Vidudienį norint pasistatyti automobilį Vilniaus centre, siaurose gatvelėse kai kuriems tenka pasisukioti ir pusvalandį. Mat laisvą vietą atrasti vis sunkiau. Daugelis kalbintų vilniečių neslepia – užgrūstas Senamiestis nusibodo juodai. Todėl net jei ir kiltų parkavimo kainos, tam neprieštarautų:
„Kiekviena gatvelė visur užkišta. Laisvų vietų praktiškai nėra.“
„Senamiestis arba centras apskritai neturėtų būti labai smarkiai…Neturėtų vykti labai smarkus eismas. Bet suprantu taip pat, kad man pačiai tenka pravažiuoti ir, jei nebūtų tokios galimybės, arba nebūtų galimybės pasistatyti, ypač važiuojant su vaikais, tai sudarytų labai daug kliūčių.“
„Pakėlus kultūrą viešojo transporto ir palikus privatų transportą kitur, pagerėtų gyvenimo kokybė, atmosfera Vilniaus centre.“
„Teko būti Anglijoj, ten daug pastangų dedama, kad kuo arčiau centro, tuo mažiau mašinų būtų.“
„Parkavimas Senamiestyje yra didelė problema. Pavyzdžiui, priparkuoti centre, tai milžiniški pinigai. Reikia rasti kažkokį kiemelį.“
Šiuo metu Vilniuje yra keturios parkavimo zonos. Žaliojoje zonoje valanda kainuoja 30 euro centų, geltonojoje – 60 euro centų, raudonojoje – 1,5 euro, ir brangiausioje mėlynojoje – 2,5 euro. Pasak parkavimo situaciją Vilniaus mieste kontroliuojančios Susisiekimo paslaugų bendrovės, šiuo metu Senamiesčio parkavimo vietų apkrova viršija 85 procentus.
Itin sudėtinga situacija Vokiečių, Rūdninkų gatvėse, aplink Rotušę ir kitose Senamiesčio zonose. Pasak automobilių statymą Vilniuje reguliuojančios parkavimo atstovės, užimtumui pasiekus tokią apkrovą gresia chaosas, todėl esą priemonių imtis privalu kuo greičiau.
„Jau viršijus tokį užimtumą, parkavimas, parkavimo valdymas tampa nebeefektyvus. Reiškia, reikia kažką daryti. Tam, kad užimtumą mažintume, tam, kad būtų daugiau vietų automobilių stovėjimui pasirinkti, reikia juos reguliuoti per zonas, per įkainius“, – sako direktorė Modesta Gusarovienė.
Tad „Susisiekimo paslaugos“ siūlo sostinės Senamiestyje plėsti brangiausiųjų zonų ribas arba didinti stovėjimo įkainius:
„Šiai dienai yra pasiūlyta plėsti visas zonas, tai yra ir mėlynos, ir raudonos, ir geltonos zonų plėtimas į tas vietas, tas teritorijas, kuriose yra užimtumas 85 procentų ir viršytas. Ir Pylimo gatvės prieigos, ir Gedimino prospektas.“
Beje, palyginus su kaimyninėmis valstybių sostinėmis, Vilniuje automobilių parkavimas – vis dar vienas pigesnių. Rygoje pirmoji stovėjimo valanda brangiausioje miesto zonoje atsieis 5 eurus, antroji net 8, Taline stovėjimas senamiestyje valandai kainuoja 6 eurus.
O štai pas lenkus parkavimas vis dar įkandamas bene kiekvieno kišenei. Valanda stovėjimo Varšuvos senamiestyje kainuoja vos apie eurą.
Pasak Vilniaus miesto tarybos narės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės, parkavimo įkainiai greičiausiai bus keliami pakopomis. Iš pradžių išplėstos zonos, vėliau gali būti padidinti ir jų įkainiai.
„Visą iš principo situaciją spręsti kompleksiškai. Iš parkingo surinktus pinigus nukreipti į infrastruktūros gerinimą, kartu atlaisvinant senamiestį ir jį padarant kuo labiau patraukliu pėstiesiems, dviratininkams, paspirtukininkams ir kitiems eismo dalyviams“, – kalbėjo tarybos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
O štai saugaus eismo ekspertas iki šiol sostinės vykdomą parkavimo politiką vadina vienu dideliu nesusipratimu. Pasak pašnekovo, padidintos parkavimo kainos esamo chaoso tikrai neišspręs. Esą problemos – visai kitur.
„Su parkavimu trūksta bendros politikos miesto. Toks biškį pribėgom, lopinėliais, lyg lopytų seną kaldrą su skylėm. Nu kažkur stato kažką, nedastato, išdygsta didžiuliai namai, kur nėra parkavimo vietų…“, – teigia saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas.
Vilniaus senamiesčio parkavimo kainas kelti planuojama 2020-ųjų metų pradžioje. Taip pat siūloma automobilių stovėjimo mokestį įvesti ir Balžio, Balsio ir kitų aplink Vilnių esančių ežerų pakrantėse.
