Pavasario sesijoje Seimas gali imtis dviejų projektų, kurie reglamentuotų nesusituokusių asmenų teisinius ir ūkinius santykius – valdančiosios koalicijos sudarytos darbo grupės parengtą partnerystės įstatymą ir praėjusioje kadencijoje siūlytą projektą, kuris įteisintų sutartis dėl bendro gyvenimo.
Tikisi, kad bus priimtina didesnei daliai Seimo narių
Laisvės frakcijos Seime seniūnė Ieva Pakarklytė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad ieškota tokio varianto, kuris sulauktų didesnio palaikymo Seime, tad pasirinkta partnerystę įteisinti atskiru įstatymu, o ne Civilinio kodekso pataisomis.
„Be abejo, neiškreipiant bendrai partnerystės esmės. Aišku, tai yra turtiniai bei teisiniai santykiai, bet tai yra ir simbolika, dviejų žmonių meilės ir įsipareigojimų vienas kitam įteisinimas.
Toks buvo rastas kompromisinis variantas koalicijoje ir jos sudarytoje darbo grupėje, kad galbūt tas atskiras įstatymas didesnei grupei Seimo narių atrodys priimtinas“, – kalbėjo politikė.
Partnerystės įstatymas – vienas nuobodžiausių, kokius esate matę
Kitas Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad diskutuojant apie partnerystę ar šeimos sąvokos „apibrėžimą“, dažnai yra daromos dvi klaidos.
„Visų pirma, yra klaidingai įsivaizduojama, kad Lietuvos teisinėje sistemoje egzistuoja kažkokia konkreti vieta, „straipsnis“, „knyga“, kurioje yra apibrėžiama šeimos sąvoka.
Tiesa yra tokia, kad šeimos ar šeimos narių apibrėžimai yra pateikiami maždaug 30 įstatymų. Kiekviename įstatyme pateikiamas šeimos arba šeimos narių sąvokos apibrėžimas taikomas tik konkrečiam įstatymui ar konkrečių įstatymų grupei“, – socialiniuose tinkluose rašė politikas.
Pasak jo, visuose šiuose įstatymuose yra paminėtos ne tik santuokos pagrindu sukurtos šeimos, tačiau ir alternatyvios dviejų asmenų sąjungos, pavyzdžiui, partneriai ar sugyventiniai.
„Dar įdomiau, kad partneriai eilėje įstatymų jau šiandien yra laikomis šeimos nariais, tačiau neegzistuoja pats partnerystės teisinis institutas, įgalinantis partnerius šiomis teisėmis ir pareigomis naudotis.
Todėl partnerystės įstatymas yra lyg „žalias mygtukas“, teisinėje sistemoje įjungiantis partnerių tarpusavio teises ir pareigas“, – tvirtino Seimo narys.
T. V. Raskevičiaus teigimu, partnerystę įteisinančios įstatymų pataisos „bus vienas nuobodžiausių ir techniškiausių įstatymų projektų, kurį kada nors esate matę“.
Anot jo, šis projektas apims partnerystės sudarymo ir nutraukimo sąlygas, bendrai naudojamo turto teisinį režimą, paveldėjimo klausimus, tėvystės pripažinimo klausimus.
„Nebelaužykime iečių dėl šeimos sąvokos „apibrėžimo“, nes toks universalus apibrėžimas paprasčiausiai neegzistuoja.
Jei oponentams nepatinka kažkurios teisės ir pareigos, kuriomis po partnerystės įteisinimo galės naudotis partneriai, tegul eina ir siūlo eliminuoti partnerius iš konkrečių, būtent tuos teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų teisinio reguliavimo srities.
O mums patiems šiuo metu reikia sutelkti visas įmanomas pastangas, kad Lietuvos teisinėje sistemoje pagaliau būtų paspaustas „žalias mygtukas“, įjungiantis partnerystę“, – teigė T. V. Raskevičius.
Nesies partnerystės su šeima
Tiesioginės transliacijos „Facebook“ metu T. V. Raskevičius kalbėjo, kad buvo atsisakyta partnerystę Civilinio kodekso pataisomis, nes norima išsaugoti šeimos sąvokos sakralumą.
„Tai reiškia, kad nesiesime partnerystės su šeimos gyvenimu. <...> Kita vertus, atsisakius šios semantinės sąsajos, partnerystės institutu bus užtikrinta kaip įmanoma didesnė teisių ir pareigų apimtis, kad partnerystėje gyvenantys partneriai jaustųsi kaip įmanoma saugesni ir labiau teisiškai apsaugoti“, – sakė T. V. Raskevičius.
Jo teigimu, partnerystės įstatymas nereglamentuos įvaikinimo galimybės, nes, įstatymo rengėjų nuomone, diskusija šiuo klausimu visuomenėje dar yra ankstyva.
„Apie tai būtina diskutuoti, tačiau tą galėsime daryti ir vėlesniuose politinio proceso etapuose“, – sakė politikas.
Įstatymo projektą, anot T. V. Raskevičiaus, planuojama registruoti balandžio mėnesį, bus siekiama, kad Seimo posėdžių salę jis pasiektų gegužės mėnesį.
Pirmiausia nori paskaityti įstatymą
Ne visiems koalicijos partneriams Laisvės partijos planai atrodo priimtini.
Kiek anksčiau konservatorių frakcijos nariai Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen bei Teisės ir teisėtvarkos komitetą siūlydami į komiteto darbotvarkę įtraukti 2017 metais registruotą projektą, kuriuo siekta įteisinti sutartį dėl bendro gyvenimo.
Šiam projektui po pateikimo Seimas pritarė, tačiau vėliau jis įstrigo Teisės ir teisėtvarkos komitete.
Ir nors T. V. Raskevičius paskelbė, kad partnerystė ir šeimos sąvoka nebus siejamos, P. Saudargui to, kad palaikytų partnerystės įstatymą, neužtenka.
„Visų pirma turime pamatyti tekstą, kaip atrodo tas įstatymas. Kitas dalykas, nebūtina įstatyme parašyti, kad partnerystė tai šeima, o tai atsitinka teisinėje mūsų praktikoje vėliau, interpretuojant įstatymus, užsisuka mechanizmas.
Jeigu bus partnerystė, žmonės turės teisę sudaryti vienokią ar kitokią sąjunga, tai bus lyginama su šeima ir santuoka. To yra bijoma ir to norėtųsi išvengti“, – naujienų portalui tv3.lt sakė parlamentaras.
Pasak jo, 2017 m. registruotas Civilinio kodekso pakeitimo projektas dėl bendro gyvenimo sutarčių, kuris praėjo pateikimo stadiją, tikrai yra svarstytinas.
„Sprendžiantis labai daug ūkinių ir teisinių problemų. Tikrai mes norėtume nuo jo atsispirti ir jį svarstyti. Tegu parodo, kuo jis yra blogesnis už kažkokį atskirą įstatymą“, – teigė P. Saudargas.
Sutartį galėtų sudaryti ne vienas žmogus
„Tai yra mūsų bendras projektas“, – kalbėdama apie Civilinio kodekso pataisas teigė valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė.
2017 m. parengtą projektą išties pasirašė tiek dalis valstiečių frakcijos narių, tiek dalis konservatorių, tarp jų – Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis.
Šešėlinėje valstiečių Vyriausybėje buvo kalbama apie alternatyvą Laisvės partijos siūlomam partnerystės įstatymui. A. Širinskienė naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad toji alternatyva ir yra Civilinio kodekso pataisos, dėl kurių jau kreipėsi dalis konservatorių.
Valstiečių atstovė teigė, kad esminis skirtumas tarp atskiro partnerystės įstatymo ir šių pataisų – šeimos teisinio santykio buvimas ir nebuvimas.
„Kiek aš mačiau, ką siūlo liberalai, jie siūlo partnerystę reguliuoti kaip šeimos teisinį santykį, suteikdami homoseksualų partnerystei praktiškai tokį patį teisinį statusą kaip ir santuokai“, – sakė A. Širinskienė.
Valstiečių siūlomame projekte, anot A. Širinskienės, yra sprendžiami tik tai ūkiniai santykiai, nepriklausomai nuo lyties ar žmonių kiekio.
„Bet kokia žmonių grupė, kad ir giminystės ryšiais susijusi, galėtų registruoti partnerystę kaip jungtinę veiklą <...> ir pagal tai spręsti savo turto klausimus, skyrybos klausimus, jeigu ta grupė išsiskiria, keičiamos paveldėjimo normos.
Šiuo atveju šeimos teisinis santykis neatsiranda, bet tos problemos, kurias kelia ir homoseksualių asmenų bendruomenė, jos yra išsprendžiamos“, – aiškino Seimo narė.
Politikė pakartojo P. Saudargo žodžius, kad reikia pamatyti partnerystės įstatymo projektą, kad būtų galima įsitikinti, kad jame partnerystė atskiriama nuo šeimos.
„Gali būti ir toks variantas, kad yra atsisakoma šeimos sąvokos, bet paliekami ne ūkiniam santykiui, bet šeimai būdingi bruožai. Tai būtų tam tikra prasme žmonių apgaulė, a la nenaudojant [šeimos] sąvokos, pasiimti kitą sąvoką, bet turinį teisinio santykio sudėti tokį, koks būdingas šeimai“, – svarstė A. Širinskienė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad opozicijoje esantys Seimo nariai siūlo išbraukti partnerystę reglamentuojančių įstatymų svarstymą iš pavasario sesijos programos.
„Nurodyti projektai nėra ne tik kad parengti, bet ir jų rengėjams dar nėra žinomi tikslūs teisės aktų, kuriuos inicijuos, pavadinimai, todėl tikslinga atsisakyti tokių Seimo sesijos darbų programos nuostatų, kurios nėra konkrečios ir Seimo nariams sukelia neaiškumą dėl to, kokius konkrečiai teisės aktus yra planuojama keisti“, – tikina iniciatyvą parengę parlamentarai.
Pasiūlymą pasirašė 32 Seimo nariai, priklausantys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Darbo partijai, Mišriai Seimo narių grupei.
