„Vakar vakare su rimtais vyrais garaže diskutavome apie šūvius ir, ar galėjo jų nebūti? O taip pat apie didelę Lietuvos bėdą – kiekvienas, kuris moka rašyti, jaučia pareigą išsakyti savo nuomonę, nors nėra gyvenime patekęs net į panašią situaciją, nėra šaudęs iš kovinio ginklo, „ant savęs“ išbandęs dujas ar elektros impulsinį prietaisą, nežino, koks jausmas nuo smūgio teleskopine lazda, nieko neišmano apie šių priemonių naudojimo ypatybes, taktiką ir teisinį reglamentavimą, niekada nesimušė su peiliu ginkluotu berazūmiu, o be to neturi jokio supratimo apie tai, kas ten iš tiesų vyko.
Teisybės dėlei, kas ten iš tiesų vyko, aš taip pat žinau tik iš viešai prieinamų šaltinių. Todėl nekalbėsiu apie detales. Tačiau kitais klausimais, švelniai tariant – šiokį tokį supratimą turiu. O tai leidžia man daryti tam tikras išvadas. Tai visgi buvo galima išvengti šūvių ar ne? Mano galva, toje stadijoje jau nebebuvo“, – rašo V. Giršvildas.
Štai, kodėl moters nesustabdė nė elektrošokas
„Psichinis poveikis žmogui gali būti veiksmingas tol, kol jis adekvatus ir orientuojasi aplinkoje, o bet koks fizinis poveikis – kol jis jaučia skausmą. Psichozės apimtas žmogus tarsi gyvena „paraleliniame pasaulyje“, savo įsivaizdavimuose. Jis Jūsų ne tai, kad nesupranta, jis Jūsų negirdi. Jam kažką sakyti beprasmiška, nes Jūs jam velnias, pabaisa, siaubūnas ar dar biesas žino kas, ką jis įsivaizduoja. Jis su Jumis kovoja.
Kitas dalykas yra tai, kad fizinė prievarta paremta skausmo pojūčiu. Juk pvz., imtynės tęsiasi ir varžovas priešinasi tol, kol gali kentėti skausmą. Kai nebegali, jis pasiduoda. Toks žmogus skausmo nejaučia. Jokio. Visiškai. Kraujuojantis, su amputuota galūne jis priešinsis tol, kol, pasakysiu vulgariai – jo organizmo funkcionavimui pritrūks kraujo.
Ir dar. Žmogus turi dar vieną savybę. Tai labai artima skausmo pojūčiui, bet truputi kitkas. Kaip tai vadinasi mediciniškai, aš nežinau, medikai mane pataisys, o paaiškinsiu Jums paprastai. Aš tai pavadinčiau žodžiu „nebegaliu“.
Tarkim Jums liepia daryti atsispaudimus. Jūs spaudžiatės, kaip Jums atrodo „iš visų jėgų“, o po kurio laiko pripažįstate, kad daugiau jau nebegalite. Iš tiesų tai Jums jėgų nepritrūko. Jūs gi nelikote gulėti paslikas, o atsikėlėte ir nuėjote. Tik tuo metu „įsijungė“ tam tikra Jūsų organizmo apsauga. Čia būtų galima kalbėti apie dopingą, kuris kažkiek tai slopina, todėl sporte ir draudžiamas.
Tai štai – psichozės apimtam žmogui šis „saugiklis‘ užsiblokuoja. Užsiblokuoja tiek, kad palyginimui dopingas ilsisi kažkur kamputyje.
Mano aprašytų požymių visuma daro žmogų praktiškai nenugalimą. Jums sunku bus patikėti, kad 170 cm ūgio, kokių 70 kg svorio pagyvenęs vyriškis mėtė į šalis jį bandžiusius tramdyti tris jaunus, gerokai už jį aukštesnius, ar po kokius 40 kg. sunkesnius vyrus. Aš tai mačiau. Ta prasme, ne tik mačiau“, – teigia ilgametis policijos pareigūnas.
V. Giršvildas apie šūvius paleidusį pareigūną: „Jis auka, kaip ir ta nukauta moteris“
„O kaip gi su tokiais tvarkosi gydymo įstaigose, paklausite Jūs? Domėjausi. Išduosiu paslaptį. Tai mums atrodo, kad priepuolis užeina staiga. Iš tiesu jis prasideda palaipsniui ir dar prieš jam prasidedant būna pastebimi labai charakteringi požymiai. Štai specialistai ir patyrę sanitarai paprastai imasi priemonių jau tik pastebėję pirmuosius galimo priepuolio požymius, kol žmogus dar ir pakankamai adekvatus ir su pojūčiais.
Kodėl aš Jums čia tiek daug rašau? Todėl, kad mano tiek gyvenimiška, tiek tarnybos patirtis sako, jog šūvius paleidęs pareigūnas yra nekaltas. Taip, tai tik mano subjektyvi nuomonė.
Aš manau, kad susiklosčiusioje situacijoje jam nebuvo palikta jokio kito pasirinkimo. Jis tapo situacijos įkaitu ir neturėjo kitos išeities. Na o kulka jau pataikė ten, kur pataikė. Ne visada ji pataiko tiksliai į tą tašką, į kurį taikaisi. Būna, kad vienu kitu centimetru kairiau ar dešiniau, aukščiau ar žemiau.
Jis auka, kaip ir ta nukauta moteris. Tik nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių auka. Jam su tuo reikės ilgai gyventi. O mes visi privalome jam padėti. Būtent – PADĖTI, o ne spinduliuoti neišmanymu ir aiškinti, kaip jam reikėjo pasielgti.
O dabar svarbiausia. Aš paminėjau žodžius „šioje stadijoje“. Pirmas skambutis, kad gali būti „reikalų“, „nuskambėjo“ 12.13 val. Šūviai buvo paleisti kažkur prieš tris. Kiek ir kokių per tą laiką buvo tų „stadijų“ ir kodėl 14.40 medikai vis dar šaukėsi policijos pagalbos, yra jau visai kitas klausimas.
Štai kur slypi atsakymas į pačioje pradžioje mano išsakytą abejonę, ar šūvių buvo galima išvengti? Belieka tikėtis, kad tyrimas atsakys ir į šį klausimą. Atsakys nešališkai, objektyviai ir argumentuotai.
Buvo ne vienas iškvietimas
Vilniaus rajone policininkas antradienį nušovė jį ir medikus užpuolusią agresyvią pacientę.
Kaip BNS informavo Greitosios medicinos pagalbos Vilniaus filialo atstovai, 12.24 val. gautas iškvietimas į Baraškų kaimą Juodšilių seniūnijoje, informuota, kad apie 50-ies metų moteriai sutriko sveikata.
Aiškėja, kad nušauta moteris sirgo šizofrenija, kartais būdavo ligos paūmėjimų, bet šiaip buvo dirbanti. Apie pablogėjusią mamos būklę būdamas darbe pranešė moters sūnus, tuo metu moteris buvo namie.
Bendrasis pagalbos centras nurodė, kad moters sūnus paskambino pagalbai vidurdienį, tai yra 12.13 valandą. Medikai pirmieji atvyko į pagalbą, bet buvo užpulti kastuvu ir peiliu, pacientė kastuvu apdaužė medikų automobilį. Policijos pareigūnai atvyko apytiksliai 14.47 valandą – apie tai galima spręsti iš to, kad tuo metu pagalbos numeriu skambino pacientė ir aiškino, kad pas ją veržiasi „netikra policija“.
Pranešimų eiga yra tokia:
12.13 val. Bendruoju pagalbos centro numeriu paskambino vyras, kuris teigė, kad jo mamai diagnozuota šizofrenija ir jai prasidėjo ligos paūmėjimas. Vyras prašė ne tik greitosios medicinos pagalbos, bet ir policijos, nes paprastai greitoji be policijos ten nevyksta.
„Jis pats pasakė, kad mamai tokie paūmėjimai ne pirmą kartą, kad ji gydyta ligoninėje ir visur. Bet šiaip jinai dirbanti moteris ir jam skambino bei pranešė iš motinos darbovietės, kad jinai pradėjo elgtis agresyviai, kad ligos paūmėjimas. Bet tuo metu, kai jis skambino, jis pats buvo savo darbe, o motina buvo namuose, jis nebuvo šalia motinos. Informacija perduota ir policijai, ir greitajai medicinos pagalbai“, – portalui tv3.lt pasakojo Bendrojo pagalbos centro atstovė Vilma Juozevičiūė.
14.16 val. Bendrajam pagalbos centrui skambino iš Greitosios medicinos pagalbos dispečerinės ir pranešė, kad pacientė puola brigadą ir kad įvykio vietoje reikalinga policija.
14.17 val. pagalbos numeriu skambino į įvykio vietą atvykusi Greitosios medicinos pagalbos brigada ir nurodė, kad pacientė juos vaikosi su peiliu ir vis agresyvėja.
14.20 val. į Bendrąjį pagalbos centą vėl skambino iš Greitosios medicinos pagalbos dispečerinės bei pranešė, kad pacientė su kastuvu sudaužė automobilį.
„Prašė paskubinti policiją, kad atvyktų į įvykio vietą“, – sakė V. Juozevičiūtė.
14.40 val. paskambino Greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri buvo įvykio vietoje, ir pranešė, kad vis dar laukia policijos.
14.47 val. pagalbos numeriu paskambino pati pacientė ir prašė atsiųsti policiją, nes pas ją į namus neva laužiasi netikra policija ir bando ją nužudyti.
„Galima spėti, kad jau buvo atvykusi policija, bet tiesiog pacientei atrodė, kad pas ją laužiasi netikri policininkai“, – kalbėjo Bendrojo pagalbos centro atstovė.
14.47 val. buvo patikslinantis skambutis dėl to, kiek Greitosios medicinos pagalbos brigadų reikia įvykio vietoje. Iš viso įvykio vietoje buvo 2 medikų brigados.
Moteris kastuvu apdaužė medikų automobilį
Į įvykio vietą iškviestus policijos pareigūnus, kaip ir medikus, moteris pasitiko aršiai.
Vilniaus apskrities policijos atstovė nurodė, kad 1972-aisiais gimusi moteris buvo agresyvi, kastuvu apdaužė medikų automobilį.
„Paskui ji užsibarikadavo namuose, ten pasiėmė peilį ir su puolė greitosios pagalbos medikus ir policininką“, – BNS nurodė ji.
Pasak policijos atstovės, pareigūnai panaudojo ašarines dujas, taip pat elektrošoko prietaisą „Taser“, tačiau galiausiai jiems teko panaudoti tarnybinį ginklą. Elektrošokas buvo panaudotas keturis kartus, tačiau tai nesustabdė agresyvios moters.
„Buvo keli šūviai – į koją, ranką ir kitas lemiamas“, – sakė J. Samorokovskaja. Pirminiais duomenimis, iš viso buvo iššauti penki šūviai.
BNS duomenimis, moteris peiliu į koją sužeidė ne tą pareigūną, kuris į ją šaudė.
Po pranešimo apie agresyvią moterį į įvykio vietą buvo sutelktos gausesnės nei per įprastinį įvykį policijos pajėgos.
Kas išprovokavo moters elgesį kol kas nėra žinoma, įvykis tiriamas.
Ramūnas Matonis: moterį nušovę pareigūnai buvo priversti panaudoti ginklą
Medikus ir pareigūnus puolusią moterį antradienį nušovę policininkai, pirminiais duomenimis, buvo priversti panaudoti ginklą, nes kilus grėsmei kitos priemonės nepasiteisino, sako Policijos atstovas Ramūnas Matonis.
R. Matonis pabrėžė, kad pagal Policijos įstatymą, ginklo panaudojimas yra kraštutinė priemonė ir gali būti naudojamas tik kai kyla reali grėsmė pareigūno, aplinkinių sveikatai ar gyvybei, o kitos priemonės nepadeda.
„Iš pirminių duomenų tą ir matome, kad buvo kilusi grėsmė tiek pačiam pareigūnui, tiek kitiems, ir kad buvo tikrai bandoma naudoti ir kitas priemones – tiek dujas, tiek elektrošoką. Tačiau atsižvelgiant į moters galbūt ir sveikatos būklę, tos kitos priemonės nesuveikė, dėl to pareigūnas buvo priverstas panaudoti šaunamąjį ginklą“, – LRT radijui trečiadienį sakė R. Matonis.
Anot jo, įvykio metu moteris kastuvu sužeidė mediką, peiliu – pareigūną.
„Įvykio metu nukentėjo vienas medikas, kuris šiuo metu gydomas ambulatoriškai, taip pat vienas pareigūnas, kuris į koją buvo sužalotas peiliu, jis taip pat gydomas ambulatoriškai“, – sakė R. Matonis.
Jis taip pat teigė, kad tarnybinis ginklas prieš žmones panaudojamas itin retai, dažniausiai jo prireikia sulaikant automobiliu nuo pareigūnų sprunkančius bėglius, taip pat – prieš agresyvius gyvūnus.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Sakalauskas taip pat teigė, kad vertinant pirminę informaciją, minėti pareigūnų veiksmai buvo būtini.
„Bus atliekamas tyrimas, bet pagal tai, ką aš girdžiu, jį reikėjo panaudoti“, – sakė jis.
