Jie nutarė iš naujo svarstyti, ar medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras reikia leisti naudoti naktinius taikiklius.
Už tokį sprendimą balsavo 76 Seimo nariai, 45 parlamentarai norėjo, kad įstatymo pataisa būtų laikoma nepriimta.
Prezidento patarėjos Agnės Jakstienės teigimu, G. Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisas, nes, jo vertinimu, naktinių taikiklių naudojimas sudarytų sąlygas nepagrįstam laukinės gyvūnijos skurdinimui.
Gruodį vetavęs Seimo priimtas pataisas, įteisinančias naktinius taikiklius medžioklėje, prezidentas teigė, kad šie prietaisai nei padės efektyviau kovoti su afrikiniu kiaulių maru, nei geriau pasirengti krašto gynybai.
Sekmadienį pristatydama veto A. Jakstienė teigė, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių, kur įteisinti naktiniai taikikliai, jų naudojimas medžioklėje grindžiamas individualaus leidimo pagrindu.
„Tai reiškia, kad leidimas naudoti naktinius taikiklius medžiojant gyvūnus paprastai išduodamas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgus į tokias reikšmingas aplinkybes, kaip tam tikros gyvūnų rūšies populiacijos dydis, ligų plitimas, kitų priimtų alternatyvių valdymo priemonių nebuvimas ir panašiai. Tuo metu įstatyme numatytas leidimas naudoti naktinius taikiklius formuluojamas iš esmės ne individualaus, o bendrojo leidimo pagrindu“, – teigė patarėja.
Ji taip pat tvirtino, kad naktiniai taikikliai neprisidės ryškiau kovoti su afrikiniu kiaulių maru, nes dabar šernų medžioklė niekaip neribojama ir tam numatyta kitų priemonių.
Anot patarėjos, medžioklinių šaunamųjų ginklų su naktiniais taikikliais naudojimas neturėtų didesnės įtakos ir krašto apsaugai.
„Labai taikliai įvertinta, kad medžiotojai su naktinio matymo taikikliais tikrai tankų nesustabdys, taip pat ir afrikinio kiaulių maro nesustabdys“, – sakė socialdemokratas Linas Jonauskas.
Demokratas Kęstutis Mažeika klausė, kodėl prieš vetuodamas įstatymas prezidentas nesusitiko su medžiotojais ir neišklausė jų argumentų.
A. Jakstienė savo ruožtu teigė, kad su medžiotojų atstovais buvo susitikę patarėjai, jų nuomonė buvo išgirsta ir perduota valstybės vadovui.
Konservatorius Justinas Urbanavičius tvirtino, kad G. Nausėdos abejonės dėl naktinių taikiklių naudojimo nemotyvuotos ir nepagrįstos.
„Žinote, kai vyriausiasis kariuomenės vadas, prezidentas, išreiškia nepasitikėjimą medžiotojais, miškininkais, ūkininkais, tais, kurie tikrai turi įgūdžių, kurie rūpinasi gamta, kai šiandien gamtos, faunos tik daugėja, jūs man atsakykite, jeigu prezidentas nepasitiki tokiais žmonėmis, tai kodėl medžiotojai, miškininkai, ūkininkai turėtų pasitikėti prezidentu?“ – pareiškė Seimo narys.
Pernai gruodį Seimas priėmė Medžioklės įstatymo pataisas, kad medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras bus galima naudoti naktinius taikiklius.
Prezidento vertinimu, bus labai sunku užtikrinti tokių įrankių panaudojimo kontrolę, aplinkosaugininkai neturės galimybių nustatyti, ar žvėris nušautas naudojant naktinį taikiklį, ar be jo. Pasak valstybės vadovo, dėl to administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje faktiškai taptų nepritaikoma.
Naktinių taikiklių pataisą inicijavo Kaimo reikalų komiteto narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas K. Mažeika.
Naktinių taikiklių įteisinimo šalininkai sako, kad šių prietaisų naudojimas prisidėtų prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo – žvėris būtų nušautas vienu šūviu, nesikankintų sužeistas. Jie taip pat tvirtina, kad naktinio matymo priemonių turėjimas padėtų ir krašto gynyboje.
Aplinkosaugininkai teigia, kad toks leidimas sudaro prielaidas brakonieriavimui, nes nėra praktinių galimybių kontroliuoti, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami medžiojant tik tuos gyvūnus, kuriuos nurodo šis įstatymas.
Iki šiol medžioklėje leidžiamus ir draudžiamus naudoti įrankius nustatė Medžioklės taisyklės, jas tvirtino aplinkos ministras. Naktiniai taikikliai buvo draudžiamųjų įrankių sąraše.
