„Deklaracijoje aiškiai pareiškėme, kad Ukraina priklauso mūsų euroatlantinei šeimai, kad ji taps NATO nare ir kad yra laikas galvoti apie kitus narystės etapus“, – penktadienį Vilniuje sakė senatorė iš Prancūzijos.
„Ukraina, nepaisant karo, eina narystės keliu, ir mes jai padėsime šiame kelyje. Deklaracijoje taip pat pabrėžėme, kaip svarbu suteikti tvirtas saugumo garantijas, kad būtų atgrasyta bet kokia būsima agresija“, – teigė ji per NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikimą Vilniuje.
Pernai rugsėjį Rusijai oficialiai aneksavus keturis okupuotus Ukrainos regionus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė prašymą priimti šalį į NATO taikant spartesnę procedūrą. Aiškesnių žinių dėl narystės Aljanse perspektyvų ukrainiečiai tikisi išgirsti per liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
J. Garriaud-Maylam penktadienį pabrėžė, kad šiandien Ukraina gina visų Europos šalių saugumą.
Anot jos, NATO šalys ir toliau teiks pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai, kol ši iškovos pergalę.
„Turime ir toliau stengtis izoliuoti Rusiją, pranešti apie tuos nusikaltimus, kuriuos vykdo Rusija, Baltarusija ir Irano režimas, turime padaryti viską, kas mūsų galioje, kad jie atsakytų už šiuos nusikaltimus, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocido veiksmus“, – sakė NATO PA prezidentė ir pabrėžė, kad Asamblėja nuo pat pradžių palaikė Specialaus tribunolo sukūrimą Kremliaus režimo nusikaltimams Ukrainoje tirti.
Pasak J. Garriaud-Maylam, Vilniaus NATO viršūnių susitikimas bus skirtas ir Aljanso adaptacijai.
„Rusijai pradėjus karą turime stiprinti savo gynybos ir atgrasymo strategiją, ypač Rytų flange, ir turime skatinti karinės infrastruktūros kūrimą, taip pat turime glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjunga, kitais partneriais kovojant su bendrais iššūkiais – su terorizmu, augančia Kinijos galia, hibridinėmis grėsmėmis, nestabilumu mūsų kaimynystėje, klimato kaita, informaciniu karu“, – kalbėjo politikė.
Anot jos, šie iššūkiai labai sudėtingi, todėl būtina daugiau investuoti į gynybą.
Portugalijos Asamblėjos pirmininkas Augustas Santos Silva savo ruožtu sakė, kad saugumą būtina stiprinti ne tik rytiniame Aljanso flange, bet ir pietiniame.
„Turime galvoti ne tik apie rytinį flangą, bet ir apie pietinį, ypač matydami, kad vis labiau didėja agresyvus Rusijos elgesys Afrikoje. Matome kad Rusija didina karines investicijas Sahelio regione ir Pietų Afrikoje“, – teigė jis.
Lenkijos Seimo maršalka Ežbieta Witek (Elžbieta Vitek) atkreipė dėmesį, kad NATO šalys vienu balsu kalba apie bendrus dalykus, tačiau priimant konkrečius sprendimus dar reikia daug ką nuveikti.
„Vien NATO buvimas regione nelaikomas pakankama garantija ir pakankamu būdu atgrasyti tokius nusikaltėlius kaip Putinas“, – teigė ji.
Lenkijos Seimo maršalka pranešė, kad jos šalis įsipareigojo gynybai skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot jos, taip norima paskatinti gynybos pramonę ir sustiprinti gyventojų saugumo jausmą.
„Laukiame Vilniaus viršūnių susitikimo liepos mėnesį ir tikimės, kad jis parodys ne tik mūsų vienybę, bet ir galimybę reaguoti į strateginius pokyčius, tikimės, kad bus visiškai įgyvendinti buvusio (Madrido –BNS) viršūnių susitikimo sprendimai“, – kalbėjo E. Witek.
Penktadienį Vilniuje, Seimo rūmuose, prasidėjusiame NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikime dalyvauja NATO valstybių narių, taip pat Švedijos ir Ukrainos parlamentų vadovai, šių valstybių parlamentų užsienio ir saugumo reikalų komitetų pirmininkai, NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas, NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas viešosios diplomatijos klausimais.
Per jį diskutuojama apie globalius iššūkius, saugumo situaciją, išlaidų gynybai didinimą, atgrasymo ir gynybos stiprinimą. Viena iš svarbiausių temų – ilgalaikis paramos Ukrainai planas.
NATO valstybių parlamentų vadovų susitikimas surengtas prieš liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą.
