Karinių pratybų scenarijaus apmatus viešai paskelbė Baltarusijos generalinio štabo viršininkas, pirmasis gynybos ministro pavaduotojas Viktoras Gulevičius.
Pagal viešai paskelbtą mokymų legendą, Polesės Respublika, kuri atitiktų Baltarusiją, ir Centrinė Federacija, kaip Rusijos atspindys, turėtų simuliuoti gynybą nuo vakarietiškų valstybių – Neries, Pomorės, Šiaurinės Respublikos bei tarptautinių teroristinių organizacijų. Iš žemėlapio galima spręsti, kad Lietuvai teko Neries pavadinimas, Lenkijai – Pomorės, o Šiaurinė Respublika galbūt simbolizuoja Šiaurės Atlanto Sutarties Organziaciją, tai yra NATO.
Scenarijus skelbia, kad „blogietės Vakarų valstybės“ bando destabilizuoti Polesės Respubliką, tai yra Baltarusiją, ir pabloginti sąjunginės valstybės partnerių santykius. Kitaip tariant Rusijos ir Baltarusijos santykius.
„Blogiečiai vakariečiai“, be kita ko, remiantis šiuo scenarijumi, nori pakeisti Polesės politinę vadovybę bei prisijungti vakarines šalies teritorijas prie Neries valstybės. Tačiau neva nepavykus sukelti vidinio ginkluoto konflikto Polesės Respublikoje „blogiečiai“ pereina prie karinės agresijos prieš sąjunginę valstybę, kuri turi būti atremiama kariniu priešininko sutriuškinimu.
„Jie sako, kad tai gynybinio pobūdžio pratybos, bet pagal visas teorijas geriausia gynyba yra puolimas. Tai jie ir pabaigia pratybas puolimu. Pratybų pabaiga yra kontrsmūgis, tai iš esmės yra puolamoji operacija, nors jie deklaruoja, kad tai gynybiniai mokymai“, – pažymi Gynybos paramos fondo vadovas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
Pagal panašų scenarijų galima ir pulti
Mokymų legenda sukurta taip, kad Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos atrodytų grynai gynybinio pobūdžio, bet kartu apspindi ir didžiausias režimų baimes. Pavyzdžiui, Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka nuolat kaltina Lietuvą ir Lenkiją bei visus Vakarus bandant jį nuversti. Taip jis reaguoja tiek į Europos Sąjungos įvestas sankcijas Baltarusijos režimui, tiek į palaikymą baltarusių opozicijai. Karinių mokymų, kurie didžiąja dalimi vyksta Baltarusijoje, prie rytinių NATO sienų, scenarijuje taip pat didžiulis dėmesys skiriamas atsakui į bandymus destablizuoti vidaus padėtį.
Tačiau krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sako, kad vaidmenis lengvai galima „apversti“ bei pamatyti visai kitą vaizdą. Lietuva pastaruoju metu iš Baltarusijos pusės kaip tik patiria įvairių provokacijų, kurias mūsų šalies pareigūnai vertina labai rimtai.
Pavyzdžiui, Baltarusija atvėrė savo sieną migrantams į Lietuvą iš Vidurio Rytų, fiksuota atvejų, kai baltarusių pareigūnai lydi migrantus iki sienos arba prievarta stumia juos į Lietuvos pusę, o neseniai riaušių malšinimo uniformas dėvintys baltarusių pasieniečiai stumdami migrantus netgi keletą metrų įžengė į Lietuvos teritoriją, o už jų stovėjo asmenys be skiriamųjų ženklų.
Kiek tai susiję su artėjančiomis karinėmis pratybomis „Zapad“, tiesioginio atsakymo nėra. Bet tai kuria nerimo atmosferą, kurioje sprendimų priėmėjai turi priimti itin pamatuotus sprendimus.
Krašto apsaugos ministras sako, kad iš turimos informacijos tiesioginių sąsajų tarp specialaus migrantų siuntimo į Lietuvą ir artėjančių „Zapad“ pratybų nesimato, tačiau tokio varianto jis neatmeta.
„Kai kalbame, kad vienas ar kitas dalykas, vykstantis Baltarusijoje, yra susijęs, tai mes visada remiamės faktais, žvalgybine informacija, partnerių informacija. Tuo metu, kai prasidėjo hibridinė ataka, sąsajų su „Zapad“ nesimatė, bet aš neatmesčiau prielaidos, kad tas oficialus „Zapad“ pratybų scenarijus gali būti papildytas. Jis, ko gero, jau yra papildytas. Nes jeigu išversime jų scenarijų, apversime atvirkščiai, kai tą menamą Polesės valstybę puola naudodami hibridines priemones, destabilizuodami jos vidaus politinę padėtį ir tada įsitraukia karinės pajėgos, tai šiuo atveju jų scenarijus, aš manau, kad atitinka tas realijas, kurias jie naudoja mūsų atžvilgiu“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė ministras.
Kitaip tariant, pagal tą patį scenarijų Baltarusija, masiškai siųsdama migrantus, galėtų siekti destabilizuoti Lietuvos vidaus politinę padėtį ir išprovokuoti karinius susidūrimus prie sienos, o Rusija savo ruožtu galėtų „padėti“ sąjunginei valstybei Baltarusijai ir net likti joje ilgesniam laikui. Iš esmės tai galėtų būti „Baltarusijos prarijimo scenarijus“.
Karių ir technikos skaičiai – neįtikėtini
Karinės pratybos „Zapad“ Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje vyks rugsėjo 10-16 dienomis. Pirmasis etapas, kuris truks tris dienas, esą bus labiau susijęs su karinių vienetų valdymu, o antrasis keturių dienų etapas turėtų baigtis priešo sutriuškinimo simuliacija.
Oficialiai teigiama, kad „Zapad“ pratybose dalyvaus 6300 karių: Baltarusijos – 3700, Rusijos – 2500, Kazachstano – 50. Pratybose ketinama panaudoti apie 650 karinės technikos vienetų, tarp jų – 140 tankų, 110 mobilių artilerijos ir raketų paleidimo sistemų, apie 30 karinių orlaivių ir sraigtasparnių.
Tačiau tai karių ir technikos skaičiai, kuriems taikomas 2011 metų Vienos dokumentas. Rusijos gynybos ministerijos Vyriausiosios tarptautinio karinio bendradarbiavimo valdybos viršininko pirmasis pavaduotojas, generolas majoras Jevgenijus Iljinas praėjusį penktadienį viešai paskelbė, kad iš viso visoje Rusijoje ir Baltarusijoje pratybose dalyvaus apie 200 tūkst. karių ir iki 760 karinės technikos vienetų, tarp jų 80 orlaivių ir sraigtasparnių, 290 tankų, 240 mobiliųjų artilerijos ir raketų paleidimo sistemų bei 15 kovinių laivų.
„Tai tam tikras neatitikimas. Tai kiek tų karių ir technikos iš viso bus?“ - pastebi gynybos ir saugumo ekspertas, buvęs Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys.
Remiantis viešais šaltiniais, Rusijos pajėgos per „Zapad“ pratybas gali būti dislokuotos penkiuose Baltarusijos vietose: prie Minsko, prie Vitebsko, prie Osipovičių, taip pat prie Baranovičių ir Gardino.
„Iš vienos pusės, visas dislokavimas yra gana arti mūsų sienų. Iš kitos pusės, jeigu ten bus dislokuojamos didesnės pajėgos nei skelbiama (o turbūt taip ir bus) ir žinant, kad Baltarusijos pajėgos yra lojalios ne A. Lukašenkai, o Kremliui, galima daryti atsargų spėjimą, kad taip gali būti įgyvendinamas senas Rusijos tikslas užspausti Baltarusiją ir iš ten nebeišeiti“, - mano A. Navys.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Baltarusija su Rusija yra paskelbusios, jog prie Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos sienų dislokuos SIGINT ir ELINT postus. SIGINT yra signalų žvalgyba, o ELINT – elektroninių signalų žvalgyba.
„Kaip bebūtų keista, kai kurie mūsų pasieniečiai, šauliai ir pareigūnai kalba apie įsilaužimus į jų telefonus. Mane tokia informacija pasiekė prieš maždaug dvi savaites. Tai gali reikšti, kad Rusija šioje srityje ketina labiau „pačiupinėti“ NATO, tai yra gali surengti kiberatakų ar panašiai. Tokia tikimybė yra labai didelė“, - svarsto A. Navys.
Pasak pašnekovo, kibernetinėmis atakomis būtų galima blokuoti įvairią pasieniečių naudojamą techniką arba tiesiog psichologiškai paveikti Lietuvos pareigūnus į jų mobiliuosius telefonus siunčiant kokią nors informaciją. „Tą rusai, beje, darė Luhanske ir Donecke: gauna žmogus sms „Aš tave matau ir esu nusitaikęs“ arba „Tavo banko sąskaita nuskaityta. Linkėjimai nuo Ivano“. Tai gali kirsti per žmogaus moralę“, - sako A. Navys.
Tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį, kad kol kas nėra jokios informacijos, ar „Zapad“ pratybose dalyvaus Kaliningrade dislokuota 18-oji motošaulių divizija. Pagrindinis šios motošaulių divijos uždavinys – užimti Suvalkų koridorių tarp Lietuvos ir Lenkijos ir taip atkirsti Baltijos valstybes nuo NATO. „Aš nežinau, ar ji dalyvaus pratybose. Bet logika yra paprasta: jeigu tu sukūrei tokį vienetą, tai turi pasižiūrėti, kaip jis veikia. Aš spėčiau, kad ši divizija į mokymus turėtų būti kažkaip įtraukta“, - sako A. Navys.
Bendras vaizdas svarbiausia
A. Navys sako, kad šiuo atveju svarbiausia ne tiek detalės, kiek bendras vaizdas, kuriame telpa migracijos krizė ir į Lietuvos teritoriją nesibodintys įžengti baltarusių pasieniečiai, Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, signalų ir elektroninė žvalgybos stiprinimas, geri kibernetiniai Rusijos pajėgumai, į Baltarusiją permestos karinės Rusijos pajėgos ir viską gaubianti nerimo atmosfera.
„Iš viso to galima daryti pakankamai argumentuotą spėjimą, kad jeigu pasitaikys proga ir čia, pasienyje, kažkas įvyks, tai, be abejo, Rusija atskubės „gelbėti“ savo sąjungininkės Baltarusijos. Juk jiems nereika į Lietuvą įžengti 17 kilometrų, užtenka įžengti 20 metrų stengiantis „numalšinti“ konfliktą, kurį neva Lietuva „išprovokavo“. Jūs įsivaizduokite situaciją: visi yra ginkluoti ir susinervinę – užtenka vienos kibirkšties. Pavyzdžiui, ką mes darome, kaip reaguojame, jeigu pas mus įžengia 3 metrus? Užtenka vieno neteisingo žingsnio ir įvyksta susišaudymas. Ir čia nereikia kariauti, aš šiuo atveju nekalbu apie didelį konfliktą", - teigia pašnekovas.
Jo nuomone, reaguodama į bendrą situaciją Lietuva iš anksto turėtų prašyti Aljanso aktyvuoti 4-ąjį NATO sutarties straipsnį, pagal kurį šalys narės pradėtų tarpusavio konsultacijas kilus grėsmei bent vienos jų teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui. Pasak A. Navio, taip Rusijai ir Baltarusijai būtų nusiųsta bendra atgrasanti Aljanso žinutė.
NATO turi ir seniai taikomų atgrasymo priemonių: Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra dislokuotos priešakinės Aljanso pajėgos, vykdoma nuolatinė oro policijos misija, Lietuvoje dislokuotos rotacinės JAV karių pajėgos.
Tačiau A. Navio nuomone, konsultacijų reiktų siekiant Rusijai ir Baltarusijai dar kartą priminti, kad Aljansas netoleruos net menkų sienos pažeidimų.
Panašiai teigia ir Gynybos paramos fondo vadovas, atsargos pulkininkas V. Malinionis, kurio manymu, esama situacija tiesiog paralyžiavo Lietuvos politikus ir jie baiminasi išsiprovokuoti bei kartu stengiasi pademonstruoti, jog Lietuva kol kas susitvarko pati. Pasak pašnekovo, būtent dėl šios priežasties Lietuva dar neaktyvavo 4-ojo NATO sutarties straipsnio, nors tą daryti kiek anksčiau paragino ir Estijos europarlamentaras, buvęs šalies ginkluotųjų pajėgų vadas Riho Terras.
„Mūsų politikai nenori daryti tokio veiksmo. Bet jeigu „Zapad“ pratybų metu mums bus suorganizuotas masinis migrantų perėjimas (arba iškart po pratybų, o gal ir prieš pratybas), jeigu kokie 10 tūkst. migrantų eis, tai ten nesulaikys nei jokios sienos, nei jokie pasieniečiai. Ir tada pas mus gali kilti didelė krizė“, – teigia V. Malinionis.
Ar po „Zapad“ Baltarusijoje liks Rusijos karių?
Ukrainiečių Tarptautinių santykių centro direktoriaus pavaduotojas Mykhailo Samus straipsnyje apie „Zapad“ pratybas infowarfare.pl rašė, kad šie kariniai mokymai taip pat gali būti panaudoti, kaip galimybė ilgesniam laikui dislokuoti Rusijos karius ir techniką Baltarusijos teritorijoje, mat Rusija jau kurį laiką siekė pagilinti karinį bendradarbiavimą su Baltarusija ir turėti čia savo karines bazes.
Pavyzdžiui, Baltarusija ir Rusija yra sutarusios kartu įkurti tris kovinio mokymo centrus. Vienas jų skirtas oro pajėgoms turėtų atsirasti prie Gardino, kiti bus įkurdinti Rusijoje – sausumos pajėgų Nižnij Novgorode ir specialiųjų operacijų pajėgų Kaliningrado srityje.
Apie mokymo centrus, kurie signalizuoja didesnę rusų ir baltarusių kariuomenių integraciją, interviu portalui tv3.lt yra kalbėjęs ir krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
„Gali būti, kad ilgai trukusi diskusija apie Rusijos karines bazes Baltarusijoje gali tapti tikrove“, – rašo M. Samus.
