Paklaustas, ar išties persirgus koronavirusine infekcija susidaro ilgalaikiškesnis imunitetas nei kad pasiskiepijus, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. M. Strioga pažymėjo, kad imuninis mechanizmas išties nepaprastas.
„Labai tikėtina ir besikaupiantys duomenys rodo, kad jis nebus blogesnis. Nes, tarkime, tas imuninis atsakas po natūralios infekcijos, jei nekalbėtume apie antikūnus – humoralinį imuninį atsaką, kas yra svarbiausia prieš S baltymą, dar žinome T limfocitų atsaką.
Tai yra tos ląstelės, kurios nuo infekcijos neapsaugo, bet neleidžia infekcijai plisti, nes sunaikina ląsteles, kurios yra infekuotos. Aišku, yra aukojamos ir infekuotos ląstelės, bet tokiu būdu viruso perykla yra sunaikinama kartu, savaime aišku, su infekuota sava ląstele“, – aiškino jis Žinių radijo eteryje.
Natūraliai „išdresuoja“ imuninę sistemą
Kaip tęsė jis, tada imuninis atsakas parodo, kad S baltymas formuojantis T limfocitų atsakui nėra imunodominantis.
„Ta prasme, tai nėra dominuojantis baltymas, kad tik prieš jį daugiausiai formuotųsi T limfocitai. Žinoma, kad jis yra kodominantinis, jis vos ne lygiomis dalimis pasidalina prieš S, M, N ir kitus viruso baltymus. Tai persirgus natūralia infekcija, taip, tas imuninio atsako profilis, ko gero, kad bus platesnis.
Labai tikėtina, kad jis bus ir tvaresnis, ilgiau išlaikantis. Bet kuriuo atveju natūrali infekcija neretai duoda neblogą imunologinę atmintį ir ji natūraliai „išdresuoja“ imuninę sistemą“, – kalbėjo M. Strioga.
Rizikuoja patirti komplikacijas
Tačiau tuoj pat jis pabrėžė, kad natūralaus persirgimo kaina gali būti ir sunki liga su visomis to pasekmėmis.
„Tačiau yra vienas „bet“ – vienas dalykas, nežinome, kokios eigos liga mes sirgsime. Antras dalykas, yra puikiai žinoma, kad net ir persirgus nesunkia ar lengva ligos forma yra galimi liekamieji reiškiniai, vadinamasis ilgasis kovidas.
Jis dažniausiai pasireiškia įvairiais neurologiniais simptomais – atminties suprastėjimu, miego sutrikimu, galvos skausmais ir t.t. Tai vėlgi kuo daugiau žmonių užsikrečia, kuo ilgiau tas virusas organizme gali būti, tuo yra didesnė galimybė jam kisti“, – dėstė onkoimunologas.
Jis pažymėjo, kad virusas kinta tik tada, kai dauginasi žmogaus ląstelėse. „Jeigu žmogus neturi apsaugos, ji, aišku, natūraliu būdu susiformuos, kaip jis sirgs ar nesirgs, jau kitas dalykas, bet virusas turės galimybę tame infekuotame žmoguje užsibūti.
Tokiu atveju mes didiname tikimybę atsirasti naujoms viruso atmainoms. Taigi vakcinacija šiuo atveju proga nekenksmingu ir patikimu būdu užkardyti galimybę virusui sukelti sunkią ligą ir kaip įmanoma sutrumpinti ligą, jei jis užsikrės.“
Naujas užsikrėtimas veikia kaip revakcinacija
Anot M. Striogos, COVID-19 užsikrėtus jau imunizuotam asmeniui, virusas jo organizme užsibūna trumpiau.
„Po užsikrėtimo viruso dalelių skaičius pradeda mažėti greičiau ir jis tą daro sparčiau, taigi žmogus pavojingas aplinkiniams būna daug trumpiau“, – sakė jis.
Paklaustas, ar reikia revakcinacijos tokiam žmogui, kuris yra pasiskiepijęs ir susirgo, specialistas turėjo paprastą atsakymą.
„Jei žmogus buvo pilnai vakcinuotas ir jo užsikrėtimas patvirtintas PGR testu, jam ta revakcinacija nereikalinga. Nes šiuo atveju infekcija veikia kaip reimunizacija. Taigi greičiausia papildomos dozė skyrimas šiame kontekste nebūtų tikslingas“, – komentavo ji.
Kada skubėti revakcinuotis
Specialistas pabrėžė, kad antikūnai ir jų titro matavimas gi daugiau yra orientacinio pobūdžio dalykas.
„Jei žmogus po pilnos vakcinacijos pasidaro antikūnų testą, norėdamas apsispręsti, revakcinuotis ar ne, ir titras yra 2–3 tūkst., tai, savaime aišku, didelio poreikio tam nėra. Galima tada antikūnų tyrimą pakartoti po kelių mėnesių ir žiūrėti. Jei titras žemas – 3, 5, 50, 80, jau pagal dabartinius duomenis, panašu, jis yra per mažas“, – kalbėjo specialistas.
Kaip aiškino M. Strioga, alfa atmanai kaip tam tikra riba, kad būtų užtikrinta pakankama apsauga, buvo nurodyta orientacinė 500 BAU/ml vertė. Kita vertus, jis pridūrė, kad antikūnų titro nustatymas nėra labai rekomenduojamas.
„Bet jei žmogus nori atlikti tyrimą ir įsivertinti jų kiekį, tą galima padaryti. Ir jei ta vertė sukiojasi apie 500, mano patarimas dabartiniame pandemijos kontekste, prie delta atmainos būtų gauti sustiprinančią vakcinos dozę“, – kalbėjo M. Strioga.
