• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gegužės 9-oji vieniems yra pergalės diena, o kitiems slogus atsiminimas apie sovietmetį. Anuomet vykę paradai, ginkluotės demonstravimas ir nesibaigiantis mojavimas iš balkonų Sovietų Sąjungai reiškė svarbios, bet mitologizuotos datos paminėjimą, o daugeliui žmonių tik atminimą apie kruviną karą. Tiesa, pergalė ir tada, ir dabar išnaudojama politiniams tikslams siekti arba politines žinias perduoti. Kaip ir tada, kai nesugebėta susitarti net dėl datos, kada išties pasiekta ta istorinė pergalė. 

11

Gegužės 9-oji vieniems yra pergalės diena, o kitiems slogus atsiminimas apie sovietmetį. Anuomet vykę paradai, ginkluotės demonstravimas ir nesibaigiantis mojavimas iš balkonų Sovietų Sąjungai reiškė svarbios, bet mitologizuotos datos paminėjimą, o daugeliui žmonių tik atminimą apie kruviną karą. Tiesa, pergalė ir tada, ir dabar išnaudojama politiniams tikslams siekti arba politines žinias perduoti. Kaip ir tada, kai nesugebėta susitarti net dėl datos, kada išties pasiekta ta istorinė pergalė. 

REKLAMA

Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto.

Nugalėjo kartu, bet švenčia atskirai

Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną visas pasaulis švenčia gegužės 8 dieną ir tik Rusijoje ši diena minima vieną dieną vėliau. Taip, pasak istorikų, nutiko dėl įdomių aplinkybių. 

REKLAMA
REKLAMA

Vokietijos kapituliacija prasidėjo po Hitlerio mirties balandžio 30 d. Raudonoji armija gegužės 2 d. apsiautė Berlyną. O gegužės 2-5 buvo suformuota naują imperijos vyriausybė Miurvike-Flensburge.

REKLAMA

Visgi Vokietijos kapituliacija vienu metu neįvyko, nes karo veiksmai skirtinguose frontuose baigėsi skirtingu metu, tarkime, Italijoje gegužės 2 dieną, Šiaurės-Vakarų Europoje porą dienų vėliau.

JAV prezidentas Haris Trumenas siekė, kad sąjungininkai kartu paskelbtų pergalės dieną, bet nors ir sutikęs, kad taip daryti geriau, Stalinas padarė savaip. Amerikiečiai ir britai turėjo „savas“ kapituliacijos iš Vokietijos pusės, tikėtina, kad Stalinas to Rytų fronte taip pat norėjo, todėl ir nepriėmė bendros kapituliacijos. 

REKLAMA
REKLAMA

Pasak istorikų, JAV prezidentas per TSRS ambasadorių Vašingtone, gegužės 8 d. pasiuntė Stalinui laišką, kuriame pažymėjo, jog Vokietijos kapituliacijos paskelbimo klausimas Vašingtone ir Londone parengtas tiek, kad jau nėra galimybės jo atidėti. 

Trumenas ir Čerčilis, anot istorikų, bijojo, kad Vakarų fronte gali būti nepateisinamų praradimų, todėl viešai, kaip buvo sutarta, paskelbė apie Vokietijos kapituliaciją be Stalino savo šalyse.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi sovietinė spauda skelbė tik užuominas apie Vokietijos kapituliaciją Reimse ir tai pateikė kaip „išankstinę kapituliaciją“. Pasak istorikų, Stalinas norėjo, kad Berlyne, kurį Raudonoji armija užėmė ir kontroliavo, įvyktų kapituliacijos akto oficialus ratifikavimas. 

Gegužės 8 dieną, vakare, visi sąjungininkų atstovai ir likę vokiečių karininkai susirinko maršalo Georgijaus Žukovo kabinete. Po vidurnakčio buvo pasirašytas besąlyginės kapituliacijos aktas. Ir tik tada Stalinas oficialiai paskelbė apie pergalę.  

REKLAMA

Visgi, Vakarai kapituliacija vadina aktą Reimse diena anksčiau, o tai, kas vyko Berlyne tik akto ratifikavimu, todėl ir švenčiama skirtingai. 

Paradai, bet tik po 20 metų

Istorikas Marius Emužis sako, kad pirmoji pergalės diena buvo švenčiama ne gegužės 9 dieną, bet birželį. Iškart po Vokietijos kapituliacijos praėjo dar šiek tiek laiko, kai maršalas Georgijus Žukovas išjojo į Raudonąją aikštę priimti pergalės parado. Porą metų po to ji dar buvo švenčiama, bet jau be tokios pompastikos, o 1947 metais ši diena neteko laisvadienio statuso, jis buvo perleistas Naujiesiems metas.

REKLAMA

Pergalės diena, pasak istoriko, buvo švenčiama ir toliau, bet jau kukliau. Veteranai nešdavo gėlių ant kritusių bendražygių kapų, buvo verdama kareiviška košė, kitaip paminima ši diena, bet pompastiškų paradų – neliko.

Jie vėl atsirado tik 1965 metais, kai švęstas 20 metų pergalės jubiliejus, o ir valdžia jau buvo pasikeitusi, imtas formuoti Leonido Brežnevo, galingos Sovietų Sąjungos, išgelbėjusios pasaulį nuo nacizmo, mitas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jis pats [L. Brežnevas] kare dalyvavo, kaip politrukas, indėlis jo buvo tikrai mažas, bet vėliau apie savo dalyvavimą jis parašė knygą „Mažoji žemė“, kurioje buvo sureikšmintas nedidelis karo epizodas, bet pabrėžta, kad va štai ten dalyvavo pats L. Brežnevas. Taigi, jo valdymo metais pompastika ir mito kūrimas įgavo didesnius mastus. Buvo pamiršti nepatogūs karo epizodai, iškeliamas partijos vaidmuo ir karas tapo itin mitologizuotu. Tai buvo naudojama ir mobilizuojant visuomenę, pateisinant sovietinę valdžią ir kai kuriuos jos veiksmus“, – pasakojo istorikas. 

REKLAMA

Šventės ir prisiminimas tarybinę liaudį veikė labai džiugiai, tai buvo vienas iš nedaugelio malonių epizodų. Visuomenė tą šventę priėmė įvairiai, tarkime, Lietuvoje ją šventė gal tik veteranai ir partiniai žmonės, bet Rusijoje – kur kas platesni sluoksniai gyventojų. Prisiminimai buvo gyvi, veteranai dažnai pervertindavo savo rolę, bet žmonėms tai buvo svarbu. 

„Paradai būdavo skirti technikos ir karinės galios demonstravimui. Rodyta ir senoji technika, tarkime, „katiušos“, ir naujoji, dar niekur nerodyta. Šios tradicijos neatsisakyta iki šiol, tarkime 2014 parado metu pirma kartą viešai parodytos „Iskander“ raketos“, – pasakojo istorikas. 

REKLAMA

Vilniaus universiteto docentas Algirdas Jakubčionis sakė, kad demonstracijos, paradai ir tribūnos buvo išskirtinis didžiųjų sovietinių švenčių bruožas. Tai būdavo, taip vadinamųjų, pirmo lygio švenčių privilegija. Per antro lygio šventes tokių demonstracijų nebuvo, buvo rengiami tik minėjimai darbo kolektyvuose, teikiami pagyrimo raštai, kukliai atšvenčiama darbe prie suneštinio stalo. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pagrindinis tokių švenčių akcentas būdavo šventiniai paradai. Tai buvo šventės esmė, nes neparodęs, koks esi galingas, drausmingas ar spalvingas, negalėdavai atšvęsti. Sovietų Sąjungoje į paradus žiūrėta labai rimtai. Paradas, kaip būtinoji šventės dalis susiformavo ankstyvaisiais Stalino įsigalėjimo metais, o savo piką pasiekė tada, kai Stalinas jau senokai buvo miręs. Paradais švęsta gegužės 1 diena ir, žinoma, gegužės 9-oji“, – pasakojo istorikas. 

REKLAMA

„Gegužės 9-osios paradai ir minėjimai prasidėjo tik 1965 metais, praėjus 20 metų po pergalės Antrajame pasauliniame kare. Taip buvo dėl to, kad Stalinas nenorėjo garbinti kariuomenės vadų, laimėjusių karą. Nes pats jis fronte buvo vos vieną kartą ir labai trumpai. Taigi, pergalės paradus pradėta rengti tik valdžią į savo rankas perėmus L. Brežnevui“, – pasakojo istorikas. 

O ir patys paradai, kurių per metus sovietiniai vadovai turėjo stovėti tribūnoje ir mojuoti, truko ne vieną valandą, tokių būta ne vienas per metus, todėl senstant vadovams jie trumpėjo. Išstovėti kelias valandas tribūnoje jiems būdavo vis sunkiau. 

REKLAMA

Gegužės 9-ąją paradai vykdavo tik didžiuosiuose sovietiniuose miestuose, Vilniuje, pasak istoriko, jų nebūdavo. Bet veteranai nešė gėlės, partiniai veikėjai lankydavo kapus ir paminklus. 

Tiesa, gegužės švenčių lietuviai ne itin mėgo, nes jos vyko per patį darbymetį, bet gegužės 9 dieną, žmonės vertino labiau nei savaitę anksčiau vykdavusią šventę, jau vien todėl, kad žmonės tiesiog turėjo laisvą dieną savo darbams, sodinukams, kolektyviniams sodams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų