Praėjusiais metais Europos Komisija pasiūlė visoje ES įvesti 3 proc. dydžio mokestį bendrovių pajamoms iš reklamos internete, socialiniuose tinkluose, el. prekybos ar duomenų pardavimo.
Pasiūlyta, kad mokestis būtų taikomas tik tam tikrą didžiulę apyvartą gaunančioms bendrovėms, jis sutrumpintai vadinamas GAFA mokesčiu pagal kompanijų „Google“, „Apple“, „Facebook“ ir „Amazon“ pavadinimus.
Komisijos pasiūlytas mokestis nesulaukė vieningo visų ES valstybių pritarimo. Buvo nutarta, kad reikalingas sprendimas viso pasaulio mastu, tad dabar laukiama, ką šioje srityje pasiūlys Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
Vis dėlto kai kurios ES valstybės naujo mokesčio ėmėsi savarankiškai. Atitinkamus įstatymų projektus jau pristatė ar netrukus pristatys Prancūzija, Austrija, Čekija, Lenkija. Pvz., Čekija planuoja taikyti net 7 proc. dydžio mokestį. Jis būtų taikomas ne tik minėtoms kompanijos, bet ir dalijimosi ekonomika grindžiamiems verslams.
Naują mokestį planuojančios šalys iš jo ketina surinkti po kelis šimtus milijonų eurų mokestinių pajamų.
Laukiame, ką nutars kiti
Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje surenkama mažiau mokesčių. Tačiau panašu, kad kol kas neketinama apmokestinti pajamų iš skaitmeninių paslaugų.
Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė informavo, kad Lietuvoje šiuo metu nėra atskiro specialaus mokesčio, kuris būtų taikomas skaitmeniniams verslo modeliams. Toks verslas apmokestinamas taikant bendras Pelno mokesčio įstatyme numatytas taisykles.
Anot viceministrės, kadangi politinio sutarimo dėl skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo ES lygiu pasiekti nepavyko, diskusijos ES šiuo klausimu kol kas yra sustabdytos ir dėmesys koncentruojamas į EBPO ar G20 vykstančias diskusijas dėl pasaulinio sprendimo.
Esą tik tuo atveju, jeigu pasaulinis sprendimas nebūtų rastas iki 2020 m. pabaigos, ES būtų grįžtama prie pirminių pasiūlymų ES lygiu, skirtų apmokestinti pajamoms, gautoms iš skaitmeninių paslaugų teikimo.
„Ekonomikos perkėlimas į skaitmeninę erdvę kelia ne tik gaunamų pajamų apmokestinimo užtikrinimo, bet ir platesnius – apmokestinimo teisių padalijimo tarp skirtingų valstybių klausimus.
Lietuvos prioritetu taip pat išlieka sprendimo pasauliniu lygiu suradimas, todėl palaikome vykstančias diskusijas dėl tarptautinių apmokestinimo taisyklių peržiūrėjimo, siekiant jas pritaikyti prie skaitmeninės ekonomikos plėtros ir dėl to atsirandančių iššūkių. Manytume, kad taip būtų prisidedama prie vienodesnių verslo sąlygų užtikrinimo, konkurencingumo didinimo, ekonomikos augimo“, – aiškino D. Brasiūnaitė.
Kaip informavo Finansų ministerija, užsienio įmonės pelno apmokestinimas Lietuvoje iš esmės nepriklauso nuo to, ar yra registruota atstovybė Lietuvoje.
Užsienio įmonė laikoma vykdančia veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę (ir atitinkamai pelno mokesčio mokėtoja Lietuvoje), jeigu tenkina mokesčių teisės aktuose nustatytus veiklos nuolatinumo kriterijus (pavyzdžiui, nuolat vykdo veiklą (ilgiau kaip 6 mėn.) Lietuvoje ir yra užbaigtas komercinis operacijų ciklas, veiklą Lietuvoje vykdo per priklausomą agentą (atstovą) ir panašiai).
Užsienio įmonė taip pat gali būti apmokestinama Lietuvoje ir nevykdydama veiklos per nuolatinę buveinę, jeigu Lietuvoje gauna palūkanų, honorarų, dividendų ar kitų Pelno mokesčio įstatyme išvardintų pajamų, apmokestinamų prie pajamų šaltinio (mokestį išskaičiuoja tokius mokėjimus užsienio vienetui atliekantis asmuo).
Asociacijos „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka tv3.lt teigiamai vertina naują mokestį, tačiau dėl jo esą turėtų būti pasaulinis sutarimas:
„Asociacija „Infobalt“ iš esmės palaiko tik EBPO lygio skaitmeninio mokesčio sprendimą, kuris užtikrintų vienodą mokestinę aplinką ne tik Lietuvoje ar ES šalyse, bet ir EBPO šalyse narėse.
Būtent EBPO lygio sprendimas galėtų užtikrinti palankiausias verslo sąlygas ir nesukeltų rizikų bei galimų konfliktinių situacijų dėl dvigubo apmokestinimo. Tuo metu nacionalinio lygmens sektorinis apmokestinimas iškreiptų konkurencinę aplinką tarp kaimyninių šalių.
Be to, jei būtų taikomas tik stambioms įmonėms, kurių dauguma yra JAV kilmės, lokalus apmokestinimas galėtų būti traktuojamas kaip protekcionistinis tarifas, pažeidžiantis Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus.“
Kiek sumokėjo PVM
Kaip tv3.lt informavo Valstybinė mokesčių inspekcija, siekiant išvengti privalomo registravimosi visose valstybėse narėse, ES Tarybos direktyva numatė galimybę naudotis taip vadinama „Vieno langelio schema“ (MOSS) apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims, įsikūrusiems, nuolat gyvenantiems arba turintiems įprastinę gyvenamąją vietą ES.
Ši sistema sudaro galimybę apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems elektronines paslaugas, registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju tik vienoje valstybėje narėje ir visas savo PVM prievoles, susijusias su šiomis elektroninėmis paslaugomis, vykdyti per tą valstybę narę, kurioje asmuo užsiregistravo PVM mokėtoju.
Pagal ES šalių MOSS dalyvių deklaruotas MOSS PVM sumas per 2017 m. – 2019 m. I ketv. Lietuvos neapmokestinamiems asmenims jos išsidėstė šia seka (proc. nuo visų mokesčių mokėtojų deklaruoto MOSS PVM): Airija – 31,6 proc., Jungtinė Karalystė – 17,8 proc., Nyderlandai 10,5 proc., Vokietija – 9,2 proc., Liuksemburgas – 11,8 proc., Kipras – 6,3 proc. ir kt.