Jomis numatoma, kad medikas galėtų atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba jas nutraukti, jei pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą, išskyrus kai teikiama būtinoji medicinos pagalba.
Taip pat planinės pagalbos būtų galima neteikti tokiais atvejais, jei pacientas pažeidžia savo pareigas, sukeldamas grėsmę savo, asmens sveikatos priežiūros specialisto ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, arba trukdo kitiems pacientams gauti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Pažymima, kad įstatymų projektais siūlomos įtvirtinti papildomos teisės sveikatos priežiūros specialistams galėtų atsirasti tik planinių paslaugų teikimo metu, taip pat šios priemonės yra vienkartinio pobūdžio ir negalioja į ateitį, tai yra visiems būsimiems paciento apsilankymams.
Įžvelgia kelią piktnaudžiavimui
Vis tik įstatymo formuluotė ne vienam Seimo nariui sukėlė klausimų, ar tai neatvers kelio medikų piktnaudžiavimui neteikti pacientams pagalbos.
Prašydama paaiškinti, kuo skiriasi įstatymo projekte įrašytos garbės ir orumo sąvokos, valstietė Asta Kubilienė teigė, kad jai dėl šio siūlymo kyla didelių abejonių.
„Kaip suprantu, jūs labai plačiai atveriate duris piktnaudžiavimui. Ar vadovaujantis jūsų pasiūlymu, pavyzdžiui, medikas galės atsisakyti sveikatos paslaugų asmeniui, kuris parašė kokį nors jį diskredituojantį straipsnį ar ką nors netinkamo apie jį feisbuke? Tai kuo skiriasi garbė ir orumas?“ – klausė parlamentarė.
Kiek nusistebėjusi tokiu klausimu J. Sejonienė atkirto, kad turbūt kiekvienam Seimo nariui to aiškinti nereikėtų ir patikino, jog projekte nekalbama apie feisbuko komentarus.
„Tai yra apie sveikatos priežiūros teikimo paslaugas akis į akį“, – pabrėžė konservatorė.
Panašaus klausimo ji sulaukė ir iš Darbo partijos frakcijos narės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės.
„Aš apie nederamą ir nepagarbų elgesį. Gal galėtumėte pasakyti, kas laikoma nederamu ir netinkamu elgesiu, kokiais objektyviais kriterijais vadovaudamiesi paslaugų teikėjai turės nustatyti, kad tai yra nederamas ir netinkamas elgesys. Visiškai pritariu kolegei Astai Kubilienei, kad tokia pataisa galimai atveria kelią piktnaudžiavimui, nes bet koks žodis vienam gali pasirodyti įžeidus, pažeidžiantis garbę ir orumą, kitam – ne. Ar tokiu atveju mums nereikėtų specialiųjų tyrimų tarnybos išvados apie tai, kaip tai galimai paveiks korupcijos mastą Lietuvoje ir galimai dar pablogins situaciją“, – svarstė ji.
Siekia tik didesnio saugumo medikams
Pasak pataisų iniciatorės, pagrindinis jų tikslas – apsaugoti mediką, o ne leisti jam neteikti paslaugų, kada užsinorėjo.
„Man keista, kad žmonės suponuoja, kad sveikatos priežiūros specialistai tarsi vengtų ir ieškotų preteksto, kodėl nesuteikti paslaugos. Manau, visi puikiai žinome, kad yra garbė ir orumas ir kaip jį galima įžeisti. Ir pati esu dirbusi sveikatos priežiūros specialiste. Ačiū dievui, man neteko nei išgirsti necenzūrinių žodžių, nei asmeniškai man skirtų epitetų iš pacientų.
Bet tikrai žinau, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys žmonės, ypač dirbantys priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose, šeimos gydytojai tokių patiria labai daug ir nemanau, kad jie turėtų kentėti savo darbo vietoje“, – kalbėjo J. Sejonienė.
„Tikrai žinau, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys žmonės, ypač dirbantys priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose, šeimos gydytojai tokių patiria labai daug ir nemanau, kad jie turėtų kentėti savo darbo vietoje“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Tokį siūlymą palaikęs parlamentaras Antanas Vinkus pridūrė, kad plėsti dabartį teisinį reglamentavimą, jo nuomone, būtina.
„Turbūt visi ne kartą esame girdėję apie pasitaikančius pacientų agresyvaus ar nepagarbaus, įžeidžiančio elgesio atvejus medikų, jiems teikiančių medicininę pagalbą, atžvilgiu. Gaila. Tokia situacija yra daugiau nei absurdiška. Iš pranešėjos pristatymo girdėjome, kad tam tikra mediko apsauga nutraukiant paslaugos teikimą yra įteisinta tik kraštutiniu atveju – jei iškyla grėsmė mediko gyvybei. Tai, žinoma, gerai, bet nėra pakankama. Todėl šiandienis siūlymas praplėsti medikų teises, leidžiant atsisakyti teikti paslaugas ar jas nutraukti ir tais atvejais, kai pacientas elgiasi mediko atžvilgiu nepagarbiai, žemina pagalbą teikiančio specialisto garbę ir orumą, manau, yra logiškas ir racionalus“, – dėstė Seimo narys.
Kaip dėstoma aiškinamajame rašte, pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, asmens sveikatos priežiūros specialistas turi teisę atsisakyti teikti/nutraukti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą tik tuo atveju, jei paciento elgesys kelia pavojų šio sveikatos priežiūros specialisto gyvybei (išskyrus Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymą, kurio 11 ir 12 straipsniai įtvirtina galimybę atsisakyti teikti paslaugas pacientui, jei darbo sąlygos kelia grėsmę tiek sveikatos priežiūros specialisto gyvybei, tiek sveikatai). Tačiau galimybė specialistui atsisakyti teikti/nutraukti paslaugų teikimą, jei pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą bendrai nėra įtvirtinta.
„Tyrimų metu yra nustatyta, kad sveikatos priežiūros specialistams rizika patirti smurtą darbo vietoje yra 16 kartų didesnė negu kitiems darbuotojams, teikiantiems paslaugas. Labiau tikėtina, kad sveikatos priežiūros specialistas bus dažniau užpultas darbe negu policininkas, kalėjimo apsaugos darbuotojas, transporto darbuotojai ar mažmeninės prekybos atstovai“, – aiškino J. Sejonienė.
Daug smurto atvejų neregistruojama
Higienos instituto statistiniais duomenimis 2019 metais medikai pranešė apie 48 smurto prieš juos atvejus, 2020 metais – apie 43, 2021 metais – apie 60 atvejų , tačiau, sveikatos priežiūros specialistų ir juos atstovaujančių profesinių sąjungų teigimu, šie skaičiai yra gerokai didesni.
Portalas tv3.lt jau rašė apie šokiruojančias medikų patirtis.
„Sveikatos priežiūros specialistų patiriamas pacientų fizinis smurtas, užgauliojimai, necenzūriniai žodžiai, gestai ar kitoks įžeidžiantis, įžūlus, provokuojantis elgesys, žeminantis asmens garbę ir orumą, neigiamai veikia jų fizinę bei psichinę sveikatą, didina nedarbingumą, nelaimingų atsitikimų tikimybę, verčia sveikatos priežiūros specialistus keisti profesinę veiklą, darbovietę, blogina psichosocialinį klimatą įstaigoje.
Be kita ko, tokia traumuojanti patirtis išbalansuoja sveikatos priežiūros specialisto tolesnį darbą, galimybę susikaupti, sulėtėja darbas, gali pasitaikyti profesinių klaidų, ko pasekmėje gali turėti tiesioginės įtakos paslaugų kokybei ar prieinamumui. Galiausiai, sveikatos priežiūros specialistai kaip ir kiti darbuotojai turi teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas. Nepaisant atskirų specialistų atsparumo konfliktinėms situacijoms, deklaruotinas nepagarbaus ir nederamo paciento elgesio nepriimtinumas, visų rūšių smurto, įskaitant ir verbalinį, psichologinį smurtą netoleravimas“, – dėstoma aiškinamajame rašte.
Nutarta, kad pataisos Seimo Sveikatos reikalų komitete bus svarstomos birželio mėnesį.
