Šis iš pirmo žvilgsnio dėl savo bėrimo tymus galintis priminti susirgimas dažniausiai užpuola mažus vaikus. Paprastai jiems infekcija nėra labai pavojinga. Užtat šio viruso kaip reikiant būtina saugotis silpnesnio imuniteto žmonėms ir nėščiosioms.
Skubiai gelbėjo jau dvi gyvybes
Ką tik viešu įspėjimu apie tai pasidalinusi Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė prof. Eglė Machtejevienė portalui tv3.lt pasakojo, kad vien šią savaitę ligoninėje teko gelbėti dvi dar pasaulio neišvydusias gyvybes.
„Buvo atliktos dvi vaisiaus transfuzijos – vaisiui dar būnant gimdoje perpylėme kraują. Dalinamės, kas vyksta, ir su kolegomis iš Danijos, Švedijos, tai pas juos lygiai tokia pati situacija – jie sako nematę tokių skaičių, tokių komplikacijų, kraujo perpylimų, tai – ypač sudėtingos intervencijos“, – kalbėjo gydytoja.
Nors nuo šios ligos nėra nei vakcinos, nei specifinio gydymo, pasak jos, svarbiausia, kad apie šią infekciją visuomenė bent žinotų.
„Daug kas iš išvis nežino, kad gali taip užsikrėsti. Ir gydytojai dar ne visi atpažįsta, kad čia yra parvovirusinė infekcija, skiria antialerginius vaistus. Bet ypač atidžios turi būti nėštukės, kurios neatpažindamos ligos veda sergančius vaikus į darželius, tada ateina jų pasiimti, eina į visokius kūdikio sutiktuvių vakarėlius ir pan. Tai labai dėl to neramu.
Reikia, kad nėščiosios bent žinotų vietas, kur gali užsikrėsti, o jei jau užsikrėtė, kreiptųsi ne vėlyvose stadijose, kaip dabar matome, kur jau vos ne su mirštančiais vaisiais atsiunčia pacientes, o anksčiau pagauti ligą, kad galėtume padėti“, – pasakojo E. Machtejevienė.
Gali įvykti persileidimas
Ji pasakojo, kad vaisius užsikrečia apie 30–50 proc. atvejų dažniausiai per 2–6 sav. (rečiau 6–12 sav.) po mamos infekcijos.
„Dažniausiai 17–24 nėštumo sav. parvovirusas nesukelia vaisiaus apsigimimų, bet apie 10 proc. gali išsivystyti vaisiaus vandenė (randamas skystis vaisiaus pilve ir aplink širdį) dėl aplastinės anemijos ar miokardito, o tai gali lemti vaisiaus žūtį“, – įspėjo gydytoja.
Ji pasidalino ir savotiška atmintine tiek pacientėms, tiek medikams, ką daryti jau susirgus: „Jeigu turėjote kontaktą su sergančiu (dažniausiai vaikais), pačios susirgote, reikalingas jūsų ir vaisiaus tyrimas. Reikalingi tyrimai: IgG, IgM, Parvoviruso DNR (atliekant PGR). IgM rodo ūmią infekciją, bet iki 30 proc. jau būna neigiamas vaisiaus pažeidimo metu.
Todėl reikalingas vaisiaus ultragarsinis tyrimas ir kraujotakos greičio matavimas viduriniojoje smegenų arterijoje kartą per 1 ar 2 sav. mažiausiai 6 sav. po infekcijos. Nustačius vaisiaus anemiją atliekamas intrauterininis kraujo perpylimas – vaisiaus išgyvenamumas apie 85 proc. Saugokite save!“ – dalinosi ji perspėjimu socialiniame tinkle.
Kaip atpažinti ir apsisaugoti?
Kai portalui tv3.lt yra pasakojusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė, parvovirusinė infekcija nėra nauja liga, tačiau dabar jai tiesiog tenka daugiau dėmesio, mat susirgimo pradžia gali būti panaši į tymų.
„Tymai ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje dabar yra „ant bangos“, tad dėl parvovirusui būdingos panašios eritemos – tam tikrų bėrimų – gal tiesiog atkreipiama daugiau dėmesio ir daugiau identifikuojama šios ligos atvejų“, – kalbėjo specialistė.
Pasak jos, nors abiejų virusų atveju bėrimas prasideda nuo veido ir vėliau plinta į kūną, parvovirusas turi išskirtinį bruožą – ryškiai raudonai išberiami žandai.
„Liga prasideda nuo nestipraus karščiavimo, galvos skausmo, bet po kelių dienų išryškėja stiprus žandų raudonis. Tai – išskirtinis ligos požymis“, – kalbėjo E. Jegelevičienė.
Vaikų ligų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė dar prieš kurį laiką pasakojo, kad pastebima daugiau susirgimų parvovirusine infekcija: „Jei verstume iš anglų kalbos, ši liga būtų apibūdinama kaip antausį gavusio žando sindromas. Tad šiuos vaikus kartais vadiname ir „braškytėmis“ – kartais nebūtina būna didelis karščiavimas, sloga, gali tik kiek gerklė parausti ir išberia.“
Suaugusiems asmenims šalia gali atsirasti ir sąnarių skausmai ir patinimai, galvos skausmas. Beje, vyresniame amžiuje bėrimai būna retesni, dažniau vargina sąnarių skausmai.
NVSC atstovės priminė, kad parvovirusas plinta oro-lašeliniu, kontakto būdu, per kraują ir yra pakankamai užkrečiamas, todėl būtina nepamiršti laikytis higienos taisyklių, laikytis kosėjimo-čiaudėjimo etiketo, vengti liesti akis.
