Kalbėdamas apie COVID-19 pacientų gydymą Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis visų pirma akcentavo, kad uždelsus kreiptis į gydytojus ir susirgus sunkia ligos forma, gydymo opcijos tampa gana ribotos ir, deja, veda prie liūdnų išeičių.
„Dauguma sėkmingų gydymo metodų yra taikoma anksti. Kuo liga yra sunkesnė, kuo ligonis vėliau patenka į ligoninę ir juo labiau intensyviąją terapiją, tuo mažiau lieka sėkmingų gydymo taktikų su gera prognoze. Todėl reiktų viską kreipti į prevenciją ir intensyvų pacientų sekimą, gydymą, terapiją, kol jie serga lengvomis ar vidutinėmis ligos formomis“, – kalbėjo jis.
Laukia savaitėmis, kol vien atliks testą
Gydytojas apgailestavo dėl tokių atvejų, kai žmonės savaitėmis delsia net atlikti koronaviruso testą, o ką jau kalbėti, kada pradedamas gydymas.
„Tikrindami ligonių, kurie patenka į intensyviąją terapiją, užsikrėtimo laiką atbuline data, tikrai matome, kad pirmieji simptomai būna atsiradę „kada nors“, tada žmonės dar kenčia kokią savaitę ar daugiau iki testo padarymo, t. y. vien iki ligos diagnostikos. Ir tik tada jie kažkaip patenka į ligoninę.
Tai žinant, kokiu metu gyvename, kad plinta kovidas, reikėtų nepamiršti, jog atsiradus kažkokiems viršutinių kvėpavimo takų simptomams – dingus uoslei, kosėjant, skaudant gerklę, – tikrai nereikėtų ilgai delsti, bet bandyti kaip galima greičiau diagnozuoti ir gauti gydymą, nei laukti sunkių komplikacijų“, – įspėjo T. Tamošuitis.
Vien kontaktas su šeimos gydytoju gelbsti gyvybes
Anot jo, pastaruoju metu pasitaiko nemažai vyresnių asmenų, kurie, aišku, ir temperatūros turi, karščiuoja, bet į ligoninę patenka dėl kitų priežasčių.
„Jie, būna, nevalgo, negeria ir dėl skysčių praradimo pirminė atvykimo priežastis būna „neveikiantys“ inkstai. O tai yra skysčių trūkumo pasekmė, kai jau atvažiuoja dėl to, kad nėra šlapimo. Tada paaiškėja, kad žmogus serga ir kovidu su visomis jo pasekmėmis“, – pasakojo gydytojas.
„Kontaktas su šeimos gydytoju bent infekcijos pradžioje yra būtinas ir tikrai gelbstintis gyvybes.“
T. Tamošuitis sutiko, kad daug pacientų praserga lengva forma ir pasveiksta gydydamiesi namuose, bet kartu čia pabrėžė ir šeimos gydytojo svarbą.
„Jei šeimos gydytojas žino ir turi galimybes kontroliuoti ligos eigą, bent pasiteirauti paciento, kaip jaučiasi, ar nukrito temperatūra, informuoti pacientą, kokius simptomus reikėtų stebėti, ką pamačius nedelsiant kreiptis pagalbos, manau, toks kontaktas su gydytoju bent infekcijos pradžioje yra būtinas ir tikrai gelbstintis gyvybes“, – sakė gydytojas.
Sukurti vaistus – nepaprasta užduotis
Prabilus konkrečiau apie COVID-19 gydymui šiuo metu naudojamus medikamentus, gydytojas neslėpė, kad ne tokia jau paprasta užduotis sukurti „auksinio standarto“ vaistą.
„Mes turime SARS-CoV-2 virusą, kurį pažinome tik 2019 m. pačioje pabaigoje–2020 m. pradžioje. Natūralu, kad priežastinio šiam virusui skirto vaisto neturime. Kitus virusus – tą patį gripą, erkinį encefalitą – mes pažįstame jau daugybę metų, bet gydymo šioms ligoms nėra. Tiesa, pavyzdžiui, yra specifinis gydymas herpes virusui, tam skirtas vaistas veikia pakankamai gerai, jei liga neužleista.
Šiuo atveju per tokį trumpą laiką, net ir pasitelkus viso pasaulio farmacijos pramonę, mokslininkus, labai nerealu tikėtis tokio gero vaisto, kuriuo kaip antibiotiku, jei jį gerai parenki, galėtum sunaikinti bakterijas. Virusų pasaulyje dėl jų nuolatinių mutacijų pakankamai sudėtinga sukurti vaistą, nes virusai nėra stabilūs ir matome, kiek vien per metus atsiranda štamų“, – pastebėjo Intensyviosios terapijos klinikos vadovas.
Pirmasis preparatas patvirtintas dar pernai liepą
Kaip nurodė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), šiuo metu Europos vaistų agentūroje (EVA) yra dirbama su keliomis dešimtimis potencialių vaistinių preparatų nuo COVID-19.
Tačiau ši informacija yra konfidenciali, o konkretūs reguliaciniai sprendimai dėl registracinių procesų buvo priimti tik tam tikriems vaistiniams preparatams.
Pats pirmasis vaistas, skirtas gydyti COVID-19 ligą, EVA buvo patvirtintas dar 2020 metų liepą.
„Europos Komisija (EK), atsižvelgdama į Europos vaistų agentūros (EVA) Žmonėms skirtų vaistų komiteto (CHMP) rekomendaciją, pritarė antivirusinio vaisto remdesiviro, skirto gydyti COVID-19 ligą, registracijai.
„Kuo liga yra sunkesnė, kuo ligonis vėliau patenka į ligoninę ir juo labiau intensyviąją terapiją, tuo mažiau lieka sėkmingų gydymo taktikų su gera prognoze.“
Indikacija, kuriai skirtas remdesiviras, yra „gydyti COVID-19 ligą suaugusiems ir paaugliams nuo 12 metų, kuriems yra plaučių uždegimas ir reikia papildomo deguonies“. Vaisto pavadinimas yra „Veklury“. Remdesiviras yra viruso RNR polimerazės inhibitorius (vaistas, trukdantis gaminti virusinę genetinę medžiagą, neleidžiantis virusui daugintis), leidžiamas infuzijos būdu (lašinamas) į veną. Iš pradžių jis buvo sukurtas Ebolos viruso sukeltai ligai gydyti“, – informavo VVKT viršininkas Gytis Andrulionis.
Nors remdisiviras buvo vienas tų vaistų, į kurį buvo dedamos didelės viltys, kad tai galėtų stabdyti viruso replikaciją ir lengvinti ligos eigą, kaip pabrėžė T. Tamošuitis, visgi jis tinka ne kiekvienai grupei.
„Remdesiviras turi savo indikaciją ir vietą – jis daugiau skirtas lengvesnėms ligonių formoms, kada jie tik patenka į ligonines, deguonies poreikis dar nereikalauja dirbtinės plaučių ventiliacijos ar kitų invazinių procedūrų“, – sakė jis.
Antikūnų terapija – ir prevencijai nuo COVID-19
Kaip pasakojo gydytojas, jei remdesiviras iš esmės yra vienintelis priešvirusinis gydymas, toliau prasideda visa eilė antikūnų terapijų.
„Tai ir monokloniniai preparatai. Kaip žinia, Amerikoje juos labai išgarsino prezidentas Donaldas Trumpas. Dabar jau yra gaminami ir monokloninių preparatų kokteliai.
Toliau buvo naudojama imuninė kraujo plazma, kurios vis prašome duoti persirgusius. Tiesa, ji turi turėti labai aukštus antikūnų titrus, kad būtų nors kiek veiksminga. Dar vėliau sekė imunoglobulinai, šį koncentruotą vaistą galima padaryti koncentruojant antikūnus iš persirgusių žmonių plazmos“, – vardijo gydytojas.
Anot pašnekovo, visos šitos technologijos iš principo yra vystomos ir turi savo vietą, bet vėlgi pažymėjo, kad jos geriausiai veikia pacientams, kurie serga lengvomis formomis.
„Monokloninių preparatų atveju – dar apsaugai nuo hospitalizacijos arba galbūt tiems, kurie tik turėjo didelės rizikos sąlytį“, – pridūrė jis.
Kada gydymo būdų spektras siaurėja
Žmogui susirgus sunkiau ir patekus į intensyviąją terapiją ar ligoninėje gydantis su dideliu deguonies poreikiu, visas gydymo spektras iš principo susitraukia iki simptominio gydymo.
„Kitaip tariant, ten, kur yra problema, bandai gydyti pagal bendrus principus. Ir, žinoma, svarbus uždegiminio atsako slopinimas, nes pats virusas ir sunkios ligos eigos indukuoja didžiulę organizmo sisteminę uždegiminę reakciją ir ji tarsi „sudegina“ visus organus.
Čia gali būti skiriami kortikosteroidai ar dabar vis labiau populiarėjantis priešuždegiminis vaistas tocilizumabas. Ir jį irgi naudojame pakankamai sėkmingai, bet vėlgi, jei liga yra labai sunki ir yra reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija, prasideda kitų organų nepakankamumas, o ypač jei prisideda bakterinė infekcija, atkrenta ir šių vaistų skyrimo galimybė. Tada lieka tradicinė intensyvi terapija, kuri taikoma ir kitų kritinių būklių metu“, – konstatavo T. Tamošuitis.
Gydytojas pridūrė, kad, nepavykstant palaikyti kraujo oksigenacijos, dar yra vadinamasis EKMO – ekstrakorporinė membraninė oksigenacija.
„Kitaip tariant, tai – išoriniai plaučiai. Problema su EKMO ta, kad kai plaučių audinio praktiškai nelieka, virusas jį sunaikina, tada ir žmogaus perspektyva būna nebeaiški, nes plaučiai neataugs. Tad galiausiai liktų vienintelė galimybė – transplantuoti plaučius, bet tai išties labai sudėtingi dalykai su nedideliu sėkmės procentu“, – neslėpė medikas.
Kokius vaistus vertina EVA?
Nors, kaip minėta, oficialiai patvirtintas vaistas COVID-19 gydyti yra tik remdesiviras, EVA šiuo metu yra pradėjusi šių vaistų tęstines peržiūras:
- REGN-COV2 antikūnų derinio (kasirivimabas / imdevimabas). Šį vaistą kuria farmacinė kompanija „Regeneron Pharmaceuticals, Inc. ir F. Hoffman-La Roche, Ltd“ (Roche), jis yra skirtas COVID-19 ligai gydyti ir jos profilaktikai. EVA CHMP sprendimas pradėti tęstinę peržiūrą pagrįstas preliminariais klinikinių tyrimų rezultatais, kurie rodo teigiamą vaisto poveikį mažinant viruso kiekį kraujyje nehospitalizuotiems pacientams, sergantiems COVID-19.
Kaip veiks vaistas? Šio vaisto sudėtyje yra du monokloniniai antikūnai: kasirivimabas ir imdevimabas. Monokloninis antikūnas yra toks antikūnas (baltymo rūšis), kuris atpažįsta ir prisijungia prie specifinės struktūros (vadinamos antigenu). Kasirivimabas ir imdevimabas buvo sukurti taip, kad prie SARS-CoV-2 spyglio baltymo jie prisijungtų dviejose skirtingose vietose. Kai veikliosios medžiagos yra prisijungusios prie spyglio baltymo, virusas nebegali patekti į organizmo ląsteles.
- Monokloninio antikūno regdanvimabo. Vaistas, kurį kuria farmacinė kompanija „Celltrion“, yra skirtas COVID-19 ligai gydyti ir jos profilaktikai. Kaip veiks vaistas? Regdanvimabas yra monokloninis antikūnas, pasižymintis aktyvumu prieš COVID-19 ligą, sukeliantį virusą. Monokloninis antikūnas yra toks antikūnas (baltymo rūšis), kuris atpažįsta ir prisijungia prie specifinės struktūros (vadinamos antigenu). Regdanvimabas buvo sukurtas taip, kad prisijungtų prie SARS-CoV-2 spyglio baltymo. Prisijungus veikliajai medžiagai, virusas nebegali patekti į organizmo ląsteles. Tokiu būdu tikimasi sumažinti pacientų, sergančių lengvos ir vidutinio sunkumo formos COVID-19 liga, hospitalizacijos poreikį.
- Antikūnų bamlanivimabo ir etesemivabo. Šį vaistą kuria farmacinė kompanija „Eli Lilly“. Sprendimas vertinti šį vaistą yra pagrįstas preliminariais dviejų klinikinių tyrimų rezultatais, kurie rodo teigiamą vaisto poveikį gydant COVID-19 ligą.
Kaip veiks vaistas? Bamlanivimabas ir etesemivabas yra monokloniniai antikūnai, pasižymintys aktyvumu prieš COVID-19 ligą sukeliantį virusą. Monokloninis antikūnas yra toks antikūnas (baltymo rūšis), kuris atpažįsta ir prisijungia prie specifinės struktūros (vadinamos antigenu). Bamlanivimabas ir etesemivabas buvo sukurti taip, kad prisijungtų prie SARS-CoV-2 spyglio baltymo. Prisijungus veikliajai medžiagai, virusas nebegali patekti į organizmo ląsteles. Kadangi antikūnai prisijungia prie skirtingų baltymo vietų, vartojant juos derinyje tikimasi didesnio veiksmingumo, nei vartojant juos po vieną.
- Monokloninio antikūno sotrovimabo. Šį vaistą COVID-19 ligai gydyti sukūrė farmacinės kompanijos „GlaxoSmithKline“ ir „Vir Biotechlogogy, Inc“. Sprendimas pradėti tęstinę duomenų peržiūrą grindžiamas preliminariais vykstančio tyrimo, kuriame nagrinėjama vaisto galimybė užkirsti kelią pacientų hospitalizacijai ar mirti nehospitalizuotiems pacientams, sergantiems COVID-19 liga, rezultatais.
Kaip vaistas veiks? Sotrovimabas yra monokloninis antikūnas, pasižymintis aktyvumu prieš COVID-19 ligą, sukeliantį virusą. Monokloninis antikūnas yra tam tikros rūšies baltymas, kuris atpažįsta ir prisijungia prie specifinės struktūros (vadinamos antigenu). Sotrovimabas yra sukurtas taip, kad prisijungtų prie SARS-CoV-2 viruso, sukeliančio COVID-19 ligą, spyglio baltymo. Prisijungus veikliajai medžiagai, virusas nebegali patekti į organizmo ląsteles. Tokiu būdu tikimasi sumažinti pacientų, sergančių COVID-19 liga, hospitalizacijos poreikį.
Siekia pagreitinti vertinimą ir registraciją
Kaip nurodo VVKT, tęstinė peržiūra yra viena iš reguliavimo priemonių, kurią EVA naudoja, kad pagreitintų vaisto ar vakcinos vertinimą ir registraciją kritinės situacijos, kurioje atsidūrė visuomenės sveikata, atveju.
„Paprastai visi duomenys apie vaisto veiksmingumą, saugumą ir kokybę bei visi reikalingi dokumentai turi būti pateikti su oficialia paraiška registruoti vaistą ar vakciną. Tęstinės peržiūros atveju, kuri skirta būtent tokioms skubioms situacijoms, CHMP peržiūri ir vertina duomenis, tik jiems pasirodžius. Jei CHMP nusprendžia, kad duomenų yra pakankamai, įmonė gali pateikti oficialią paraišką registruoti vaistą ar vakciną“, – aiškino G. Andrulionis.
VVKT informavo, kad taip pat visai neseniai buvo pradėtas vertinti ir vaistinio preparato „RoActemra“ (tocilizumabo) vartojimas hospitalizuotiems suaugusiems asmenims, sergantiems sunkia COVID-19 ligos forma.
„Svarstoma ar būtų galima išplėsti jo vartojimą įtraukiant hospitalizuotus sunkia COVID-19 ligos forma sergančius suaugusius pacientus, kurie jau gydomi kortikosteroidais ir kuriems reikia deguonies terapijos ar dirbtinės plaučių ventiliacijos. Vaistinis preparatas „RoActemra“ laikomas galimai tinkamu gydant COVID-19 ligą dėl gebėjimo blokuoti interleukino-6, t.y. medžiagos, kurią organizmo imuninė sistema gamina reaguodama į uždegimą, veikimą. O tai yra labai svarbu kovojant su COVID-19“, – nurodo VVKT.
EVA ekspertai taip pat vertina ir šiuos vaistinius preparatus:
- Olumiant, kurio veiklioji medžiaga baricitinibas. Barticinibas iki šiol buvo patvirtintas reumatoidinio artrito ir atopinio dermatito gydymui. Panašiai kaip tocilizumabas, baricitinibas galėtų tikti COVID-19 ligos gydymui dėl gebėjimo slopinti uždegimo mediatorius (interleukiną-6 ir kitus citokinus) poveikį.
- Kineret. Šio vaisto sudėtyje yra veikliosios medžiagos anakinra. Anakinra iki šiol buvo patvirtinta kaip tam tikra imuninę sistemą slopinanti medžiaga, kuri yra natūralaus žmogaus baltymo, vadinamo interleukino-1 receptorių, blokatorius.
