Docento Gintauto Stankūnavičiaus manymu, šventės nebus itin šiltos, naktį sulauksime net ir neigiamos temperatūros.
„Nuo ketvirtadienio orai Lietuvoje atvės, todėl šv. Velykų dienos nebus labai šiltos – prognozuojama maksimali oro temperatūra dieną sieks +3 – +10 laipsnių, vietomis iki +12 laipsnių.
Na, o nakties šaltukas visai įmanomas pragiedrėjus jau nuo penktadienio“, – pasakoja sinoptikas.
G. Stankūnavičius atskleidė, kad po šv. Velykų balandžio mėnesio pradžia taip pat nelepins šiluma.
„Kažkokių ypatingų anomalijų neprognozuojama, išskyrus šį orų atvėsimą pirmą mėnesio dešimtadienį. Likęs laikotarpis numatomas artimas daugiametei normai, t. y. vidutinė oro temperatūra +5 – +8 C.
Krituliai taip pat prognozuojami ilgesniam laikotarpiui, bet tokių prognozių patikimumas yra mažesnis už temperatūros“, – prognoze dalijasi ekspertas.
Orus spėdavo pagal vėją ar margučius
Etnologas Libertas Klimka pasakoja, kad lietuviai senovėje turėjo keletą būdų nuspėti ar užsitikrinti orus po šv. Velykų. Vienas tokių – stebėti iš kur rytinės procesijos metu pučia vėjas.
„Kai po rytinių mišių eidavo procesija aplink bažnyčią, žmonės žiūrėjo, iš kur vėjas pučia procesijos metu, ir jeigu vėjas pučia iš vakarų tai pavasaris iki Sekminių bus labai lietingas, jeigu iš rytų pučia – tai bus pavasaris nelabai malonus, žvarbus, vėjuotas, jeigu iš šiaurės – šaltas ir gali net sniego iškristi, na o jei iš pietų – pavasaris bus greitas, šiltas, malonus. Taigi spėdavo pagal vėjo kryptį būtent ryte, procesijos metu“, – pasakoja L. Klimka.
Jei vis dėlto nepavyko pastebėti iš kurios pusės pučia vėjas, etnologas pasakoja, kad ne viskas prarasta. Tereikia šeimos galvai pasukti margutį ir šis taip pat išpranašaus ateinančius orus.
„Kitose Lietuvos vietose buvo ir toks paprotys, kad kai parvyksta visi iš rytinių mišių ir sėdasi už stalo valgyti vėlyvų pusryčių ar net jau Velykinių pietų, šeimos galva pietus pradėdavo nuo margučio.
Paimdavo margutį ir jį pasukdavo ant stalo ar ant lėkštutės ir žiūrėdavo, į kurią pusę atsisuks smaigalys, kai sustos margutis. Tada toks pat spėjimas kaip ir su vėju. Jei smaigalys atsisuko į vakarus – bus lietingas oras, į rytus – vėjuotas, į šiaurę – šaltas, į pietus – malonus ir gražus“, – teigia L. Klimka.
Anot eksperto, žmonės net turėjo paprotį, užtikrinantį, kad kruša neiškapotų derliaus. Tereikėjo trečiąją šv. Velykų dieną nedirbti lauko darbų.
„Būdavo trečioji, kai kur ketvirtoji, velykų diena – ledų diena, tai tą dieną visi ilsėdavosi po didelių švenčių ir darbų nedirbdavo, nes sakydavo, kad jei dirbsi tą dieną – ledai iškapos derlių. Galima buvo dirbti tik namų ruošos darbus“, – pasakoja etnologas.
