Apie tai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Briuselyje dalyvauja NATO viršūnių susitikime, kur kels regioninio saugumo klausimus, tvyrant įtampai tarp Vakarų ir Rusijos bei Baltarusijos.
Anot prezidentūros, Aljanso lyderiai aptars kolektyviniam saugumui kylančias regionines ir globalias grėsmes bei iššūkius, taip pat sustiprinto atsako į juos klausimus.
NATO šalių lyderių susitikime pirmą kartą dalyvaus ir šiemet prisiekęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas.
Lietuvos prezidentūros teigimu, viršūnių susitikimas „bus puiki proga sustiprinti gyvybiškai svarbų transatlantinį ryšį tarp Europos ir Šiaurės Amerikos bei jo nepakeičiamumą, užtikrinant visos euroatlantinės erdvės saugumą“.
Lyderiai taip pat turėtų aptarti atgrasymo ir gynybos bei sąjungininkių įsipareigojimų kolektyviniam saugumui įgyvendinimą.
Be kita ko, susitikime šalių vadovai svarstys ir Aljanso gynybinių pajėgumų stiprinimo, didesnio investavimo į gynybą būtinybės ir teisės viršenybės principais paremtų tarptautinės bendruomenės santykių stiprinimo klausimus.
NATO lyderiai priims „NATO 2030“ iniciatyvos sprendimus, ja siekiama užtikrinti sėkmingą Aljanso adaptaciją ateityje. Taip pat tarsis dėl NATO strateginės koncepcijos atnaujinimo.
Įtampa tarp Vakarų demokratijų ir Minsko auga nuo pernai, kai prezidento rinkimų nugalėtoju paskelbtas šalį jau trečią dešimtmetį valdantis Aliaksandras Lukašenka ėmėsi dorotis su opozicija ir režimo kritikais.
Santykiai tarp Vakarų ir Minsko dar labiau pašlijo po to, kai gegužės pabaigoje Baltarusijos tarnybos nukreipė į Vilnių iš Atėnų skridusį „Ryanair“ lėktuvą į Minską ir sulaikė opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių bei jo merginą Sofiją Sapegą. Šis incidentas taip pat bus aptartas NATO viršūnių susitikime.
Sąjungininkai nuo 2017 metų Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoja tarptautinius batalionus Rusijai atgrasyti. Tai padaryta reaguojant į jos veiksmus Ukrainoje.
Lietuva taip pat siekia Aljanso garantijų dėl oro ir jūrinės gynybinių pajėgumų sustiprinimo.
