Jautrių karo vaizdų fone Zelenskis pareiškė, kad nemato prasmės gyventi, jei pasaulis nesugeba sustabdyti V. Putino žudynių. Prezidentą Bideną jis paragino tapti taikos lyderiu. Šis po Zelenskio kalbos pranešė apie 800 milijonų dolerių paramą Ukrainos gynybai.
Istorinis Volodymyro Zelenskio kreipimasis į Jungtinių Valstijų kongresą. Už didžiausias vertybes – laisvę ir nepriklausomybę – kovojančios Ukrainos prezidentą politikai modernios demokratijos lopšiu laikomoje Amerikoje pasitinka atsistoję ir audringais plojimais, trunkančiais bent minutę.
Skamba ir šūkiai Ukrainai. Anot V. Zelenskio, Ukraina patiria terorą, kokio Europa neregėjo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Šiuo metu sprendžiasi mūsų šalies likimas. Mūsų žmonių likimas – ar ukrainiečiai bus laisvi, ar jie sugebės išsaugoti savo demokratiją“, – sako V. Zelenskis.
Jis karo baisumus Ukrainoje lygina su didžiausiomis Amerikos žaizdomis – Perl Harboro tragedija ir Rugsėjo 11-osios teroro išpuoliais.
„Mūsų šalis išgyvena tą patį kiekvieną dieną. Dabar. Šią akimirką. Kiekvieną naktį. Jau tris savaites. Rusija pavertė Ukrainos dangų mirties šaltiniu tūkstančiams žmonių. Rusijos pajėgos į Ukrainą jau paleido daugiau nei 1000 raketų“, – kalba V. Zelenskis.
V. Zelenskis dalijasi jautriais karo drebinamos Ukrainos vaizdais ir amerikietiškąją frazę „I have a dream“ – „Turiu svajonę“ – perfrazuoja į „I have a need“ – „Turiu poreikį“ – dar griežtesnių sankcijų Rusijai, neskraidymo zonos, naikintuvų ir ginkluotės. Visa tai – Ukrainos žmonių gyvybėms gelbėti ir V. Putino karo mašinai stabdyti.
„Aš turiu poreikį. Man reikia apsaugoti mūsų padangę. Man reikia jūsų sprendimo, jūsų pagalbos. Ar humanitarinė neskraidymo zona per didelis prašymas? Jei tai yra per daug, jūs žinote, kokių gynybos sistemų mums reikia“, – teigia V. Zelenskis.
Ir tęsia toliau.
„Šiandien man beveik 45-eri metai. Bet mano gyvenimas sustojo, kai sustojo plakti daugiau nei šimto vaikų širdys. Nematau prasmės gyventi, jei negalime sustabdyti žudynių. Ir tai mano pagrindinė misija kaip lyderio savo žmonių, didžių ukrainiečių“, – kalba V. Zelenskis.
Siunčia jis žinutę ir prezidentui Joe Bidenui.
„Linkiu Jums būti pasaulio lyderiu. O tai reiškia būti taikos lyderiu. Ačiū. Šlovė Ukrainai“, – sako V. Zelenskis.
Netrukus J. Bidenas paskelbia apie papildomų 800 milijonų dolerių paramos paketą Ukrainai. Ir tai reiškia, kad per savaitė Amerikos karo draskomai šaliai skirta parama jau siekia milijardą. Iš jų 800 milijonų bus skirti Ukrainos gynybai – prieštankinėms ir priešlėktuvinėms gynybos sistemoms, kitai ginkluotei.
O Kyjivą ir toliau draskant okupantų raketoms… Svarbus palaikymo vizitas Ukrainai itin sunkiu metu. Vakar Kyjive V. Zelenskis sveikino Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerus. Tai – pirmas užsienio lyderių vizitas Kyjive nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
„Pagrindinė mūsų misijos žinutė yra ta, kad jūs nesate vieni, mūsų šalys jus palaiko, Europa su jūsų šalimi“, – sako Čekijos premjeras Petr Fiala.
„Jūs ginate ne tik Ukrainos ir Europos teritoriją, jūs ginate ir pamatines Europos vertybes – laisvę, demokratiją“, – teigia Slovėnijos premjeras Janez Jansa.
O Lenkijos premjeras dalinasi ne tik solidarumo žinutėmis, bet ir konkrečiais pasiūlymais Vakarams.
„Europos Sąjunga turi labai greitai suteikti jums kandidatės statusą ir dar daugiau – pakviesti Ukrainą į Europos Sąjungą ir suteikti visus gynybinius ginklus ginti jūsų namus“, – tikina Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki.
Vizito į Kyjivą neatmeta ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Be to, Prezidentas priduria – Lietuva darys viską, kad Ukraina greičiau taptų bendrijos nare, o Lietuva vadina „bloguoju vaikinu”.
„Susitikimas ir diskusijos šiuo klausimu užtruko bene 5 valandas. Turiu pasakyti, kad Lietuva šįkart buvo „blogasis vaikinas“, kuris pratęsė diskusijas bent porai valandų. Bet reikia įveikti likusius skepticizmo likučius Europos Sąjungoje. Mes tikrai neduosime ramybės ir prie šito klausimo toliau grįšime“, – kalba G. Nausėda.
O karo draskomoje Ukrainoje apsilankęs Lenkijos vicepremjeras tiesiogiai kreipiasi į NATO.
„Manau, reikia NATO taikos palaikymo misijos ar net didesnės tarptautinės struktūros, bet reikia misijos, kuri galėtų apsiginti ir veiktų Ukrainos teritorijoje“, – sako Lenkijos vicepremjeras Jaroslaw Kaczynski.
NATO šalių gynybos ministrai šiandien kaip tik renkasi neeiliniame Aljanso susitikime Briuselyje ir žada vieningą paramą Ukrainai. Ginklų tiekimas Ukrainas tęsis, tačiau ginkluotos taikos misijos perspektyva miglota.
„Šiandien yra dar svarbiau, kad visi ir toliau remtume Ukrainą“, – teigia NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg.
Tačiau nors NATO Ukrainą remia ir pareiškimais, ir, svarbiau, ginkluote, V. Zelenskis jau viešai su okupantų puolimu kovojančiai tautai sako, kad Ukrainai NATO atvirų durų politika, regis, negalioja.
„Jei jos būtų atviros, jei tai būtų sąžininga, mums nereikėtų 20 dienų įtikinėti Aljanso, kad dangus virš Ukrainos turi būti uždarytas. Uždarytas mirtims, kurias atnešė Rusijos oro pajėgos. Bet… Jie mūsų dar negirdi arba nenori girdėti“, – teigia V. Zelenskis.
O V. Putino kariuomenei ir toliau šluojant Ukrainos miestus nuo žemės paviršiaus, vyksta nuotolinių Rusijos ir Ukrainos derybų tęsinys. Naktį V. Zelenskis atskleidė, kad yra prošvaisčių dėl susitarimo. Tačiau šiandien procesas vėl stringa. Kremlius, derybose neva atsisakęs ultimatumų, siūlo Ukrainai tapti neutralia valstybe, kuri esą turėtų panašų statusą kaip Švedija ir Austrija. Tačiau Kyjivas tokį neutralumo modelį atmeta.
Visgi „Financial Times“ skelbia, kad abi pusės prie susitarimo artėja. Jis įvardijamas kaip 15 punktų planas. Jo esmė – Ukraina atsisako ambicijų tapti NATO nare ir įsipareigoja nesteigti karinių bazių mainais už Amerikos, Jungtinės Karalystės ir Turkijos saugumo garantijas. Ką mainais įsipareigoja Rusija, kol kas neaišku.
„Privalome derėtis dėl teisingos ir sąžiningos taikos Ukrainoje. Dėl tikrų saugumo garantijų, kurios veiks. Tai ambicinga užduotis. Sunki. Tai ilgas kelias. Bet esu tikras, kad mes, ukrainiečiai, galime visa tai padaryti. Mes, ukrainiečiai, galime laimėti. Ir grįžti į taiką“, – teigia V. Zelenskis.
Beje, Baltieji rūmai nepraleido progos pašiepti Rusijos atsakomųjų sankcijų Amerikos pareigūnams ir pačiam Joe Bidenui, kuris Rusijoje nuo šiol nepageidaujamas.
„Pirmiausia pabrėžčiau, kad prezidentas J. Bidenas yra Jaunesnysis, taigi jie tikriausiai sankcionavo jo tėtį. Tegul jis ilsisi ramybėje. Antra, nors tai nieko nenustebins, niekas iš mūsų neplanuoja turistinių kelionių į Rusiją. Neturime ten ir sąskaitų, kuriomis negalėtume naudotis. Taigi išgyvensime“, – kalba Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.
Savo ruožtu štai ką V. Putinas dėsto apie iš Rusijos dėl sankcijų pasitraukusias šalis.
„Vertiname tų užsienio kompanijų sprendimą, kurios nepaisant begėdiško spaudimo iš JAV ir jos vasalų – tęsia darbą mūsų šalyje. Ateityje jie tikrai sulauks papildomų galimybių vystytis. Mes taip pat žinome tuos, kurie gėdingai išdavė savo partnerius, pamiršo apie atsakomybę prieš darbuotojus ir klientus Rusijoje, suskubo užsidirbti mistinių dividendų už dalyvavimą antirusiškoje kampanijoje“, – sako V. Putinas.
Beje, Rusijai suduotas ir dar vienas smūgis. Europos Taryba – pagrindinė Senojo žemyno žmogaus teisių organizacija – išspyrė Rusiją iš savo gretų. Dabar jau 46 šalis vienijančios Europos Tarybos Būstinėje gėdingai nuleidžiama Rusijos vėliava.
