„Aš nuo pat pirmųjų pranešimų apie tai, kad „Wagner“ grupuotė gali būti dislokuota Baltarusijoje, iš karto sakiau, jog tokios grėsmės atmesti mes negalime, net jeigu pagrindiniai scenarijai galbūt yra kiti arba mums norima įteigti, kad tie scenarijai yra kiti ir kad galbūt „Wagner“ grupuotės bus nukreiptos į Afriką ar kitas vietas. Tikrai pernelyg didelė pagunda būnant čia, netoli mūsų sienos, nepanaudoti savo buvimo įvairioms provokacijoms“, – pirmadienį pasienyje su Baltarusija, Medininkuose, žurnalistams sakė valstybės vadovas.
„Todėl manau, kad grėsmė yra rimta“, – teigė jis.
Kita vertus, G. Nausėda tvirtino, kad šiuo metu nėra jokių ženklų ar signalų, kad tokios provokacijos būtų rengiamos.
„Tokių indikacijų šiandien mes neturime, bet jau vien „Wagner“ buvimas netolimoje kaimynystėje... Tos provokacijos gali būti organizuojamos tiek prieš Lenkiją, tiek prieš Lietuvą ir, be abejo, yra dar viena valstybė, kuri turi sieną su Baltarusija, tai yra Latvija“, – kalbėjo prezidentas.
Taip jis kalbėjo po to, kai savaitgalį Lenkijos premjeras pareiškė, kad daugiau kaip 100 samdinių priartėjo prie Suvalkų koridoriaus. Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) taip pat teigė, kad „padėtis tampa dar pavojingesnė“ ir tai yra žingsnis link tolesnio hibridinio išpuolio Lenkijos teritorijoje.
Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai yra sakę, kad šalys būtų pasirengusios uždaryti sieną su Baltarusija, jeigu pasienyje įvyktų rimtų incidentų.
Vis dėlto vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius sako, kad tam reikalo dabar nėra.
„Jei situacija pablogėtų, būtų reikalingas regioninis sprendimas, kuriam esame pasirengę, bet šiai dienai nėra reikalo apie jį kalbėti“, – pirmadienį Medininkuose teigė politikas.
„Lenkija yra rinkimuose“
Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad su dabartine kovine galia „Wagner“ samdiniai Baltarusijoje „karinės, konvencinės grėsmės nekelia“.
„Taip, tai yra papildomas rizikos faktorius, tai priklausys nuo tolesnių scenarijų, kaip jie bus apginkluoti ir nuo jų mandato veikti“, – sakė parlamentaras, kartu su kitais politikais dalyvaudamas Lietuvos pareigūnų žudynių minėjime Medininkuose.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad hibridinės grėsmės „scenarijai yra svarstomi, jiems yra pasiruošta“.
Lenkijos pareigūnų pareiškimus L. Kasčiūnas taip pat susiejo su šalyje laukiančiais parlamento rinkimais.
„Dar vienas dalykas, nereikia pamiršti, Lenkija yra rinkimuose. Čia jau išvadas pasidarykite patys“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie „Wagner“ judėjimą Baltarusijoje, NSGK vadovas ragino atsižvelgti į tai, kur yra įsikūrusios šios šalies kariuomenės, kurią samdiniai apmoko, bazės ir padaliniai.
„Baltarusijos kariuomenė, kitaip nei Baltarusijos vidaus reikalų sistemos įvairios struktūros, saugumo struktūros, niekada nebuvo pernelyg smarkiai finansuojama. Tai nėra stipriojo Lukašenkos grandis. Naudodamasis proga, jis tuos mokymus vykdo“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Kai žiūrim, pavyzdžiui, kur 100-200 „Wagner“ (samdinių – BNS) važiuoja po Baltarusiją – ar mes tą fiksuojame, ar kas nors apie tai pasako – nepamirškime, kad kur nors ten, kur jie važiuoja, yra kokia nors Baltarusijos kariuomenės stovykla, bazė, kur jie treniruojasi“, – kalbėjo NSGK vadovas.
„Tai to nepameskime, analizuodami, kur jie juda“, – pridūrė jis.
„Wagner“ į Baltarusiją ėmė keltis po birželį nepavykusio maišto Rusijoje, kurį užbaigti, kaip manoma, padėjo autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, leidęs į savo šalį atvykti rusų samdiniams.
