„Sustiprėjusi Rusijos ir Baltarusijos karinė integracija labai kelia nerimą. Kurios iš jų galia dominuos, nėra sunku atspėti. Toks scenarijus reikšmingai pablogintų euroatlantinės erdvės saugumą. Turime galvoti, kaip sustiprinti atgrasymo ir gynybos laikyseną“, – Prezidentūros pranešime cituojamas valstybės vadovas.
Anot jo, G. Nausėda įvardijo Rusiją esant pagrindine ilgalaike grėsme NATO.
Pasak Lietuvos prezidento, Rusija sąmoningai siekia ardyti teisės viršenybės principais ir demokratinėmis vertybėmis pagrįstą pasaulio tvarką.
Jo teigimu, būtina toliau stiprinti priešakinių pajėgų parengtį, oro gynybą ir siekti didesnio JAV pajėgų įsitraukimo regione.
„Augančių grėsmių akivaizdoje būtina stiprinti atgrasymą ir gynybą NATO rytiniame flange“, – pabrėžė G. Nausėda.
Šiems tikslams pasiekti, pasak jo, reikalinga vieninga NATO pozicija dėl kolektyvinio finansavimo didinimo.
„Lietuva pasiryžusi ir toliau didinti savo indėlį į kolektyvinį saugumą. Esame sutarę, kad iki 2030 metų mūsų gynybos biudžetas, jau dabar viršijantis 2 proc. BVP, pasieks 2,5 procento“, – teigė šalies vadovas.
Kreipimesi į NATO šalių vadovus Lietuvos prezidentas taip pat akcentavo NATO atvirų durų politikos įgyvendinimo svarbą.
„Bukarešto aukščiausio lygio susitikimo sprendimas, kad Ukraina ir Sakartvelas taps NATO nariais, buvo priimtas daugiau nei prieš dešimtmetį. Sprendimai turi būti įgyvendinti, o pažadai – ištesėti“, – sakė jis ir priminė, kad Ukrainai bei Sakartvelui reikia padėti visomis įmanomomis politinėmis ir praktinėmis priemonėmis įgyvendinti savo aspiracijas.
Pirmadienį G. Nausėda dalyvauja NATO viršūnių susitikime Briuselyje, kur Aljanso lyderiai tariasi, kaip atremti Rusijos keliamas grėsmes euroatlantinei erdvei, ir „NATO 2030“ iniciatyvą, kaip užtikrinti pasirengimą ateities grėsmėms ir iššūkiams.
