Pasėjo nerimą dėl likusių gimdymo skyrių likimo: Vilnius nėra Lietuva, paslaugų reikia visur

Nerimas dėl gimdymo skyrių mažesnėse ligoninėse uždarymo kilo dar prieš metus, tik ruošiantis priimti sveikatos pertvarkai pamatą klojančius įstatymų projektus. Pernai balandį uždarius 7 gimdymo skyrius gyventojai ir Seimo opozicija aktyviai nuogąstavo, ar ateityje jie neliks tik dideliuose miestuose. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kritinė situacija dėl medikų stygiaus: įspėja, kad jei taip ir toliau, jokia reforma nepadės

Šia teise naudojasi ne visi pacientai: teigia, kad galėtų padėti pas gydytojus patekti greičiau

Nauja Dulkio iniciatyva dėl eilių patenkinti ne visi: įžvelgia dalies pacientų diskriminaciją

Tačiau būtent vieniems iš kritikuotojų – Lietuvos socialdemokratų partijai – būnant valdančiojoje daugumoje 2014 m. buvo priimtas sprendimas, kad gimdymo paslaugas bus galima teikti tik ligoninėse, kur bent vienais iš dvejų pastarųjų metų priimta ne mažiau kaip 300 gimdymų, arba atstumas iki kitos artimiausios ligoninės, teikiančios tokias paslaugas, turi būti didesnis nei 50 kilometrų, arba ligoninė turi gauti paramą pagal Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programą.

Pasibaigus šiai programai minėtųjų sąlygų neatitinkantys Akušerijos-ginekologijos skyriai buvo uždaryti. Po to spėjo pasigirsti kritikos, esą uždarius skyrius padaugėjo gimdymų greitosios medicinos pagalbos automobiliuose, mat gimdyves transportuojant į toliau esančią ligoninę užtrunka daugiau laiko. 

Kelia kartelę ir iki 600 gimdymų

Šiuo metu gi įgyvendinant ministro Arūno Dulkio inicijuotai sveikatos priežiūros tinklo reformą numatomi nauji kriterijai, kuriuos turi atitikti ligoninė, norėdama išlaikyti gimdymo skyrių. 

Numatoma, kad tokie skyriai regioninės funkcinės sveikatos priežiūros teritorijose galės gyvuoti atitinkant tam tikras sąlygas. Tose teritorijose, kur gyventojų skaičius yra didesnis nei 300 tūkst., skyrius turės atitikti bent vieną iš šių sąlygų.

Įstaigoje arba bent vienais iš paskutinių dvejų metų turės būti priimta ne mažiau kaip 600 gimdymų, arba jei tokia įstaiga numatytoje teritorijoje tėra viena, turi būti dar viena į atitinkamą teritoriją nurodytame didžiausiame mieste neesanti stacionarines akušerijos paslaugas teikianti įstaiga, kurioje bent vienais iš dvejų paskutinių metų gimdymų skaičius iš tos teritorijos buvo didžiausias, bet ne mažesnis kaip 300 gimdymų.

Teritorijose, kuriuose gyventojų skaičius yra mažesnis nei 300 tūkst., įstaiga vėlgi arba turėtų per paskutinius metus būti priėmusi ne mažiau kaip 600 gimdymų, arba, jei atitinkamoje teritorijoje nėra nė vienos tokios įstaigos, turi būti viena stacionarines akušerijos paslaugas teikianti įstaigoje, kurioje per minėtą laikotarpį gimdymų skaičius buvo didžiausias, bet vėlgi ne mažesnis kaip 300 gimdymų.

Kitaip sakant, siekiama, kad teritorijoje esant 300 tūkst. gyventojų būtų bent dvi vietos, kur būtų galima gimdyti, o apskritis turėtų bent po vieną tokią gydymo įstaigą.

Regionų žmonės ir taip jaučiasi nuskriausti

Šiuo metu stacionarines akušerijos paslaugas šalyje teikia 15 įstaigų. 8 iš jų yra 5 didžiuosiuose šalies miestuose, 4 – apskričių centruose (Telšiuose, Tauragėje, Utenoje, Alytuje) ir 3 – mažesniuose rajonuose (Marijampolėje, Jonavoje, Mažeikiuose).

Nors pagal numatytus kriterijus daugumai jų netekti gimdymo skyriaus kol kas negresia, vis tik ministerijos siekį dar labiau kelti gimdymų kartelę patys ligoninių vadovai vertina skirtingai.

Viena iš mažesnių ligoninių, išlaikiusių gimdymo skyrių, yra Jonavos ligoninė. Jos direktorius Gediminas Ramanauskas buvo kategoriškas – taip aukštinant gimdymų kartelę gero nelauk, mat jau dabar regiono žmonės jaučiasi nuskriausti, o dar mažėjant paslaugų gimstamumas negerės.

„Gali kas nors atsakyti, kodėl 600, o ne 650, ne 480 ar 750 gimdymų? Dabar jokios logikos. Ir nors dabar kalbame apie akušerinę pagalbą, bet čia telpa ir ginekologė pagalba. Turint skyrių visą parą yra užtikrinama tiek akušerinė, tiek ginekologinė pagalba. Jei nebelieka akušerinės, tai ir ginekologinės pagalbos. Tai, jei savo nelaimei nesate vilnietis, o kaimietis, tai viskas – ką daryti? Kur gauti pagalbą? Į didesnį miestą su greitąja gal ir galima greičiau pravažiuoti, o ką daryti 16 valandą, pažiūrėkite, kokie kamščiai Kaune“, – komentavo jis. 

Už gimdymą siūlo išmokas

Pati Jonavos ligoninėje pernai turėjo 418 gimdymų. Tiesa, savivaldybė aktyviai kviečia gimdyti šiame mieste siūlydama 147 eurų išmokas. 

„Mūsų rezultatas – antras Kauno regione, viskas vystosi normaliai. Manau, šie skaičiai labai normalūs, tik skirtumas, kad pas mus dirba 2 specialistai ir jiems tenka 200 gimdymų, o ten dirba 8 specialistai ir jiems tenka 800 gimdymai. Tai pasakykite, kur didesnis krūvis ir aptarnavimas – rajone ar didžiuosiuose miestuose?

Vilnius nėra Lietuva, už jo ribų pasibaigia tik Vilniaus kraštas, o tolia yra likusi Lietuvos dalis. Čia žmonės irgi gyvena, dirba, stengiasi, vaikus augina. Žmonės turi čia gauti tas paslaugas. Tai ir savivaldybė priėmusi sprendimą remti jaunus žmones, kad ir čia jie gyventų, kurtųsi infrastruktūra, būtų mokyklos, darbo vietos. 

O dabar jūs atimate gimdymą, dalį ginekologinių paslaugų. Taip kenčia ir chirurgija ir užsisuka toks ratas, kuris veda į ligoninės sunykimą. Tai reikia galvoti, sėdint Vilniaus bokštuose visiškai iškreipiamas vaizdas. Į kokią Norvegiją mes lygiuojamės, jūs Lenkiją gal pirma pasiekit“, – problemas vardijo Jonavos ligoninės vadovas.

Specialistai nėra nepatyrę

Ligoninės vadovo nuomone, kalbantieji apie paslaugų (ne)saugumą ir nepakankamą kvalifikaciją mažesnėse ligoninėje nėra visai teisūs, mat esą čia dirbantys specialistai dirba keliose vietose. 

„Čia yra daug melo ir demagogijos. Mūsų visi gydytojai dirba Kaune, privačiose įstaigose, naktimis dirba didžiosiose ligoninėse, taigi visi jie turi didžiulę praktiką. Kitas dalykas – namie gimdyti juk galima ir jokių ypatingų reikalavimų nėra. O ligoninėje, kur yra įranga, specialistai, naujagimių specialistai, kur yra operacinė, gimdyti draudžiame. Ar čia yra logiška? Jeigu kaimus užbaninsite, tai po kurio laiko ir apendicito operuoti reikės važiuoti į privatų sektorių“, – dėstė G. Ramanauskas.

„Vilnius nėra Lietuva, už jo ribų pasibaigia tik Vilniaus kraštas, o tolia yra likusi Lietuvos dalis. Čia žmonės irgi gyvena, dirba, stengiasi, vaikus augina. Žmonės turi čia gauti tas paslaugas.“

Neigiamai į tokius ministerijos siekius gimdymų kartelei kelti atsiliepė ir Marijampolės ligoninės vadovybė. 

„Toks siekis mūsų ligoninei nėra realus. Praeitais metais ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyrius turėjo 336 gimdymus, tačiau tikimės, kad skaičius didės dėl Vilkaviškio rajono skyriaus uždarymo. Tačiau vis tiek skaičius 600 išlieka nepasiekiamas, negalime lygintis su didžiųjų miestų ligoninėmis, nes ten gyventojų skaičius didesnis“, – pažymėjo įstaigos vadovas Mantas Čėsna ir pridūrė, kad skyriuje teikiamos paslaugos yra kokybiškos ir palankios sklandžiam gimdymui vykti.

Išlaikyti skyrių – prabanga 

Savo ruožtu Utenos ligoninės vadovas Dalius Drunga sakė tokius ministerijos užmojus vertinantis labai teigiamai.

„Turint bent jau 600 gimdymų per metus galima turėti gerą įdirbį, susikomplektuoti kolektyvą, mokėti didesnius darbo užmokesčius. 600 gimdymų – jau yra realiai gydymo įstaigai pagal įkainius ir darbo užmokesčio dydį atsiperkanti paslauga. Kita vertus, ministerijos požiūriu, tai yra ta riba, kad būtų ranka atmušta akušerio, gydytojo ginekologo, kad gimdymas nebūtų išskirtinis įvykis įstaigoje, nes anksčiau juk buvo ir po 100 gimdymų ar mažiau“, – kalbėjo įstaigos vadovas.

Tiesa, praeitų metų rezultatas ligoninėje yra 380 gimdymų, tačiau vadovas priminė, kad daug įtakos situacijai turėjusi COVID-19 pandemija.

„Prieš 5–7 metus turėjome ir iki 300 gimdymų, po to buvo labai aiškus augimas – 450. Taip, tie skaičiai yra svyruojantys, tačiau kad daugiau turi būti dirbama vienoje vietoje, akivaizdu. Nes dar koks dalykas – akušerija yra gana brangi sritis. Nes dirba ne tik gydytojas-ginekologas, šalia dirba akušeris, dar reikia padėjėjo, gydytojo neonatologo, tada ir naujagimių slaugytoja reikalinga. Tai jau yra tokia brigada, kuri gali saugiai priiminėti gimdymą. O dar ne viskas – visada turi budėti operacinė, reanimacija. Taigi tai nėra pigi paslauga“, – apibendrino D. Drunga. 

Reikia dėl gimdyvių saugumo

Pašnekovas kartu pabrėžė, kad ši paslauga šiaip labai reikalinga ir juo labiau su turimais demografiniais rodikliais turėtų būti sprendžiama labai jautriai.

„Visuomenėje neturi sumažėti saugumo jausmas. Bet kurioje Lietuvos vietoja būdama nėščia moteris turėtų būti užtikrinta, kad gaus pagalbą.

Kita vertus, dabar yra taip, kad visi nori šalia namų turėti visas paslaugas. Bet tai turbūt nėra būtina. Paslaugos stambinimas reikalingas dėl pačių gimdyvių saugumo. Bet, kaip minėjau, tai toli gražu neturėtų reikšti, kad mažiausiame miestelyje nėščia moteris turėtų dėl to jaustis nesaugi“, – kalbėjo D. Drunga. 

600 gimdymų – tik viena iš sąlygų   

Pati ministerija savo ruožtu pažymi, kad 600 gimdymų rodiklis reikalingas kokybei kelti ir tai tėra viena iš sąlygų. 

„Jeigu įstaiga jos neatitinka, tuomet ji turėtų atitikti kitas sąlygas. Jeigu neatitinka nei vienos sąlygos – tuomet ji negalės gauti stacionarinių akušerijos paslaugų apmokėjimo iš PSDF“, – nurodoma portalui tv3.lt SAM atsiųstame atsakyme. 

Paprašius patikslinti, ką turima omenyje įvardinant funkcinė teritoriją, SAM paaiškino, kad šios teritorijos nebūtinai atitiks apskrities teritoriją.

Kartu patikslinta, kad įstatyme regioninė funkcinė sveikatos priežiūra apibrėžta kaip asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant tam tikras funkcijas nustatytoje teritorijoje, kurios ribos nesiejamos su administracinių apskričių ir savivaldybių ribomis, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms.

„Teritorijas, kuriose vykdoma regioninė funkcinė sveikatos priežiūra (toliau – teritorija), ir joms priskiriamas LNSS stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau – teritorijai priskirtos įstaigos) pagal atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis nustato sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į teritorijose esančių atitinkamoms teritorijoms priskirtų įstaigų teikiamas atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atstumus ir pacientams tinkamą laiką gauti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gyventojų skaičių savivaldybėse, turimą infrastruktūrą, įrangą, medicinos personalą“, – toliau aiškinama įstatyme. 

SAM taip pat nurodė, kad nuo 2025 m. sausio nebeliks ir šiuo metu Vyriausybės nutarime esančios nuostatos dėl tarp gydymo įstaigų būtino atstumo – 50 km, kas dabar yra kaip viena iš sąlygų norint teikti paslaugas.

Be kita ko, nuolat pažymima, kad kokybišką pagalbą turės padėti užtikrinti ir pradėsianti veikti pacientų pavėžėjimo sistema, greitosios medicinos pagalbos tarnybos pertvarka.