Žadama, kad nuo šiol ūmiai susirgę ar traumas patyrę žmonės, nesvarbu, gyvenantys didmiestyje ar mažame miestelyje, turėtų gauti vienodai kokybišką skubiąją pagalbą per įmanomai trumpiausią laiką. Siekiant to numatytos naujos galimybės pagalbą pacientams teikti ne tik skubiosios pagalbos skyriuose (SPS), kaip dabar, bet ir teritoriniuose skubiosios pagalbos padaliniuose bei skubiosios pagalbos kabinetuose.
Naujoji tvarka įsigalios lapkričio 1 d., tačiau numatytas pereinamasis laikotarpis – iki 2021 m. sausio 1-osios. Tiesa, kai kurie pakeitimai yra daugiau rekomendacinio pobūdžio, o konkrečius sprendimus turėsiančios priimti savivaldybės.
Ministro A. Verygos teigimu, nauja skubiosios pagalbos įstaigų struktūra padėtų užtikrinti racionalesnį pacientų srautų paskirstymą, trumpesnį pagalbos laukimo laiką. Anot jo, ne visiems pacientams dėl skubios pagalbos būtina vykti į Vilnių ar Kauną. Tie, kurie patyrė nežymius sveikatos sutrikimus, skubioji pagalba būtų teikiama arti žmogaus gyvenamosios vietos, ir tik sudėtingais atvejais – didžiųjų, daugiaprofilinių šalies ligoninių SPS.
„Kai kalbame apie žmogaus sveikatą, ypač ūmius atvejus, kai atsiranda reali grėsmė gyvybei, kiekviena detalė tampa svarbi, nes viskas matuojama auksinėmis valandomis ar net minutėmis. Dėl šios priežasties turime siekti pačio efektyviausio galimo modelio, kad į didžiąsias ligonines kaip įmanoma greičiau patektų tie pacientai, kuriems išties reikalinga kelių specialybių medikų pagalba, stacionarinis gydymas, kaip, pavyzdžiui, patyrusiems politraumą, insultą, infarktą ar susidūrusiems su kita grėsminga patologija“, – sako ministras.
Anot jo, besiskundžiantiems lėtinių ligų paūmėjimu, peršalusiems ar jaučiantiems kitus nežymius sveikatos sutrikimus pagalba turėtų būti teikiama jų gyvenamojoje teritorijoje. Taip būtų išvengta ilgo laukimo didžiuosiuose SPS ir kartu atlaisvinant šių skyrių medikų rankas.
Steigs specialius kabinetus
Naująjį aprašą rengusios darbo grupės pirmininko, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai doc. Kęstučio Stašaičio teigimu, gerinti skubios pagalbos tinklo veikimą būtina dėl tendencingai augančio skubios pagalbos poreikio.
„Žmonės net ir dėl menkiausių sveikatos sutrikimų kreipiasi į kitame miesto ar regiono gale įsikūrusių didžiųjų ligoninių SPS, kur kartais praleidžia ir po keletą valandų vien dėl to, kad tokiuose SPS apžiūros, diagnostinių procedūrų ir gydymo pirmenybė teikiama sunkiausių būklių pacientams. Dėl to gaištamas šiandieniniam pacientui itin brangus laikas, o didžiųjų ligoninių SPS darbas apkraunamas atvejais, kuriuos žmonės galėtų per keliolika minučių išspręsti, pavyzdžiui, skubios pagalbos kabinete, įsikūrusiame čia pat, jo gyvenamam didmiesčio mikrorajone ar provincijos miestelyje“, – sako docentas.
Tokiems atvejams spręsti numatyta alternatyva – skubiosios pagalbos kabinetai. Juose būtų teikiamos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos pagal šeimos gydytojo kompetenciją. Tiesa, šių kabinetų atskirai steigti nereikėtų, jie galėtų veikti pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Kitose šalyse tokiuose kabinetuose pagalba teikiama 8, 16 ar 24 val. per parą, Lietuvoje – konkretų darbo laiką, atsižvelgęs į realų poreikį, nustatytų įstaigos vadovas.
Atsiras tarpinė grandis
Taip pat numatyta, kad būtų galima kurti teritorinius visą parą dirbančius SPS. Jie galėtų būti įsteigti tokioje vietoje, kad kiti daugiaprofilinės ligoninės padaliniai greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobiliu būtų pasiekiami ne ilgiau nei per valandą.
Tokie skyriai būtų kaip tarpinė grandis tarp skubiosios pagalbos kabinetų ir didžiųjų SPS. Juose dirbantys medikai galėtų suteikti pagalbą patyrusiems ne daugybinius sužalojimus, pavyzdžiui, išnirimus, patempimus, lūžius, taip pat galėtų stabilizuoti terapines būkles ir spręsti dėl tolimesnio gydymo poreikio.
Doc. K. Stasaitis pabrėžia, kad senstant visuomenei, didėjant sergamumui lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, augantį skubios pagalbos poreikį kokybiškai patenkinti esamomis sąlygomis kasmet darosi vis sunkiau.
„Šis mūsų darbo grupės parengtas kelių skubios pagalbos lygių tinklo projektas, greta kitų potvarkių įgalinsiantis ir skatinsiantis tokių skubios pagalbos kabinetų atsiradimą, esu tikras, padės spręsti ne tik minėtą problemą, bet ir palies daugybę kitų aspektų, padėsiančių užtikrinti dar greitesnę ir efektyvesnę skubią pagalbą, nepriklausomai nuo to, kur gyvena asmuo“, – teigia jis.
Nauja ir tai, kad aiškiai apibrėžti SPS reikalavimai, kurių turės būti paisoma teikiant pagalbą vaikams. Nustatyta, kad bendruose skubiosios medicinos pagalbos skyriuose vaikų srautui skirtos patalpos privalės būti atskirtos nuo suaugusiųjų srauto patalpų, o vaikų apžiūros patalpų, higienos patalpų aplinka turės būti pritaikyta jų poreikiams.
Ligoninių vadovai idėją palaiko
Ligoninių atstovai tvirtina, kad pakeitimai jau artimoje ateityje turėtų duoti realios naudos.
„Nauja tvarka padės išspręsti ne tik mažosioms, bet ir didžiosioms ligoninėms kylančias problemas. Aiškiau reglamentuodami skubios medicinos pagalbos suteikimą, turime sulėtinti kasmetinį ligonių srauto didėjimą. Ypač tai aktualu didžiosiose ligoninėse. Tikime ir skatintume žmones, kuriems reikalinga minimali pagalba, rinktis arčiau esančią, greičiau pagalbą suteiksiančią, kokybiškas paslaugas užtikrinančią sveikatos priežiūros įstaigą. Tam, kad būtų užtikrinta darbuotojų, atsakingų už skubios pagalbos teikimą, kvalifikacija, apraše numatytas visų skubios pagalbos grandžių medikų tobulinimasis“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas doc. Andrius Klimašauskas.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktorė dr. Jelena Kutkauskienė sako, kad šie sprendimai – jau seniai pribrendęs žingsnis.
„RVUL Skubios pagalbos skyriuje pagalba kiekvieną parą teikiama apie 300 pacientų, tai reiškia apie 100 tūkst. pacientų per metus. Trečdalis jų kreipiasi dėl susirgimų, dėl kurių tikrai galėtų pagelbėti šeimos gydytojai ar medikai, pavyzdžiui, skubiosios pagalbos kabinete. Tokiu būdu į ligonines kreiptųsi mažiau, bet sunkesnės sveikatos būklės pacientų, pagalba jiems būtų suteikiama greičiau. Tad, išties, itin teigiamai vertiname siūlomus pakeitimus ir tikimės, kad jie vis dėlto bus įgyvendinti“, – sako ji.
Naujoji tvarka įsigalios lapkričio 1 d., tačiau numatytas pereinamasis laikotarpis – iki 2021 m. sausio 1-osios – per kurį SPS ir teritoriniuose SPS turės būti sukomplektuotos medicinos priemonės, prietaisai, įskaitant ir reikalingus vaikų gyvybių gelbėjimui. Tuo metu, nauji reikalavimai SPS, teritorinio SPS ir skubiosios medicinos pagalbos kabineto personalui įsigalios 2023 m. sausio 1-ąją.
Nors dar neseniai A. Veryga sakė atsitraukiantis ir nesant palaikymo sveikatos įstaigų reformą stabdantis, dabar persigalvojo. Anot jo, nors laiko lieka mažai, pertvarka anksčiau ar vėliau bus įgyvendinta. Dėl to ministras jaučiantis ir prezidento palaikymą, ir spaudimą iš visuomenės.
