„Labas rytas iš Švenčionių rajono 2023-12-28 08:28 -2 C°“, – ketvirtadienį pasidalijo Edita.
Kiek anksčiau įspūdingais vaizdais dalijosi estas Egon Lakovits.
Vaizdas užfiksuotas sekmadienį žvelgiant iš Kooraste kaimo, Estijoje, į pietus nuo Tartu. Sinoptikai ragina Lietuvoje stebėti ir fiksuoti išskirtinius vaizdus.
„Pietrytinėje Estijos dalyje buvo užfiksuoti perlamutriniai debesys (poliariniai stratosferiniai debesys). Tokie debesys šiauriniuose kraštuose pasirodo tik žiemą, kuomet stratosferoje labai nukrenta temperatūra (žemiau -78...-85 °C) ir susidaro sąlygos formuotis ploniems, bet labai spalvotiems debesims.
Lietuvoje šį reiškinį teoriškai irgi įmanoma pastebėti, tačiau, kiek atmintis bando prisiminti, toks reiškinys mūsų šalyje dar niekad nebuvo įamžintas. Jei netyčia pamatysit keistus vaivorykštinius, tarsi tepalo dėmė ant asfalto, debesis (Saulei nusileidus/nepakilus), tuomet būtinai fotografuokite.
Europinėje šiaurės pusrutulio dalyje perlamutrinių debesų matomumo zona driekiasi nuo Islandijos iki Skandinavijos (fiksuojami iki keleto kartų per žiemą), bet retesniais atvejais šie debesys pasirodo ir piečiau. Įprastai perlamutriniai debesys formuojasi ir gali būti matomi tik žiemos mėnesiais – nuo gruodžio iki vasario vidurio“, – skelbiama Meteo.lt.
Žiema sutrumpėjo puse mėnesio
Klimatologas prof. Arūnas Bukantis pažymi, kad ilgų ar labai atšiaurių žiemų pasitaiko vis rečiau. Dabartinės žiemos išsiskiria šiltesne temperatūra, tačiau negaili įvairių orų reiškinių.
„Apskaičiuota, kad per pastaruosius 60 metų vidutinė žiemos temperatūra pakilo 2–2,5 laipsnio. Daugiausiai atšilo sausio ir vasario mėnesiai, taip pat kovas.
Prie šios tendencijos galima pridėti ir vasaros mėnesius. Jų temperatūra kyla šiek tiek mažiau, apie 0,8–1 laipsnį liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Kada skaičiuojame vadinamąją klimatinę žiemos trukmę, atsižvelgiame, kada vidutinė paros temperatūra yra žemesnė negu nulis. Lietuvoje šis laikotarpis sumažėjo 15–16 dienų ir būtent kovo mėnesio sąskaita, nes dabar temperatūra aukščiau nulio pakyla dviem savaitėmis anksčiau nei praėjusios amžiaus 7–9 dešimtmetyje“, – paaiškina A. Bukantis.
Klimato kaita veikia gyvūnus ir augalus. Pavyzdžiui, paukščiams „susisuka galva“ ir rudenį jie neišskrenda arba pavasarį grįžta per anksti.
„Migruojantys paukščiai jau pastebėjo, kad žiemos būna švelnios, o kai kurių temperatūra netgi teigiama, ko Lietuvoje praėjusiame amžiuje nebūdavo. Dėl to kai kurie nusprendžia pasilikti žiemoti. Dalis pasirenka vandens telkinius prie Kauno hidroelektrinės arba netoli Klaipėdos ir sėkmingai ten peržiemoja, jeigu tik yra maisto ir neužšąla vandens telkiniai. Taigi paukščių įpročiai, jų migracijos datos šiek tiek pasikeitė.
Pavasariniai parskridimo laikai nėra labai pasikeitę. Tolimųjų kraštų paukščiai migrantai parskrenda beveik tuo pačiu laiku, kaip ir ankstesniais dešimtmečiais, arba viena kita diena anksčiau nei įprastai“, – sako klimatologas.
Švelnėjant žiemoms gamtoje matomi ir kiti pokyčiai. Kai kurie gali būti itin žalingi augalams.
„Augalija į ankstyvą sniego nutirpimą, pašalo išėjimą reaguoja jautriau. Augalams ankstyvas pavasaris visuomet yra stiprus ženklas pradėti vegetaciją, bet kartais toks vegetacijos atnaujinimas augalams būna pavojingas. Tikimybė, kad šalčiai sugrįš išlieka iki balandžio pradžios, todėl anksti pradėję vegetuoti augalai (ir vaismedžiai, ir laukinė augalija) nukenčia“, – teigia A. Bukantis.
A. Bukantis: neskubėkime paslėpti kailinių
Kadangi dienų su speigu pasitaiko vis rečiau, žmonės po truputį atpranta nuo atšiaurių žiemų. Vis dėlto klimatologas siūlo neskubėti spintoje slėpti kailinių – net ir šilčiausios žiemos gali nustebinti laikinais šalčiais.
„Sunku atsakyti, ar mes daugiau, ar mažiau tapome atsparūs šalčiui, bet pačių šalčių tikrai sumažėjo. Dienų, kai temperatūra nukrenta žemiau 15–20 laipsnių šalčio, pastaraisiais dešimtmečiais pasitaiko dvigubai rečiau. Vos po 3–5 dienas per visą žiemos sezoną, kai anksčiau būdavo po 9–11 dienų.
Taigi kailinius spintoje reikėtų turėti. Nepaisant visų klimato kaitos tendencijų, mūsų geografinė padėtis išlieka ta pati. Tai reiškia, kad žiemą iš Arkties ir Rytų Europos gali įsiveržti šaltos oro masės. Net jei visa žiema bus šilta, speigai išlieka galimi. Jų nereikia pamiršti visiškai“, – pastebi A. Bukantis.
Kita vertus, jei mūsų proseneliai pamatytų, kokios žiemos yra dabar, jie tikriausiai nustebtų. Mat Lietuvos klimatas jau darosi panašus į Centrinės Europos šalių.
„Lietuvoje vidutinė metų temperatūra praėjusio amžiaus antroje pusėje buvo apie 5–6 laipsnius, o dabar ji siekia 7–9 laipsnius. Tai labai žymus vidutinės metinės oro temperatūros pakilimas.
Mūsų klimato sąlygos tapo panašios į Pietų Lenkijos, Čekijos klimato sąlygas, kurios ten buvo prieš 30 metų. Taigi su pavėlavimu keliamės į pietus. Be abejo, klimatas šyla visoje Europoje“, – paaiškina klimatologas.
