siena

„TikTok“ vartotoja patyrė sukrėtimą, kai įžengusi į savo kambarį apžiūrėti naujai nutinkuotos sienos išgirdo iš jos sklindančius silpnus garsus. Socialinio tinklo „TikTok“ vartotoja @myworld.wejustliveinit pasidalijo greit išplitusiu vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip ji daužo sieną. Išsiblaškę darbininkai remontavo amerikietės butą ir netyčia sienoje aklinai uždarė jos mylimą katę. Vaizdo įraše, kuris peržiūrėtas daugiau kaip 2,4 mln.

Lenkija sekmadienį oficialiai atšaukė laikinas sienos su kaimynine Slovakija kontrolės priemones, kurias įvedė pernai padidėjus nelegalių migrantų srautui. Lenkijos naujienų agentūra PAP ir transliuotojas TVN24 sekmadienį pranešė, kad vyriausybės nutarimas dėl kontrolės atšaukimo įsigaliojo vidurnaktį.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) 2023 m. veiklos rezultatų pristatyme, kuriame buvo aptarti pastarųjų metų pasiekimai stiprinant valstybės sienos apsaugą, gerinant pasieniečių aprūpinimą, taip pat nubrėžtos gairės šių metų darbams. „Per trejus metus įgyvendinome tai, kas iš pirmo žvilgsnio per tokį trumpą laiką atrodė neįmanoma.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ skelbia, kad vienas turtingiausių Lietuvos žmonių „Helios grupės“ prezidentas Valerijus Stankevičius ir jo užsienio partneriai pelnėsi iš milijoninių operacijų, turinčių mokesčių vengimo pėdsakų.

VšĮ „Maksimalistinės psichoterapijos draugija“, valdanti dezinformacijos portalą „Minfo“, yra per žingsnį nuo bankroto. Jai Vilniaus apygardos teismas penktadienio nutartimi iškėlė bankroto bylą dėl nesumokėtų mokesčių.  Kaip jau skelbė „Siena“, 29 tūkst. skola Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) susidarė dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Mokesčių inspektoriai „Minfo“ valdančios įstaigos ėmėsi po „Sienos“ tyrimo.

Antradienio rytą nuo vienos mokyklos Alytaus rajone nukrito apšiltinimo medžiaga ir ją dengusi apdaila. Apie tai savo „Facebook“ puslapyje pranešė Alytaus rajono savivaldybė. Mokyklos teritorija aptverta Kaip pranešė savivaldybė, antradienio rytą nuo vienos iš Alytaus r. Miroslavo gimnazijos pastato sienų dėl galimai nekokybiškai atliktų darbų nukrito apšiltinimo medžiaga bei ją dengusi apdaila. Laimė, kad įvykio metu šalia nebuvo vaikų ir niekas dėl šio incidento nenukentėjo.

Lietuvos Muitinė aiškinasi, ar į Lietuvą iš Uzbekistano gabenamos trąšos nepažeidžia tarptautinių sankcijų, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. „Sienos“ ir partnerių užsienyje atlikto surinkti duomenys rodo, kad Lietuvos ir Uzbekistano oficialiai deklaruojamos tarpusavio trąšų prekybos apimtys nuo 2022 metų kovo iki šių metų spalio skiriasi 72 mln. JAV dolerių.

Ar įmanoma nusipirkti tai, ko nėra? Pasirodo, įmanoma. Naujausias „Sienos“ tyrimas sukasi būtent apie tai – apie lietuviškų įmonių gebėjimą į mūsų šalį įvežti tai, kas egzistuoja tik popieriuje.  Bendradarbiaudami su „Belarusian Investigative Center“, aptikome sunkiai paaiškinamus neatitikimus tarptautinės prekybos statistikoje bei įmones, kurios arba klastoja į Lietuvą įvežamų prekių kilmę, arba atvirai prekiauja Rusijos režimui artimų kompanijų produkcija.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio valdoma kompanija „Agrokoncernas“ skolinga 6 mln. eurų neįvardijamam trąšų tiekėjui, kuriam 2022 metais buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, išnagrinėjęs bendrovės Registrų centrui pateiktas ataskaitas.  „Iki karo turėjom įsiskolinimą. (...) Turėjom kreditavimą keletui mėnesių. Prasidėjo karas, pasakėm „stop, mes su jumis nedirbam“, ir taip pasiliko viskas.

Estija trečiadienį paskelbė, kad yra pasirengusi uždaryti savo sieną su Rusija po panašaus Suomijos žingsnio. Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna sakė, kad padėtis prie Suomijos sienos, kur pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo dokumentų neturinčių migrantų, yra „akivaizdi Rusijos vykdoma hibridinė ataka“. Estų Užsienio reikalų ministerija taip pat citavo M. Tsahknos žodžius, kad Estija yra „pasirengusi uždaryti savo sieną su Rusija ir gintis nuo bet kokių hibridin...

Į Baltarusiją persikėlus daliai privačios Rusijos karinės grupuotės „Wagner“ samdinių, Lietuvos prezidentas su Lenkijos premjeru aptarė saugumo situaciją Suvalkų koridoriuje. Pasak Lenkijos premjero, Baltarusijoje yra 4 tūkst. ar daugiau „Wagner“ samdinių. Spaudos konferencijoje pasienyje jis prasitarė, kad yra skiriamos visos priemonės, jog būtų galima apsisaugoti nuo tikėtinų provokacijų.

„Wagner“ samdiniams slankiojant greta Lenkijos sienų, lenkai įspėja, kad Rusija sąmoningai bando destabilizuoti pasienio regioną. Lietuva taip pat nerimastingai dairosi į nekviestus svečius, bet ramina, kad „Wagner“ bent kol kas kelia daugiau triukšmo, nei pavojaus. Tiesa, tiek ekspertai, tiek politikai sutinka, kad neįvertinti priešo būtų didelė klaida. O ir „juodosios gulbės“ pasienyje su Baltarusija, pasak ekspertų, reiktų vengti bet kokia kaina.

Geležinkelio ruože nuo Kauno iki sienos su Lenkija bus keičiamos ir atnaujinamos saugumo sistemos. Įmonės „LTG Infra“ eismo valdymo vadovas Tomas Jonikaitis sako, kad dalis jų nebuvo atnaujintos jau 50 metų.   „Dauguma stočių ir tarpstočių sistemų šiame ruože jau baigia savo gyvavimo ciklą, jos buvo įrengtos 1970–2012 metais.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad sienos apsaugos sistemoje maždaug dešimtadalis etatų yra neužpildyti. Pasak jo, tokia situacija yra normali. „Situacija nėra tokia bloga. Aišku, pas mus yra nekomplektas, bet jis yra visiškai natūralus, apie 10 proc. per visą mūsų tarnybą“, – LNK Žinioms sekmadienį transliuotame reportaže sakė R. Liubajevas. Pasak jo, šiuo metu labai daug žmonių nori tapti pasieniečiais.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui septynioms paroms atkurti vidaus sienos kontrolę dėl liepos 11–12 d. Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo. Patikrinimai Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) nustatytuose pasienio kontrolės punktuose bus atnaujinti nuo liepos 7 d. 8.00 val. iki liepos 13 d. 8.00 val. „Rimtai vertiname galimas rizikas ir esame pasirengę užtikrinti viešąjį, nacionalinį ir NATO vadovų saugumą šio ypatingos svarbos įvykio metu.

Jungtinių Valstijų siena su Meksika nebus atverta, kai kitą savaitę pasikeis Donaldo Trumpo nustatyti apribojimai, penktadienį pareiškė prezidento Joe Bideno administracija. Apsilankęs Teksaso pasienio Braunsvilio mieste, krašto saugumo sekretorius Alejandro Mayorkasas  teigė, kad buvo imtasi apsaugos priemonių, kad būtų išvengta migrantų antplūdžio, kai ketvirtadienį nustos galioti 42 antraštinė dalis.

Lietuva gali sulaikyti Baltarusijos pareigūnus, neteisėtai kertančius valstybės sieną, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Lietuvos sieną neteisėtai kertantys Baltarusijos pareigūnai gali būti sulaikyti“, – BNS trečiadienį perduotame komentare teigė G. Landsbergis. Taip jis kalbėjo po to, kai per savaitę Lietuvos pasieniečiai du kartus fiksavo, kaip Baltarusijos pareigūnai buvo įžengę į Lietuvos teritoriją.

Gintaro Žagunio užkardos pasieniečiai per vaizdo stebėjimo sistemą fiksavo, kaip ties Šalčininkų rajonu iš Baltarusijos pusės priėjęs šios šalies pareigūnas neteisėtai apie 2 metrus įžengė į Lietuvos teritoriją, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tai antras toks incidentas per pastarąją savaitę.

Sąjungininkai nerimauja dėl mažėjančių amunicijos ir ginkluotės atsargų ir visa tai vyksta tuo pat metu, kai NATO prisiima vis daugiau įsipareigojimų dėl naujų atsargų ir karių rytiniame flange.

Praėjusiais metais nustatyta 330 tūkst. neteisėtų Šengeno erdvės sienos kirtimų, tai – didžiausias skaičius nuo 2016-ųjų, rodo Šengeno barometro duomenys. Pasak ketvirtadienį išplatinto Vidaus reikalų ministerijos pranešimo, šis skaičius yra 66 proc. didesnis lyginant su 2021 metais.

Apeinant tarptautines sankcijas baltarusiškos karbamibdo trąšos per Lietuvą galėjo būti gabenamos ir dalyvaujant Klaipėdos bendrovei „Girera“, skelbia tiriamosios žurnalistikos portalas „Siena“. Portalo tyrimo duomenimis, „Girera“ sausį–vasarį apmokėjo 12 vagonų trąšų gabenimą iš Baltarusijos bendrovės „TechnospectradingExport“  per Lietuvą į Kirgiziją – tai patvirtino „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Tuo metu „Girera“ neigia LTG informaciją.

Lietuvos Vyriausybė trečiadienį spręs, ar denonsuoti prieš 16 metų pasirašytą susitarimą su Baltarusija dėl bendradarbiavimo per sieną principų. Šį procesą inicijavusios Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, dabartinėje geopolitinėje situacijoje susitarimo įgyvendinimas nėra įmanomas ir nebus įmanomas artimiausiu metu.

Sostinės savivaldybės sudaryta avarijos tyrimo komisija tirs, kodėl penktadienį Vilniuje, Paupio gatvėje, nuvirto namo siena. „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bus sudaryta avarijos tyrimo komisija. Šiuo metu kalbamasi su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir bus užsakoma ekspertizė“, – BNS pirmadienį nurodė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas.

Dėl sienos griūties Vilniuje Užupyje ant kojų sukeltos specialiosios tarnybos: kilo pavojus, kad nuslinks terasa. Per įvykį žmonės nenukentėjo, tačiau teko evakuoti apie 20 žmonių, kai kuriems teko nakvoti ne savo namuose. Apie 19-ą valandą į Vilniaus Užupį atvažiavo gausios gelbėtojų pajėgos, policija užtvėrė Paupio gatvę. Iš pradžiŲ pranešta, kad nuvirto namo siena, atsiųsti ir medikai.

Penktadienio vakarą Vilniaus užupio rajone nuvirto Paupio g. 4 šlaitą prilaikanti siena. Pirminiais duomenimis, per nelaimę žmonės nenukentėjo. Iš namo ugniagesiai evakavo apie 15 gyventojų. Jiems organizuojamas apgyvendinimas. Į įvykio vietą nuskubėjo gelbėjimo tarnybos. Sprendžiama dėl gyventojų evakuacijos.

Pernai, palyginti su 2021-aisiais, neteisėtų sienos kirtimų į Europos Sąjungą skaičius padidėjo 64 procentais ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2016 metų, penktadienį pranešė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“. „Frontex“ teigė, kad buvo aptikta apie 330 tūkst. patekimų į bloko teritoriją, iš jų 45 proc. – per Vakarų Balkanus. Nepriklausomai nuo atvykimo maršruto, maždaug 47 proc. visų bandymų kirsti sieną įvykdė sirai, afganistaniečiai ir tunisiečiai.

Rusija ir Baltarusija už kelių dienų pradės dar vienas bendras pratybas visoje Baltarusijoje. Jos vyks ir greta Lietuvos sienų. Karinės pratybos kaimyninėje šalyje vyksta itin dažnai, štai  neseniai šalia savo sienų matėme marširuojančius tankus, o kariai mokėsi keltis per Nemuną greta Druskininkų.

Venesuela ir Kolumbija sekmadienį vėl atidarė paskutinį bendros sienos ruožą, kuris daugelį metų buvo uždarytas dėl diplomatinio ginčo, dabar sprendžiamo naujų lyderių. Automobiliai pypsėjo, o keleiviai mojavo vėliavomis, kai transporto priemonės su abiejų šalių valstybiniais numeriais važiavo per Atanasio Girardoto tiltą, kuris, tvyrojus didelei įtampai, buvo užblokuotas konteineriais.

Dėl karo Ukrainoje Baltarusija atsidūrė keblioje padėtyje, nes viskas šiuo metu priklauso nuo Rusijos. Kyla vis daugiau klausimų dėl Baltarusijos valstybingumo, o visuomenė nors ir nutilusi, nėra nurimusi. Visgi dabartinėje Baltarusijos ir Rusijos santykių darbotvarkėje yra tik vienas klausimas: ar Kremliui pavyks įvelti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą? Nuo to dabar priklauso ne kas kita, o Baltarusijos, kaip suverenios valstybės, išlikimas.

Naujausios Baltarusijos palydovinės nuotraukos rodo naujai išraižytus miško kelius ir lėtą karinės technikos srautą link Ukrainos šiaurinės sienos.

Ukraina stiprina sienos su Baltarusija apsaugą, BBC pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Jevhenas Jeninas. Anot jo Ukraina sienos apsaugą sustiprins ginkluotosiomis pajėgomis ir amunicija. Tai paskelbta tą pačią dieną, kai Minske apsilankė Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas. Čia jis susitiko su savo ištikimu bendražygiu, autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka. Baltarusija turi bendrą sieną su Rusija ir Ukraina.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir VSAT vadas Rustamas Liubajevas pirmadienį pranešė, kad kažkada gali prasidėti nelegali migracija iš Kaliningrado, tačiau statyti sienos dar neplanuoja. Kol vieni šį pareiškimą vadina bandymu pridengti ministrės skandalą, kiti sako, kad jokia siena ir nepadėtų, nes dabartinis fizinis barjeras sienoje su Baltarusija yra nekokybiškai padarytas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį lankėsi Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje ir domėjosi saugumo situacija pasienyje su Rusija. Pasak ministrės, pasienis galimam nelegalių migrantų antplūdžiui pasiruošęs, bet situacijai blogėjant dar bus galima pastatyti ir koncertiną. Lenkija ją jau stato.

Japonija antradienį po pustrečių metų pertraukos vėl atvėrė sienas turistams, o pareigūnai tikisi, kad silpnos jenos suviliotų keliautojų antplūdis paskatins šalies ekonomiką.  Įpusėjus rytui į Japoniją jau plūstelėjo turistai iš Izraelio, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.  Šalis CPVID-19 pandemijos pradžioje uždarė savo sienas ir tik neseniai pradėjo atsargiai priimti atvykėlius.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija per praėjusią parą apgręžė 107 neteisėtai į šalį bandžiusius patekti migrantus, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje ketvirtadienį nefiksuota bandymų neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį trečiadienį neįleido 116 migrantų. Didžiausias apgręžimų skaičius šiemet fiksuotas rugsėjo 20 dieną, kai pasienyje apgręžti 135 migrantai.

Europos Sąjunga nusiųs į Armėniją „civilinę misiją“, padėsiančią nustatyti sieną su Azerbaidžanu, penktadienį, po Prahoje įvykusio susitikimo su Prancūzija, paskelbė tarpininkai. Misija prasidės spalį ir truks daugiausia du mėnesius, sakoma bendrame pareiškime, paskelbtame po Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano, Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo, Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles'io Michelio derybų.

Suomija nuo penktadienio uždraus įvažiuoti į šalį Rusijos piliečiams, turintiems Šengeno turistines vizas, ketvirtadienį pranešė vyriausybė, smarkiai išaugus atvykėlių skaičiui dėl Maskvos paskelbtos mobilizacijos karui Ukrainoje. „Šiuo sprendimu siekiama visiškai užkirsti kelią dabartinei rusų turizmo Suomijoje ir su tuo susijusio tranzito per Suomiją situacijai“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

Lietuvoje įsigaliojo draudimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sienas įsileisti Rusijos piliečius. Tokia pati tvarka jau galioja ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje. Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas tikina, kad toks sprendimas priimtas dėl Lietuvos nacionalinio saugumo, o Lietuvoje gyvenantis rusas Viktoras Voroncovas jam antrina, jog šis sprendimas rusus labai nervina ir galimai turi daugiau įtakos, nei sankcijos.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl nepaprastosios padėties pratęsimo, į šalį bus uždrausta atvykti Rusijos piliečiams. Parlamentas balsuos dėl Vyriausybės teikiamo nutarimo, kuriuo nepaprastoji padėtis įvedama iki gruodžio 16 dienos 24 valandos.

Lietuva baigė statyti tvoros ir koncertinos barjerą pasienyje su Baltarusija. Vis dėlto tai nesustabdė iš Baltarusijos plūstančių neteisėtų migrantų – savaitgalį pasieniečiai pasiekė šių metų paros išstumtų žmonių rekordą. Pasieniečiai sako: Lietuva tapo Lukašenkos taikiniu ir migrantų sumažėjimo nereiktų tikėtis.

Premjerė Ingrida Šimonytė, kartu su fizinio barjero prie Baltarusijos sienos statytojais aptarė tvoros tarp Lietuvos ir Baltarusijos užbaigimo darbus. Fizinis barjeras baigtas statyti prieš kelias dienas.

Prie sienos su Baltarusija per pastarąją parą apgręžti 55 neteisėtai į Lietuvą bandę patekti migrantai, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje sekmadienį fiksuota 15 bandymų neteisėtai kirsti sieną, o Lenkijos pasieniečiai šeštadienį apgręžė 24 migrantus. Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau nei 12,6 tūkstančio.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį lankysis Klaipėdoje, domėsis, kaip vykdoma valstybės sienos apsauga, susitiks su Klaipėdos regiono savivaldybių merais ir administracijų vadovais. „Būdama vieninteliu mūsų uostamiesčiu Klaipėda yra išskirtinis regionas tiek saugumo, tiek ekonominiu požiūriu. Dėl geopolitinių grėsmių pajūris tampa padidintos rizikos zona, todėl tiek vandens, tiek sausumos sienos apsaugai užtikrinti skiriame ypatingą dėmesį.

Baltarusija Lietuvos piliečiams atvėrė bevizio režimo duris balandžio viduryje ir nuo tada žmonių, vykstančių į kaimyninę šalį, padaugėjo dešimt kartų. Daugelis jų vyksta ne po vieną kartą, perka pigius degalus ir cigaretes ir taip prisiduria prie pajamų. Kiti gi, lanko gimines ar istorinius paminklus, nors specialistai ir sako, kad jei jau pasiryžote važiuoti – būkite atsargūs. Pasak valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovų, žmonių, vykstančių į Baltarusiją padidėjimas tiktai matosi.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai lankosi Švenčionių rajone, kur pasienyje su Baltarusija statoma tvora.  Ši tvora – strateginis Lietuvos tikslas, norima tapti stipriausią sienos apsaugą turinčią ES valstybe nare. Pasak NSGK vadovo Lauryno Kasčiūno pasistatę fizinį barjerą nuo Baltarusijos nelegalių migrantų visiškai gal ir neišvengsime, bet jų sumažės bent 95 procentais.

Praėjusią parą pasieniečiai prie sienos su Baltarusija apgręžė 53 neteisėtai į šalį bandžiusius patekti migrantus, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje antradienį sieną bandė kirsti vienas užsienietis, o Lenkijos pasieniečiai pirmadienį apgręžė 59 migrantus. Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista 11 tūkstančių.

Pirmadienio rytą Latvijos ir Rusijos pasienyje esančiame Terechovo kontrolės punkte driekėsi maždaug 880 vilkikų, laukiančių galimybės įvažiuoti į Rusiją, eilė, pranešė Valstybinė mokesčių tarnyba. Per praėjusią parą sieną minėtame punkte kirto 174 vilkikai.  Šiuo metu numatoma vilkikų laukimo trukmė pasienyje yra 122 valandos, arba daugiau nei penkios dienos. Prie Grebnevo punkto savo eilės įvažiuoti į Rusiją laukia apie 400 vilkikų.

Lietuvos pasieniečiai praėjusią parą apgręžė tris migrantus, bandžiusius neteisėtai kirsti sienos iš Baltarusijos pusės, sekmadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasak tarnybos, Lenkijos pareigūnai penktadienį apgręžė 17 tokių migrantų, Latvijos pasieniečiai bandymų neteisėtai kirsti sieną nefiksavo. Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau nei 10,4 tūkstančio.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale Lenkija priėmė per 4 mln. ukrainiečių pabėgėlių, pirmadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis Lenkijos valstybės sienos apsaugos tarnybos informacija.  „Nuo vasario 24-osios į Lenkiją iš Ukrainos atvyko iš viso 4 021 000 žmonių“, – nurodė pasieniečiai socialiniame tinkle „Twitter“.  Sekmadienį į šalį atvyko apie 21,5 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, ankstesnę dieną – 24,9 tūkstančio.