Padidėjusi įtampa tarp Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje dramatiškai sumažino ir lankytojų skaičių vienoje iš tradicinių Lenkijos turistų itin lankomų vietų. Belovežo giria yra nacionalinis parkas, kuriame gyvena 800 Europos stumbrų, tačiau šią vasarą regionu susidomėjo ne tik turistai, bet ir 100 Rusijos samdinių, kurie, kaip teigiama, treniruojasi su Baltarusijos armija greta sienos su Lenkija.
Šeštadienį Lenkijos ministras pirmininkas perspėjo, kad „Wagner“ grupės kariai prisiartino prie Suvalkų koridoriaus – strateginio sausumos tarpo tarp Baltarusijos ir Rusijos eksklavo Kaliningrado.
Lenkija „Wagner“ pajėgų buvimą vertina kaip naujausią Rusijos surengtų provokacijų, skirtų destabilizuoti regionui, seriją. Būtent todėl Lenkija, kartu su Lietuva ir Latvija, svarstytų uždaryti sieną su Baltarusiją.
Tiesa, to dar nėra padaryta, bet atsiradus bent menkiausiam įtarimui, kad „Wagner“ kariai imasi aktyvių provokacinių veiksmų – siena bus uždaryta. Lenkija taip pat pareiškė siunčianti papildomų karių greta sienos, siekiama užkirsti kelią bet kokiems bandymams provokuoti situacijos pasienyje paaštrėjimą.
Lietuva „Wagner“ judėjimą Baltarusijoje taip pat akylai stebi. Tiesa, mums papildomai siųsti karių į pasienį nereikia, nes jie jau yra ten. Lietuva daug mažesnė už Lenkiją, todėl Pabradėje ir Alytuje esantys kariai, taip pat ir NATO sąjungininkų pajėgos iš esmės yra beveik pasienyje.
Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ įsikūrimas Baltarusijoje, netoli Lietuvos sienos, pasak Lietuvos prezidento, kelia rimtą grėsmę.
„Aš nuo pat pirmųjų pranešimų apie tai, kad „Wagner“ grupuotė gali būti dislokuota Baltarusijoje, iš karto sakiau, jog tokios grėsmės atmesti mes negalime, net jeigu pagrindiniai scenarijai galbūt yra kiti arba mums norima įteigti, kad tie scenarijai yra kiti ir kad galbūt „Wagner“ grupuotės bus nukreiptos į Afriką ar kitas vietas. Tikrai pernelyg didelė pagunda būnant čia, netoli mūsų sienos, nepanaudoti savo buvimo įvairioms provokacijoms“, – pirmadienį pasienyje su Baltarusija, Medininkuose, žurnalistams sakė valstybės vadovas.
„Todėl manau, kad grėsmė yra rimta“, – teigė jis. Kita vertus, G. Nausėda tvirtino, kad šiuo metu nėra jokių ženklų ar signalų, kad tokios provokacijos būtų rengiamos.
Signataras ir buvęs diplomatas Albinas Januška savo „Facebook“ paskyroje prieš kelias dienas pasidalijo svarstymais, kad Lietuva turėtų pasinaudoti faktu, jog „Wagner“ kelia sumaištį už sienos ir prašyti sąjungininkų, tarkime, vokiečių, permesti daugiau karių į Lietuvą.
„Tikri politikos vilkai visada tokio dydžio faktu pasinaudoja savo interesams, šiuo atveju, Lietuvos interesams. Neneigia, kad jo nėra, nei teigia, kad reikia išsigąsti. Siūlo veikti, pasinaudoti. Neišleisti visos energijos pučiant burbulą. Pavyzdžiui, vienas iš variantų – kalbėtis su vokiečiais (ir ne tik) dėl brigados. Greičiau, ar daugiau, ar avansu“, – rašė A. Januška.
Jis nusistebėjo, kad Lietuvos politikai labai pasikliauja žvalgybos informacija dėl „Wagner“, bet nepagalvoja apie „juodosios gulbės“ scenarijus, kai atsitiktinis nutikimas arba klaida gali išsirutuliuoti į katastrofiškas pasekmes Lietuvai.
„Remiamasi tikėjimu į suabsoliutintą žvalgybos informacijos galią. Tikime absoliučiu racionalumu. Netikima klaidomis. Netikime atsitiktinumais, „juodosios gulbės“ įvykiais, mažos tikimybės klaidomis, kurios pasekmės būtų katastrofiškos Lietuvai“, – rašė A. Januška.
Daug reakcijų, mažai veiksmų
Politologas Tomas Janeliūnas, kalbėdamas apie „Wagner“ kovotojus Baltarusijoje ir Lietuvoje bei Lenkijoje kylantį nerimą, sakė, kad „kol kas situacija labiau eskaluojama per reakcijas, o ne per konkrečius veiksmus, nebent vadovai turi konkrečių duomenų, kad ruošiamos provokacijos ar kažkas tokio“.
Anot jo, įsivaizduojant, ką galėtų nuveikti pasienyje su Lenkija ar Lietuva „Wagner“ kariai, ateina mintis apie provokacijas.
„Jie galėtų tikrinti Lietuvos ir Lenkijos reakcijas, žiūrėti, kaip veikia sustiprinta pasienio apsauga po praeitų metų patirties su nelegalių pabėgėlių bangomis ir vykdyti testavimo operacijas.
Žinoma, mūsų tarnybos turi stebėti, kas ten vyksta, nes kitapus sienos yra gerai paruošti kariai. Šimtas ar tūkstantis, bet jie gali pridaryti nemažai triukšmo. Visgi daugiau kažkokios grėsmės aš negalėčiau įžiūrėti“, – sakė politologas.
Tiesa, jis mano, kad į sienų apsaugą mes žiūrime aplaidžiai, leidžiame pirmyn-atgal kursuoti nemažiems srautams žmonių.
„Kokia iš to nauda mums, kaip valstybei, saugumo prasme aš tikrai nesuprantu. O galimybė provokacijoms ir ne visai pastebimiems prasiskverbimas į Lietuvos ir Lenkijos teritoriją – tikrai yra. Tas sienų uždarymas būtų logiškas veiksmas sustabdant galimų provokacijų rizikas. Tai atitiktų ir mūsų globalesnį norą maksimaliai izoliuoti Baltarusijos režimą, minimalizuoti tuos kasdienius ekonominius santykius“, – svarstė T. Janeliūnas.
Jis pridūrė, kad gana staigus „Wagner“ posūkis į Vakarus rodo ne ką kitą, o Putino ir Lukašenkos baimę dėl šių karių užimtumo.
„Lukašenkai ir Putinui geriau tokią kariškių grupuotę turėti nukreiptą prieš savo oponentus, o ne laukti, kol jie vėl sugalvos kokį nevykusį perversmą Rusijoje ir Baltarusijoje. Taigi, veiksmas paprastas, reikia jiems duoti kuo nors užsiimti, nes integruotis į reguliarias Rusijos pajėgas jie nelabai nori, visų išvežti į Afriką, matyt, irgi nėra galimybių. Gali būti, kad ten sudėtinga situacija planuojant operacijas. Tad jiems duodama veikla, kuri paerzintų Vakarus, NATO“, – kalbėjo politologas.
Anot jo, akivaizdu, kad „Wagner“ „užimtumo klausimas“ nėra išspręstas kol kas, todėl jie galimai ir siunčiami prie Lenkijos ar Lietuvos sienos, kad patikrintų ir paprovokuotų NATO šalių reakcijas.
Pavojus reikia vertinti rimtai
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas sako, kad Putinas ir Lukašenka kalbėjo apie „Wagner“ karius palei Lenkijos sieną, gal todėl lenkai ir reaguoja audringiau.
„Lukašenka yra pasakęs, kad „Wagner“ lyg nori eiti link Varšuvos ar link Žešuvo, kur yra pagrindiniai ginkluotės sandėliai, skirti Ukrainai. Tai gal dėl to, nes kalba buvo apie Lenkiją ir grasinimai nukreipti į lenkų pusę. Gal todėl ten ir nerimas didesnis, nors požymių, kad kažkas būtų ruošiama prieš tą pačią Lenkiją ar prieš Baltijos valstybes... Sunku pasakyti, ar tie pavojai galėtų būti rimti. „Wagner“ grupuotė yra nuginkluota, labai daug žmonių atvykę į Baltarusiją išvyksta atostogų į Rusiją. Aktyvumas nėra didelis, kalba eina apie 100 žmonių permetimą prie Lenkijos sienos. Ir tos žinios nėra visiškai patvirtintos.
Žinoma, gerai, kad Lenkijos kariuomenė reaguoja. Pavojus reikia vertinti rimtai, geriau priešą pervertinti, nei neįvertinti. Aš manau, kad ir su Lietuvos puse yra keičiamasi informacija. O ir atstumai Lenkijoje didesni nei pas mus. Lietuvoje yra viskas čia pat, amerikiečiai stovi 12 kilometrų nuo sienos Pabradės poligone, stebi situaciją. Alytaus batalionas irgi galima sakyti yra „ant sienos“.
Aš nežinau, kokių priemonių ėmėsi Lietuvos kariuomenė, kokių priemonių imasi Specialiųjų operacijų pajėgos, bet garantuotai, kad kažkokie dalykai vyksta, situacija yra stebima, o žvalgybine informacija yra dalijamasi“, – sakė buvęs kariuomenės vadas.
Anot jo, jei atsiras požymiai, kad kas nors gali nutikti, tikėtina nedelsiant bus imamasi veiksmų.
„Čia visi sąjungininkai, taip pat ir Lietuvoje, gauna tą pačią žvalgybinę informaciją, manau, kad veikiama yra išvien. Nemanau, kad Lenkija veikia atskirai, o štai Lietuva su Lenkija neva nieko nedaro.
Manau, kad viskas vyksta bendrai, tuo labiau, kad žvalgybiniai pajėgumai yra amerikiečių, jų yra ir Lenkijoje ir Lietuvoje. Viskas yra stebima, viskas yra vertinama. Tai dabar grūstis visiems prie administracinės sienos, matyt, kad nėra poreikio taip daryti. Tuo labiau, kad ir taip visi netoli sienos čia yra“, – kalbėjo V. Žukas.
Lietuva ir Lenkija veikia kartu
Anot jo, jei susidarys kažkokios kitokios sąlygos, prasidės provokacijos, tada galimai ir siena bus uždarytą, kaip buvo kalbama prieš kelias dienas.
„Įsiveržimo galimybe aš netikiu. Nėra jokių požymių, kad galėtų vykti plataus masto įsiveržimas, bet galėtų būti provokacijų su migrantais. Tarkime, kažkokie perrengti žmonės, kurie eitų kartu su jais. Gal kokių kitokių provokacijų prie sienos, bandymų išprovokuoti kažkokį ginkluotą konfliktą prie sienos. Tokiu atveju sieną, žinoma, reiktų uždaryti. Tada neaišku, kas čia galėtų pravažiuoti ar traukiniai, ar autobusai. Tai, žinoma, būtų ekonominio spaudimo priemonė“, – sakė buvęs kariuomenės vadas.
Nes, žinoma, „žalieji žmogeliukai“ arba provokatoriai gali pasinaudoti civiliniu transportu ir atvykti. Mes esame pratybas net tokias darę
Jis pridūrė, kad autobusai, kurie važiuoja į Lietuvą iš Baltarusijos, žinoma, yra tikrinami ir apie tai, kad juose galėtų mėginti prasprūsti vienas ar kitas provokatorius yra pagalvota.
„Tikrina dokumentus, kurie, žinoma, gali būti padirbti. Bet paprastai tokie „kadrai“ yra gana lengvai atpažįstami. Yra požymiai, pagal kuriuos galima atpažinti ar tai šiaip žmonės keliaujantys apsipirkti, pas gimines ar į oro uostą, ar kažkokie tatuiruoti ir trumpai kirpti veikėjai. Pasieniečiai stebi, iš karto matosi, kas važiuoja.
Nemanau, kad tokiu būdų galėtų mėginti prasiskverbti. <...> Jei, tarkime, pradeda kartotis, pastebima, kaip tokio pačio sudėjimo, kirpimo žmonės ima važiuoti autobusais per sieną, tada galim daryti išvadą, kad čia blogas ženklas. Dar kai buvau kariuomenės vadas, mes jau stebėjome, kokie keleiviai atkeliauja, kaip atrodo.
Nes, žinoma, kad „žalieji žmogeliukai“ arba provokatoriai gali pasinaudoti civiliniu transportu ir atvykti. <...> Mes esame pratybas net tokias darę, tada į Lietuvą tokiu pat keliu mėgino atvažiuoti JAV specialiųjų pajėgų kariai, pratybos buvo, tai juos pagal išvaizdą buvo pakankamai lengva identifikuoti oro uostuose. Tokie žmonės turi specifinę išvaizdą“, – sakė J. V. Žukas.
Lenkijoje „Wagner“ išnaudojama ir rinkiminėms kalboms
Politologas Andžėjus Pukšto, kalbėdamas apie politikų ir visuomenės nuotaikas Lenkijoje, sako, kad „Wagner“ kariai už sienos lenkų maloniai nenuteikia, bet isterijos šalyje tikrai nėra.
„Premjeras prieš porą dienų keliaudamas po provinciją, nes jau prasideda rinkimų maratonas, pareiškė, kad „Wagner“ artėja prie Suvalkų koridoriaus, todėl galimos provokacijos Baltarusijos-Lenkijos pasienyje, todėl Lenkija stiprina savo pajėgumus ties Suvalkų koridoriumi ir ties visa siena. Kita vertus, dalis Lenkijos kariuomenės pastoviai yra dislokuota Gyžicko, kas yra netoli prie sienos su Kaliningradu ir netoli Suvalkų“, – sakė politologas.
Jis pridūrė, kad Rusijos, „Wagner“ temą Lenkijos visuomenė priima jautriai, bet tuo pačiu yra valdantiesiems priekaištaujama, kad jie išnaudota saugumizacijos temą beprasidedančiai rinkimų kampanijai.
„Nes lenkų konservatoriai nuolat akcentuoja, kad jų dėka sustiprėjo Lenkijos kariuomenė. Tai meta šešėlį, nes visgi artėja rinkimai. Kita vertus, tos saugumo, karo temos tiek išrutuliotos, kad jau nėra kur daugiau kaitinti tą temą.
Ko gero, visi supranta, kad iš vienos pusės Kaliningradas, iš kitos – Ukraina. Kita vertus, Lenkijos vyriausybė nuolat akcentuoja stiprų bendradarbiavimą su NATO vadovybe. Ir šiuo metu NATO pajėgos stipriai padeda Lenkijos kariuomenei. Todėl nepamirškime, kad didžioji dalis ginkluotės, keliaujančios į Ukrainą, keliauja per Lenkiją. <...> Panikos Lenkijoje dėl „Wagner“ nėra, bet tema nėra po kilimu. Apie tai tikrai kalbama“, – sakė A. Pukšto.
Lenkija, pasak politologo, seniausiai yra nusistačiusi ir prieš Putiną, ir prieš Lukašenką, todėl visuomenės nuotaikos ten yra atitinkamos.
„Kai kalbama apie Lukašenką, tai santykiai labai seniai yra atšalę. Lenkija stipriai remia Baltarusijos opoziciją, jaunimo lavinimą Lenkijos universitetuose. Taigi, veikiama ir lokaliai, ir NATO formate. Lenkija buvo viena „Bukarešto devintuko“ įkūrėjų. Lenkija nuolat kalbėjo, kad reikia stiprinti NATO rytinį flangą. Valdant konservatoriams Lenkija atsisakė bevizio režimo su Kaliningrado sritimi. <...> Lenkija yra matomas, kaip didelis kovotojas su Putinu ir Lukašenka“, – kalbėjo politologas.
Tiesa, pasak jo, mesdamas istorinius kaltinimus Lenkijai Putinas galimai tikėjosi kokios nors audringos reakcijos.
„Jis gal ir norėtų, kad įvyktų kažkoks emocinis sprogimas, nesutarimai tarp lenkų ir baltarusių, lenkų ir ukrainiečių ar lenkų su lietuviais. Bet čia Lenkija ir parodė savo stuburą, pabrėždama, kad visi tie istoriniai dalykai yra praeityje.
Į pagalbą Ukrainai, visuomenė labai smarkiai įsitraukė, nors Maskvą ir aiškino, kad štai čia jūs turit istorinių nesutarimų. <...> Per pusantrų metų per Lenkijos teritoriją praėjo 4 milijonai karo pabėgėlių, Lenkijoje šiuo metu gybena apie 1,5 milijonų ukrainiečių. Baltarusiams taip pat teikiama daug pagalbos“, – sakė A. Pukšto, apibūdindamas Lenkijos ir jos rytų kaimynių santykius.
