Antradienį Patariamoji ekspertų taryba prie Vyriausybės pateikė siūlymus dėl kaukių dėvėjimo politikos Lietuvoje. Pastarosiomis savaitėmis itin suaktyvėjus diskusijoms, ar kaukių dėvėjimas laukė nėra perteklinė priemonė, pasiūlyta, kad jos nebereikėtų, jei išlaikomas 2 metrų atstumas nuo kitų asmenų, išskyrus kai tai yra šeimos ar to paties namų ūkio nariai.
Taip pat pasiūlyta drausti dėvėti nemedicinines kaukes ar kitokio tipo apsaugines priemones – šalikus, skareles, skydelius, mat tai nėra tokia efektyvi priemonė.
Kaip antradienį surengtos spaudos konferencijos metu teigė LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas, priimant tokius sprendimus remtasi ekspertų išvadomis, kad tokios priemonės yra nepakankamai efektyvios.
Taip pat kol kas diskutuojama, ar visose paslaugų teikimo vietose, kur yra artimas kontaktas, nereikėtų įpareigoti dėvėti respiratoriaus. Portalas tv3.lt primena, kad šiuo metu jau nurodyta neseniai vėl duris atvėrusių grožio salonų ir kirpyklų darbuotojams respiratorius dėvėti privalomai.
Visgi siūlymas uždrausti nemedicinines kaukes jau spėjo sulaukti įvairiausių reakcijų. Vieni idėją sakė palaikantys argumentuodami, kad yra ir kitų šalių, kurios turi tokius reikalavimus. Kiti stebėjosi, kodėl netinka kelių sluoksnių medžiaginės kaukės, dar kiti rūpinosi, ar išgalės įpirkti visur naudoti tik medicinines kaukes ar respiratorius.
Turėtų aprūpinti valstybė?
Buvęs sveikatos apaugos ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Aurelijus Veryga sutiko, kad jei būtų įvesta tokia tvarka, kiltų klausimų ne tik dėl jos įgyvendinimo ir kontroliavimo, bet ir sunkiau gyvenančiųjų aprūpinimo.
„Taip, čia atsiranda ir kaštų klausimas, nors ir nebe tie laikai, kai buvo plėšikaujama – už respiratorių mokėdavo po kelis ar net keliolika eurų. Tai dabar įsigyti jau gal nebūtų problemos. Bet, taip, žmonėms, kurie neišgali ir neturi už ką tų priemonių įsigyti, reikėtų kažkokiu būdų pasiūlyti, padėti, galbūt kažkaip nebrangiai vaistinėse už savikainą parduoti. Labai svarbu, kad nebūtų lupikaujama. Nes svarbu suprasti, kad sulig ta pačia diena, kai atsiras prievolė kažką turėti, netikiu, kad verslai atsilaikys pagundai vėl užkelti kainą, ypač jei kokių prekių imtų trūkti“, – sakė Seimo narys.
Pati Sveikatos apsaugos ministerija, paklausta, ar įvedus tokią tvarką būtų svarstoma aprūpinti gyventojus tokiomis priemonėmis, teigė kol kas laukianti Vyriausybės sprendimo ir nieko plačiau komentuoti negalinti.
„Sprendimą dėl kaukių priims Vyriausybė. Todėl ir iš to sekantys veiksmai – taip pat bus po Vyriausybės sprendimo“, – teigė ministro patarėja Aistė Šuksta.
Savo ruožtu premjerės patarėja sveikatos klausimams Živilė Gudlevičienė teigė, kad tokie klausimai ministerijoje jau keliami, bet konkretūs siūlymai paaiškės tik rytoj.
„Jau matėme vieną kitą ministerijos keliamą klausimą, bet rytoj žiūrėsime, kokį galutinį siūlymą ji teiks Vyriausybei ir matysime, koks bus sprendimas“, – sakė ji.
Verslininkai galėtų dalinti nemokamai?
LSMU docentas, biomedicinos mokslų daktaras, Jonavos ligoninės direktorius Paulius Vasilavičius, dar praėjusią savaitę dalyvavęs Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos posėdyje dėl kaukių dėvėjimo, šioje vietoje kėlė retorinį klausimą – ar sveikata yra įkainojama?
„Taip, vienareikšmiškai kaina gali turi įtakos. Kita vertus, kiekvienas save gerbiantis verslininkas turėtų įeinant į parduotuvę išduoti medicininę kaukę ir išeinant jis turėtų paprašyti, kad tą kaukę lankytojas išmestų į šiukšlių dėžę ir toliau lauke eitų be jos“, – sakė jis.
Visgi A. Veryga teigė abejojantis, kad kas apsaugos priemones lengva ranka dalytų nemokamai.
„Gal tie, kurie norės užsiimti verslu ir jei ten nėra masinio srauto žmonių, gal jie klientui ir pasiūlys priemonę, jei paslaugos kaina nėra tik 2 eurai. O visur kitur gal ir siūlys, bet tikrai įskaičiavus į kaštus. Bet kokiu atveju nemokamų dalykų nebūna. Tai arba verslas savo pelno, pajamų, darbuotojų atlyginimo sąskaita tą darys, arba įskaičiuotų į įkainį“, – svarstė jis.
Įžvelgia kitų problemų grėsmę
Anot A. Verygos, akivaizdu, kad teikiant siūlymą dėvėti aukštesnės apsaugos priemones, tai neblogina infekcijų kontrolės, tačiau esama kitų įvairių niuansų.
„Jeigu mes tikimės, kad paslaugų teikėjai pradės dėvėti priemones kaip tai daro medikai, o, kaip suprantu, panaši aliuzija į tai ir daroma, tai teks juos apmokyti tą daryti. Nes kaukes, respiratorius reikia mokėti užsidėti, nusiimti, žinoti, kada keisti ir panašiai“, – pastebėjo Seimo narys.
Jis sutiko, kad medžiaginė kaukė yra daugiau butaforija, nors, kita vertus, kaukė kaukei nelygi. Tačiau, parlamentaro manymu, žmonės gali „pasiklysti“ tarp skirtingų tvarkų, kur kokias priemones dėvėti.
„Yra žmonių, kurie turi pasisiuvę kaukes ir į jos vidų įsideda medicininę kaukę ar skalbiamą filtrą. Tai jos, matyt, ne mažiau saugoja nei medicininė kaukė. Galima ir būtų tyrimus dėl to atlikti, mes irgi juos darėm, kai reikėjo patikrinti gautų kaukių efektyvumą. Nes klausimas, kuo remiantis dabar teikiami tokie siūlymai.
Ir man atrodo, kad didžiausia problema bus praktinis klausimas – susigaudyti žmonėms, kur ir ką, kaip dėvėti, kas yra medicininė kaukė, kas yra respiratorius. Juk, pavyzdžiui, pamenate, buvo klausimai, ar juoda kaukė tokia pati kaip ir mėlyna. Aš suprantu, kad ekspertai kiek savo tokiame ekspertiniame pasaulyje daugiau gyvena ir nepagalvoja, kaip žmonėms praktiškai reikės įgyvendinti“, – portalui komentavo eksministras.
Medžiaginės kaukės – butaforija
Savo ruožtu P. Vasilavičius buvo kategoriškas dėl nemedicininių kaukių. Jo manymu, jas dėvėti yra visiškas absurdas.
„Kai pasižiūriu, kaip medžiaginė kaukė yra dėvima, man kartais būna baisu – žmogus ją nusiima, įsideda į kišenę, paskui vėl užsideda... Apskritai uždrausčiau jas Lietuvoje ne tik dėvėti, bet net gaminti“, – sakė jis.
Specialistas pabrėžė vienareikšmiškai palaikantis siūlymą atsisakyti medžiaginių kaukių.
„Niekada gyvenime net negalvojau, kad iš medžiagos pasiūti veido dangalai galėtų atstoti asmens apsaugos priemonę ir dar ypač nuo biologinių rizikos veiksnių. Visais atvejais tik vieninteliai FFP3 klasės respiratoriai skirti apsaugai nuo pavojingų biologinių darbo rizikos veiksnių.
FFP2 klasės respiratoriai irgi sulaiko 95 proc. dalelių, bet pagal visas gamintojų deklaracijas nuo biologinės rizikos saugo tik FFP3 klasės respiratoriai. Tad žiūrint į visą šitą kontekstą tos medžiaginės kaukės yra butaforija – jos tikrai nesaugo mūsų“, – kalbėjo asmens apsaugos priemonių srityje besispecializuojantis mokslininkas.
Norint palyginti, kaip skiriasi priemonių efektyvumas jis teikė kelis pavyzdžius. Visų pirma, su tokia kauke žvakę galima lengvai užpūsti, o su respiratoriumi tai neįmanoma.
„Taip pat ir kitas bandymas su vandeniu – galime jį pilti iš kibiriuko ir jis neprasiskverbs: respiratorius skirtas apsisaugoti nuo įvairios materijos medžiagos prasiskverbimo“, – aiškino P. Vasilavičius.
Įtariai žiūri į kaukes be sertifikavimo
Nors anksčiau specialistai į galvas nepaliaujamai kalė, kad kaukė nuo viruso savaime nesaugo, o sumažina riziką plisti virusui, nes sulaiko žmogaus išskiriamus lašelius, šiuo klausimu pašnekovas vėlgi buvo kategoriškas.
„Nebent toje medžiaginėje kaukėje, jei ji yra iš kelių sluoksnių, viduje yra galimybė kaip filtrą įdėti medicininę kaukę. Juk ši kaukė neatsitiktinai jau tiek metų naudojama chirurgijoje, kai gydytojai jas dėvi visų pirma tam, kad apsaugotų paciento nuo savo burnos išskiriamo sekreto. Tad nuo to medicininė kaukė tikrai apsaugo.
Tačiau šiuo metu, kai tų kaukių yra tiek prigaminta, ir kai operacijų vadovo sprendimu tų kaukių buvo leidžiama pirkti be CE ženklinimo, tai labai rezervuotai jas vertinčiau ir jų kokybe kai kuriais aspektais labai abejojau. Ne be reikalo juk tokie sertifikatai sugalvoti, tad neturėtume rizikuoti savo sveikata“, – dėstė P. Vasilavičius.
Jo teigimu, dar labai svarbu – jei respiratorius dėvi paslaugą teikiantys darbuotojai, jie turi dėvėti respiratorius be kvėpavimo vožtuvo:
„Tokiu atveju visas jų iškvepiamas oras su galbūt viruso ir kitomis dalelėmis patenka į aplinką. Taigi tokiu būdu tik apsisaugojama nuo kliento, bet jis nėra apsaugomas.“
Sušlapusi kaukė pridaro daugiau žalos
Kartu specialistas pabrėžė, kad kaukių dėvėjimas lauke tikrai visais atvejai nėra būtinas.
„Asmens apsaugos priemonė yra skirta naudoti tik tam tikrą laiką – medicininę kaukę galima dėvėti iki tol, kol ji sudrėksta iš vidaus. O dabar ją dėvint lauke kaukė sudrėksta labai greitai ir ją turime išmesti, nes, priešingu atveju, ji tiek praranda savo efektyvumą, tiek veido oda nukenčia daug labiau, nes peršąla. Dar su respiratoriumi būtų įmanoma išbūti, nes jis nesiglaudžia prie veido. Tad lauke nei medicininės kaukės, nei respiratoriai nėra reikalingi“, – kalbėjo P. Vasilavičius.
Visgi pašnekovas pridūrė, kad jei lauke vyksta kažkoks renginys ar esama turguje, kur yra daugiau žmonių, tenka ilgiau bendrauti su asmeniu, tada trumpam laikui tą medicininę kaukę reikėtų užsidėti.
Kartu jis pažymėjo, kad nereikia pamiršti, jog be tinkamai dėvimos apsaugos priemonės būtinos kompleksinės priemonės – nepamiršti laikytis atstumo, dezinfekuoti, plauti rankas, stengtis neliesti akių, nosies, kad virusas nepatektų į gleivines.
