pirmiausia ekonominiai, Rytų politikos klausimai. O čia dabar staiga mes matome išryškėjusią vertybinę dimensiją, su kuria Karbauskis ir valstiečiai bando žaisti. Bet tai kartu suteikia pagrindą kitiems pabėgti“, – samprotavo I. Petronytė-Urbonavičienė.
Pašnekovė svarstė, kad daliai valstiečių partijos narių tradicinės vertybės ne tai, kad nepatinka, jos jiems nerūpi, tačiau jie nepalankiai žiūri į partijos lyderių sprendimą jas akcentuoti.
„Tai sudaro dar vieną pagrindą, dėl ko Skvernelis išnaudoja vidinę partijos įtampą, gal išnaudos ir toliau, ir sėkmingai griebs tokius politikus ir galbūt rinkėjus“, – pridūrė I. Petronytė-Urbonavičienė.
Socialdemokratus išgelbės aukšti reitingai?
Visgi demokratų stiprėjimas yra smūgis ne tik valstiečiams. Pas S. Skvernelį perbėgo didžioji dalis Neringos socialdemokratų skyriaus su meru Dariumi Jasaičiu priešakyje.
„Mes girdėjome vieno iš socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus pareiškimą, kad tas išėjimas buvo netikėtas. Manau, kad socialdemokratai šiuo metu dirba labai stipriai aiškindamiesi, ar jų nelaukia dar daugiau siurprizų ir bando tuos siurprizus iš darbotvarkės išimti, kalbėdamiesi su tais, kurie, galbūt, dvejoja“, – sakė R. Urbonaitė.
Tačiau MRU politologė pabrėžia, kad socialdemokratų pozicija šioje situacijoje yra geresnė nei valstiečių.
„Socialdemokratų frakcijos Seime nariai nebėgo pas Saulių Skvernelį ir pati partija šiandien turi labai neblogą reitingą, net geriausią, ką rodo pastarieji reitingų matavimai. Žmonės dažnai žiūri ne į tam tikrą ideologiją, o žiūri, kiek su ta viena ar kita partija jie turi šansų patekti į vieną ar kitą norimą poziciją.
Kitaip tariant, pragmatiniai išskaičiavimai. Ne dėl to, kad patinka kažkokios tai vertybinės pozicijos, ideologinės nuostatos ar programinės nuostatos, o dėl to, kad su šitais kelias į valdžią yra lengvesnis“, – kabėjo R. Urbonaitė.
Pasak jos, aukšti reitingai ir potenciali galimybė kartu su LSDP patekti į norimas pozicijas, amortizuoja grėsmę socialdemokratams netekti daug narių, kurie galėtų perbėgti pas S. Skvernelį.
„Žmonės tikrai pradeda skaičiuoti, kur yra geriau, kur yra patogiau“, – pridūrė R. Urbonaitė.
Tai tik dalis I. Petronytės-Urbonavičienės ir R. Urbonaitės diskusijos laidoje „Dienos pjūvyje“. Visą laidą „Dienos pjūvis“ galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio viršuje.
