31 narę turintis Aljansas taip pat ieško kompromisų dėl Ukrainos narystės ir rengia įsipareigojimų dėl saugumo sistemą, kurią galėtų pasiūlyti pasibaigus karui su Rusija.
Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad NATO norėtų priimti Švediją iki liepos 11–12 dienomis Lietuvoje vyksiančio viršūnių susitikimo. Tame pačiame renginyje sąjungininkai taip pat tikisi pasiekti pažangos dėl ilgalaikio finansavimo ir saugumo plano Ukrainai, sakė J. Stoltenbergas.
Jis teigė, kad sąjungininkai ir toliau sutaria, jog Ukraina vieną dieną taps NATO nare, o kol kas Aljansas turėtų suteikti jai saugumo įsipareigojimus ir didelį naują finansavimą.
„Šiandien daugiausia dėmesio skyrėme tam, kaip priartintume Ukrainą prie NATO“, – sakė jis. Dauguma NATO sąjungininkių mano, kad Ukraina neprisijungs, kol joje tebevyksta karas.
„Niekas nežino, kada karas baigsis, tačiau privalome užtikrinti, kad kai jis baigsis, turėsime patikimus susitarimus, kurie užtikrintų Ukrainos saugumą ateityje ir nutrauktų Rusijos agresijos ciklą“, – sakė J. Stoltenbergas.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas teigė, kad sąjungininkai „daugiausia dėmesio skiria tam, kad padėtų Ukrainai sukurti vidutinės trukmės ir ilgalaikius saugumo pajėgumus, kad, jei ir kai dabartinė agresija atslūgs, Ukraina turėtų visus pajėgumus atgrasyti nuo būsimos agresijos“.
„NATO gali atlikti tam tikrą vaidmenį, kad Ukraina atitiktų NATO standartus“, – sakė jis, bet nepateikė išsamesnės informacijos.
Abi Skandinavijos šalys, reaguodamos į Rusijos puolimą Ukrainoje, atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas prisijungti prie Aljanso. Balandį Suomija tapo 31-ąja NATO nare.
Sprendimas dėl naujų šalių narystės turi būti priimtas vienbalsiai. Turkijos vyriausybė kaltina Švediją, kad ji pernelyg atlaidžiai vertina teroristines organizacijas ir grėsmes saugumui, įskaitant sukarintas kurdų grupuotes ir asmenis, susijusius su bandymu 2016 metais įvykdyti perversmą.
Vengrija taip pat vilkina stojimo procesą dėl priežasčių, kurios viešai neskelbiamos.
J. Stoltenbergas sakė, kad „artimiausiu metu vyks į Ankarą ir toliau spręs, kaip galėtume užtikrinti kuo greitesnį Švedijos įstojimą“.
NATO diplomatas sakė, kad J. Stoltenbergas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas galėtų susitikti šį savaitgalį, Turkijos vadovo inauguracijos proga. Diplomatas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes tikslios derybų detalės dar nėra galutinai suderintos.
„Mano žinia yra ta, kad Švedija įvykdė savo įsipareigojimus, ir atėjo laikas ratifikuoti Švediją“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams, pasibaigus dvi dienas trukusioms neoficialioms Aljanso užsienio reikalų ministrų deryboms, skirtoms pasirengti aukščiausiojo lygio susitikimui Lietuvoje.
Kiti jam pritarė.
„Švedijai atėjo laikas prisijungti“, – žurnalistams sakė Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt (Aniken Huitfeldt).
„Esu įsitikinęs, kad Vengrija taip pat ratifikuos stojimo protokolą“, – sakė J. Stoltenbergas.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigė, kad „labai svarbu, kad galiausiai galėtume pasveikinti Švediją kaip 32-ąją narę“. Ji pabrėžė, kad Berlynas „visapusiškai remia Švedijos vyriausybę“.
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sakė, kad „Turkijai ir Vengrijai atėjo laikas pradėti Švedijos narystės NATO ratifikavimą“. Jis sakė, kad „viskas, kas (užkerta kelią) Švedijos stojimui į NATO, bus laikoma kaip parama (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui“.
Keletą mėnesių Švedija, Suomija ir Turkija vedė derybas, siekdamos išspręsti Ankaros susirūpinimą keliančius klausimus. T. Billstromas sakė, kad tikisi, jog artimiausiomis savaitėmis vyksiančiame naujame posėdyje viskas paaiškės.
Jis pažymėjo, kad nuo ketvirtadienio Švedija sugriežtino kovos su terorizmu įstatymus. Dabar neteisėta finansuoti, verbuoti ar viešai skatinti teroristinę organizaciją arba keliauti į užsienį ketinant prisijungti prie tokių grupių.
Gali būti, kad atėjo laikas pokyčiams. Praėjusį mėnesį Švedijos narystė NATO įsipainiojo į Turkijos prezidento ir parlamento rinkimų kampaniją. R. T. Erdoganas buvo perrinktas prezidentu per sekmadienį vykusį antrąjį rinkimų turą. Jis taip pat siekė gauti atnaujintų JAV naikintuvų, o Vašingtonas šią savaitę davė suprasti, kad jie gali būti pristatyti.
„Kalbėjausi su Erdoganu ir jis vis dar nori gauti F-16. Aš jam pasakiau, kad norime susitarimo su Švedija. Taigi, padarykime tai“, – pirmadienį sakė J. Bidenas.
Antradienį A. Blinkenas tvirtino, kad Švedijos narystės ir naikintuvų klausimai yra skirtingi. Tačiau jis pabrėžė, kad abiejų šių klausimų užbaigimas labai sustiprintų Europos saugumą.
„Mūsų nuomone, abu šie klausimai yra gyvybiškai svarbūs Europos saugumui, – žurnalistams teigė A. Blinkenas. – Manome, kad abu šie klausimai turėtų būti sprendžiami kuo greičiau, t. y. Švedijos įstojimas į ES ir F-16 paketas plačiąja prasme.“
