Po kurių išklausymų, piestu stojasi plaukai ir kyla klausimas, ar tikrai visada vaikams geriausia gyventi su savo biologine motina?
Mama serga, kenčia vaikai
Vilniaus miestas kaip ir kiti didieji Lietuvos miestai su socialinės rizikos šeimomis susiduria kur kas dažniau. Sostinėje tokių šeimų kasmet registruojama apie tūkstantį ir apie du tūkstančius jose augančių vaikų. Socialinė darbuotoja pasakoja, kad situacija nesikeis, kol bus jiems sudarytos palankios sąlygos kaip dabar.
Paradoksalu, bet tikrųjų specialistų matomos situacijos taip ir lieka jų galvose arba formaliose ataskaitose. Kitaip sakant, visi dirba savo darbą ir gyvena toliau. Klausimas – ką toks gyvenimas dar atneš?
„Dirbau su šeima, kur mama turėjo protinį atsilikimą, bet buvo veiksni ir augino bei rūpinosi dviem savo vaikais. Tik tas rūpestis buvo savotiškas. Vaikas negalėjo kasdien išeiti į mokyklą, nes jis turėjo vieną porą batų, kuria dar dalinosi su savo motina. Jie gyveno Vilniuje, XXI a., tai apie ką mes kalbam. Vaikai palikti psichinio ligonio valioje, o mes nesugebam užtikrinti normalių sąlygų jiems.
Valdininkai ar specialistai šių sričių, tokių problemų nemato. Manau, kad jie yra taip toli ir taip aukštai, kad patys kuria pagalbos programas ir patys tiki, kad viskas yra labai protinga bei gerai“, – neslėpė nusivylimo darbuotoja.
Ir ne tik psichinėmis ligomis sergančių motinų vaikams neina padėti.
„Dar viena šeima, kur mama buvusi finansininkė, dėl girtuokliavimo neteko darbo, ji augino vieną suaugusį sūnų ir vieną 8 m. berniuką, turintį sunkią negalią.
Tas suaugęs sūnus parsivedė namo merginą, šventė, kilo gaisras, jis ją paliko ir pabėgo. Ji sudegė. Už tai jis buvo nuteistas ir uždarytas, o aštuonmetis gyveno su girtaujančia mama. Bet, kai anksčiau laiko į tą patį butą grįžo nusikaltėlis brolis, tai pradėjo mušti neįgalų jaunėlį.
Tame bute taip ir nebuvo durų po gaisro, nes trūko pinigų. Nors jaunas vyras buvo paleistas lygtinai, jam sutramdyti nebuvo priemonių, nebent mamai kreipiantis privataus kaltinimo tvarka. O iš kur tam pinigų gauti? Buvo man pasiūlyta kaip specialistei kreiptis, bet sulaukus iš jo grasinimų ar man gyvent pabodo, teko pagalvot, ar tikrai apsimoka kištis“, – pripažino moteris.
Pavyzdinių šeimų paslaptys
Neverta galvoti, kad tik girtuoklių ir nepriteklių patiriančios šeimos patenka į rizikos šeimų grupę. Turtingų ir išsilavinusių šeimų problemos mažai kuo skiriasi. Kai kur dar net blogesnės situacijos dėl įvairių priklausomybių, kaip lošimas, alkoholis, narkotinės medžiagos.
Socialinė darbuotoja atskleidė iš pirmo žvilgsnio laimingų ir pasiturinčiai gyvenančių šeimų problemas.
„Dirbau ir su šeimomis iš vieno prabangiausio Vilniaus mikrorajono. Jų problemos – nemažesnės. Pasakysiu, kad iš mano turėtų 16 šeimų, keturios buvo buvusių policininkų. Jie smurtavo ir aš niekaip negalėjau suprasti, ar darbas taip pertvarko juos kaip žmones, ar į policiją jie eina kaip į jėgos struktūrą. Taigi žmonės su pozicija, su rangu.
Kiti turtingi žmonės, turintys savo verslus, milžiniškus namus su trimis išėjimais, o tai irgi yra rizika. Jie visiškai neturi socialinių įgūdžių, nemoka būti tėvais. Tėčiai daugiausiai užsienyje dirba, o vaikai augo patys sau. Todėl jiems susikalbėti neįmanoma, o dažnai ir nebandoma.
Aišku, šalia turimų pinigų yra ir baisiausios priklausomybės“, – atviravo specialistė.
Ji pasakojo ir apie visai nutikusį atvejį, su kuriuo susidūrė naujoje švietimo įstaigoje.
„Mokykloje yra berniukas, kurį tėvas labai stipriai sumušė, ekspertizės patvirtino dešimtis smūgių.
Kas iš jo išaugs? Galima spėti, kad jis bus linkęs į smurtą, pats smurtaus. Nes jį taip augino. Ir kas tokiems vaikams gali padėti? Socialinis pedagogas su savo kalbomis? Paėmei iš šeimos, apgyvendinai pas močiutę, na ir kas?
Jis ne kvailys, juk supranta, kad čia tik močiutė, tėvai yra tėvai. Jis iš šeimos visą pagrindą ir modelį pasiima.
O šeima iš pirmo žvilgsnio atrodo puiki, niekuo neišsiskirianti. Tėvas – įmonės savininkas, pasiturinti šeima, tik mama jokio žodžio neturi. Pokalbio su tėvu metu jis iškart pasakė, kad jį taip augino. Tai ir jo vaikas taip elgsis, trečia karta jau pažeista.
Mama nemato jokios problemos, ji nesiruošia nieko daryti, tai galima manyti, kad ir ji iš panašios aplinkos gali būti atėjusi. Ir juolab, tas konfliktas iš vis kilo tik dėl atsikalbinėjimo, aš suprantu diržą paimti, bet taip suspardyti berniuką. Bet tai rodo, kad tokia elgesio forma pas juos – kasdienybė“, – neslėpė moteris.
Girtos gimdo, neskaičiuoja ir pamiršta
Ne vienas specialistas kartoja, kaip alkoholis paveikia vaikų vystymąsi ir augimą. Kalbinta specialistė prisiminė toksikologo paskaitos išvadas apie palygintas sveiko ir alkoholio pažeisto vaiko smegenis.
„Alkoholikės motinos kūdikio smegenys yra trečdaliu mažesnės. Nors jie paskui vystosi atitinkamai kaip ir visi, bet vis tiek jos yra mažesnės, normalaus neatitinka dydžio ir tai matosi net rentgene. Todėl toks žmogus tiesiog neturi kuo suvokti, kad sudeginti gyvą žmogų automobilio bagažinėje yra blogai“, – prisiminė ji.
„Tokios moterys gimdo kiek nori, kiek pavyksta, nes tai ir pragyvenimo šaltinis yra. Kita vertus, kol ji prablaivėja ir supranta apie savo nėštumą, pusmetis jau būna praėjęs. Reikia suprasti, kad jos nekontroliuoja savo organizmo, mėnesinių grafiko nežymi. Jos nežino, kiek turi vaikų ir kur jie yra.
Dirbau su mergina, kuri turėjo du berniukus vienodomis pavardėmis ir vardais.
Tik pagal asmens kodą supratau, kad čia du vaikai pamečiui gimę. Paklausiau, kodėl taip yra, tai ji man sako: „kol nuvažiavau antrą registruoti, pamiršau, kad pirmas tokiu pat vardu“.
Ir jie kaip niekur nieko gyvena, gauna pašalpas ir ji kasmet gimdys. Tai ką aš galiu su tokiu žmogum kalbėti? O prezidentė sako, kad vaikas turi augti savo su biologine mama. Tai jie tokie ir užauga.
Kaip tarnybos sako, kad bet kokia auksinė globėja yra blogiau nei jų tikra mama. Tai su kuo dar galima kalbėti?“, – retoriškai klausė socialinė darbuotoja.
Ji prisiminė ir ne ką baisesnę kitos motinos atranką, taikytą vaikams.
„Viena moteris, su kuria dirbau, turėjo penkis vaikus. Nors iš jų tik pirmą, antrą ir penktą augino, o trečią ir ketvirtą paliko. Kaip paaiškinti, pagal ką ji išsirinko vaikus, pagal ką atrenka, ką mylės. Kaip paaiškinti, pagal ką ji išsirinko vaikus, pagal ką atrenka, ką mylės.
Aš to penkto vaiko jai nepalikčiau po nusikaltimo.
Be to, negaliu suprasti, jeigu tėvai yra padugnės, tai kaip gali globą atiduoti seneliams, jeigu jie savo vaikų nesugebėjo užauginti? Tai kaip dar per kartą, jeigu iš tikrųjų senelių supratimas ir orientacija kita jau iš vis yra. Vaikelio sąskaita tai daroma“, – pasakojo moteris.
Pasiūlymų turi, tik nėra kam išsakyti
Socialinė darbuotoja neslėpė, kad tiek šias, tiek panašias situacijas ir istorijas visi specialistai surašo ataskaitose, protokoluose bei atiduoda viršininkams. O kas vyksta toliau?
Ji net nebandė slėpti, jog nė karto nebuvo pakviesta į valdininkų, ministerijos ar Seimo atstovų pokalbį apie realų sostinės šeimų gyvenimą. Tai pagal ką priemonės skirstomos ir kuriamos naujos?
„Man juokinga, kai viešai apie socialines problemas kalba žmonės tiesiogiai net pirštu neprisilietę prie tokių šeimų.
Jeigu manęs paklaustų, tai aš sakyčiau, kad jau vieną vaiką valstybei numetusiai motinai priverstinė sterilizacija yra būtina. O ne leidimas vaikus gimdyti kasmet. Jie visi yra nepilnaverčiai, kabosiantys ant mūsų kaklo.
Numetei vieną vaiką – baigėsi tavo motinystė. Norėsi kada nors vėl gimdyti, grįžusi į normalų gyvenimo kelią, pilni vaikų namai – pasiimk ir augink.
Trečia karta jau auga pažeista, čia kaip tas vaikučius į šulinį sukišęs tėvas, jis nesuvokia. Jie tokie vaikšto tarp mūsų.
Nedirbi niekur, tuoj pat atimti visas pašalpas. Vaikams padaryčiau valgyklas su karštu maistu, bet tik vaikams. Nenori dirbti, jokio naudos.
Turėjau šeimą su šešiais romų tautybės vaikais, kurie net gimimo liudijimų neturi.
Alkanų vaikų, iš tikrųjų, dabar nėra, labai retai sutiksi skurdą, dugną.
Manau, kad šios situacijos – valdomos, tiesiog kažkam yra naudingos“, – dėstė mintis moteris.
Socialinės apsaugos ir darbo ministru tapęs Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ organizacijai vadovas socialinių mokslų ekspertas Linas Kukuraitis žada didesnio dėmesio skyrimą socialiniams darbuotojams.
„Iš tiesų yra problema, daugeliu atvejų socialiniai darbuotojai nesijaučia saugūs dėl organizacinės paramos ir kad jie bus išgirsti, suprasti. Bei kad bus pasirūpinta reikalingomis apsaugos priemonėmis, kurios reikalingos.
Tai skatinti tikrai reikia, ir, aišku, tai priklauso nuo vadovavimo socialinėms įstaigoms. Bet kas negali dirbti šio darbo, tas žmogus, kuris vadovauja socialinėm įmonėm, turi išmanyt socialinį darbą ir ypatumus. To bus siekiama“, – pabrėžė ministras.
Socialines sritis reguliuojantys valdžios atstovai tvarkosi kaip nori ir moka, remdamiesi ataskaitomis ir skaičiais, kurie vienais metais didėja, kitais mažėja. Kas slepiasi po skaičiais – žino tikrieji darbuotojai, kurie sau ir pasilieka matomas priežastis ir atsakymus.
