Apie planuojamus įvesti vienodus minimaliosios algos kriterijus visoje Europos Sąjungoje naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė ir „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Profsąjungas sveikina žingsnį
„Tai toks progresyvus ir sveikintinas žingsnis. Vien tik tai, kad kalbame apie minimaliosios algos svarbą ir jos minimalius standartus Europos Sąjungoje, yra didelis progresas į priekį“, – teigė I. Ruginienė.
Pasak LPSK pirmininkės, iki šiol kiekviena Bendrijos šalis su minimaliosios algos nustatymu tvarkėsi kaip norėjo, dėl to Europos Sąjungoje, kalbant apie minimaliosios algos dydžius, matomi didžiuliai skirtumai.
„Kai vienose šalyse, kaip Skandinavijoje, Liuksemburge ar Vokietijoje, matome gana aukštus minimaliosios algos standartus, tuo metu tose posovietinėse Rytų šalyse minimalioji alga nesiekia net to minimalaus pragyvenimo lygio“, – sakė pašnekovė.
Kaip teigė I. Ruginienė, profesinės sąjungos palaiko ir tai, kad minimaliosios algos kriterijai įgautų direktyvos pavidalą. Tai reiškia, kad kriterijai Europos Sąjungos šalims būtų ne rekomenduojami, o privalomi ir nuo direktyvos priėmimo per dvejus metus šie kriterijai turi nugulti šalių nacionalinės teisės aktuose.
Minimalioji alga nebepriklausys nuo besikeičiančios valdžios
R. Karavaitienė teigė, kad taip pat palaiko, kad minimaliosios algos kriterijai visoms Europos Sąjungos šalims būtų ne rekomenduojami, o privalomi.
„Kad atsirastų kažkokie konkretūs, apčiuopiami kriterijai, pagal kuriuos būtų galima vadovautis, nepriklausomai nuo to, kaip keičiasi vyriausybės, kas ima politikos vairą ir kuria linkme nori pakreipti“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „CV-Online“ marketingo vadovė.
Pasak R. Karavaitienės, jei kriterijai bus priimti, atsiras stabilumo, aiškumo, skaidrumo ir perspektyva į ateitį, kad pagal tai, kaip augs vidutinis darbo užmokestis, augs ir minimalioji alga.
„Mes tą direktyvą šiai dienai tikrai paremiame“, – tvirtino ji.
Yra baimių, kad nenumažintų ir taip varganų standartų
Visgi I. Ruginienė turi ir priekaištų numatytiems kriterijams.
„Mes turime ir tam tikrų nusivylimų“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo profsąjungų lyderė.
Pasak jos, pirminis projektas, kuris buvo pateiktas svarstyti Europos Sąjungos institucijoms, buvo iš tiesų ambicingas.
„Buvo daug žadantis ir būtų turėjęs ypatingą reikšmę Lietuvai. Tuomet planuota nustatyti tam tikrą procentinę išraišką, kokie tie minimalūs standartai turėtų būti kiekvienoje šalyje.
Mes kalbėjome, kad minimalioji alga galėtų siekti 60 proc. šalies medianos arba 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Ir tai būtų kaip kompromisas Europos socialinei chartijai, kuri sako, kad mažiausias gyvenimo minimumas turėtų būti 60 proc. šalies vidutinio užmokesčio“, – pasakojo I. Ruginienė.
LPSK pirmininkės teigimu, dabar svarstomas vienodų minimaliosios algos kriterijų projektas įgavo kiek kitokį pavidalą ir nustatytų dydžių neliko.
„Kriterijuose yra tam tikrų abejotinų reikšmių, pavyzdžiui, nuorodų į našumą, kuris iš esmės nepriklauso nuo darbuotojo, o didžiąja dalimi priklauso nuo darbdavio, nes darbdavys turi investuoti į technologijas, kvalifikaciją ir darbo užmokestį“, – kalbėjo pašnekovė.
„Yra šiek tiek baimių, kad tie kriterijai nepažemintų ir taip varganų standartų, kuriuos esame sutarę Lietuvoje“, – pridūrė I. Ruginienė.
Nustatytų procentų nebus
Nors I. Ruginienė teigia, kad nustatytų dydžių – 60 proc. atlyginimų medianos arbo 50 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio – europiniame projekte neliko, dar praėjusią savaitę europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė tvirtino, kad šie dydžiai yra.
„Taip pat svarbu įvertinti ir dar vieną dalyką – koks galėtų būti tas deramas atlyginimas. Tai čia mes įrašome prie kriterijų, kad galėtume naudoti įprastai tarptautiniu lygmeniu naudojamas vertes – 60 proc. bruto darbo užmokesčio medianos arba 50 proc. vidutinio atlyginimo dydžio. Toks galėtų būti minimalaus atlyginimo dydis“, – aiškino V. Blinkevičiūtė.
Visgi Lietuvos profsąjungų lyderė tikslina europarlamentarę – tokių dydžių nebus, nes yra nustatyti keturi aiškūs kriterijai be jokio skaitmeninės išraiškos. I. Ruginienės teigimu, šie procentai paminėti projekto aiškinamajame rašte.
„Kaip siektinas pavyzdys šalims narėms. Nėra blogiausias variantas, nes bent jau yra paminėta. Bet šie procentai nefigūruoja tarp direktyvos nuostatų“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Gali paskatinti ieškotis darbo, o ne rinktis pašalpą
R. Karavaitienės nuomone, toks kriterijus, kad minimalioji alga siektų 60 proc. bruto darbo užmokesčio medianos arba 50 proc. vidutinio atlyginimo dydžio, būtų teisingas.
„Vien jau ta prasme, kad skatintų dirbti tuos, kurie renkasi nedirbti, nes pašalpų dydis kai kuriais atvejais šiuo metu iš esmės atitinka tą minimalų atlyginimą. Ir žmonės gerai paskaičiuoja, kokios yra pragyvenimo išlaidos ir ar jam verta įsidarbinti.
Pragyvenimo išlaidos ne tik maistas ir būstas, daug kam tai ir transporto išlaidos, kurių jie nepakelia, jei gyvena regione, reikia važiuoti kažkur toliau. <...> Žmonės tikrai gerai paskaičiuoja, kiek jie išlošia nedirbdami, gaudami kažkokias kompensacijas už šildymą ir panašiai.
Tas procentas jau leistų padengti bazines pragyvenimo išlaidas ir būtų daugiau galimybių rinktis ir galvoti apie apie galimybę dirbti, o ne rinktis pašalpas“, – dėstė R. Karavaitienė.
Spręstų ir dirbančiųjų skurdą
Kaip teigė I. Ruginienė, atlyginimų kėlimas spręstų ne tik bedarbių problemą, bet spręstų ir jau dirbančių gyventojų problemas.
„Reikia pripažinti, kad turime didžiulį skurdą tarp dirbančiųjų asmenų. Mes Europoje esame labai gėdingoje vietoje. Matome, kas vyksta su mūsų kainomis, kaip kiekvieną dieną didėja mūsų išlaidos, tačiau tuo metu atlyginimai, nors ir didėja, nepakankamai“, – tvirtino pašnekovė.
Profsąjungų atstovės teigimu, tyrimai rodo, kad minimalioji alga mažiausiai turėtų siekti 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
„Įsivaizduokite, kad jei mes šiandien Lietuvoje turime 48 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, tai mes gerokai atsiliekame. <...> Mes kalbame apie tą ribą, kur žmogui reikia išgyventi. Toks kompromisinis variantas, kuris buvo direktyvoje pasiūlytas – 50 proc. – tai pasitempti mums reikėtų visai nedaug iki jo.
Bet pažiūrėkite, kokios diskusijos vyko Lietuvoje. Darbdaviai ir tam ypač prieštaravo ir kategorišką „ne“ sakė. Reikia suprasti, kad Lietuvoje kiekvienas procentas į viršų sulaukia labai didelio pasipriešinimo“, – teigė I. Ruginienė.
Pasak jos, minimalioji alga turi ir dar vieną teigiamą efektą – jos pakėlimas ilgainiui lemia ir kitų atlyginimų didėjimą.
Tai tik dalis I. Ruginienės ir R. Karavaitienės diskusijos „Dienos pjūvyje“. Likusioje laidos dalyje aptarta, ar vertėtų geriau diskutuoti ne apie minimaliosios algos, o vidutinio darbo užmokesčio kėlimą, ar įmanoma suvienodinti minimaliąją algą visose Europos Sąjungos šalyse ir ar bus kam mokėti minimaliąją algą, jei verslininkai investuos į naujausias technologijas ir robotizaciją. Visą laidą „Dienos pjūvis“ galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.
2022 m. pradžioje minimalioji alga padidės 88 eurais – nuo dabartinių 642 eurų iki 730 eurų. Tai būtų maždaug 518 eurų į rankas.
Tiesa, jeigu dar bus pakeistas gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimas ir padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis arba jeigu darbuotojas papildomai kaupia pensiją II pakopos fonde, minimaliosios algos suma į rankas gali kiek skirtis.
Būsimi pakeitimai aktualūs daugeliui gyventojų, nes, kaip rodo „Sodros“ duomenys, šiuo metu yra apie 127 tūkst. darbuotojų, kurie per mėnesį uždirba sumą, lygią arba mažesnę nei minimaliajai algai.
