Sostinėje gyvenantis Tomas (tikrasis vardas ir pavardė red. žinoma) kelionės į Filipinus laukė, tačiau vyrą nustebino sukčiai. Prieš kelionę Tomas nusprendė nepirkti mobiliųjų duomenų ir vietoje to naudotis viešu internetu, kuris yra visur. Kaip vyras pats sako, su tuo buvo susietas ir įsibrovimas į telefoną.
„Prieš kelionę pagalvojau, kad nereikia įsigyti interneto duomenų, kuriuos galėčiau naudoti užsienyje, pataupysiu ir užteks prisijungti prie viešo, nemokamo interneto. Taip ir nutiko, kad Filipinuose viename iš prekybos centrų prisijungiau prie viešo interneto ir kažkas pradėjo laužtis į mano telefoną“, – pasakojo pašnekovas.
Į telefoną įsilaužė sukčiai
Pasak Tomo, prisijungęs prie viešo interneto telefone iš kart pamatė pakitimus. Ji sako, kad telefonas pradėjo smarkiai strigti, o ekrane iššoko naujos, nematytos programėlės, jam teko išjungti telefoną. Tomas priduria, kad parėjęs į savo viešbutį iškart griebėsi keisti visus esamus paskyrų slaptažodžius.
„Priežastis to greičiausiai buvo, kad junginėjausi visur prie Wi-Fi kur tik papuola. Viskas nutiko prekybos centre. Prisijungiau, viskas atrodė gerai, bet po to pastebėjau, kad programėlės pradeda ant ekrano atsidarinėti, kažkas siunčiasi, telefonas neišsijungia, stringa viskas.
Dėl visa pikto išsijungiau telefoną, o parėjęs į viešbutį prisijungiau tik per kompiuterį prie visų paskyrų, kurias turiu ir pakeičiau visur slaptažodžius. Pirmiausiai pasikeičiau „iCloud“ slaptažodžius, kad susitvarkyti telefoną ir pasižiūrėjau ar yra backup.
Gavosi taip, kad pusdienį sugaišau keisdamas slaptažodžius, peržiūrinėdamas paskyras ir gerai, kad telefone turėjau backup, kurį dariausi prieš savaitę“, – vardija jis.
Kelionėse atsiskaitinėja tik elektronine kortele
Vilnietis Tomas sako, kad po incidento dar savaitę stebėjo ne tik savo socialinius tinklus, bet ir banko sąskaitą. Anot jo, per ilgus metus kelionių vyras sugalvojo saugų ir patogų būdą atsiskaitinėti už įvairias paslaugas, prieš kiekvieną išvyką Tomas susikuria naują elektroninę kortelę, kuria vėliau ištrina.
„Po to dar savaitę akylai tikrinau ar nėra kokių nurašymų įtartinų iš kortelės. Prieš kelionę aš susikuriu atsiskaitymams visokiems, kai reikia susimokėti už taksi paslaugas ar kitus dalykus, elektroninę „Revolut“ kortelę , o grįžęs ją išsitrinu. Kai vėl atsiranda poreikis, susikuriu naują, nes prie fizinės neprirašinėju niekada tokių programėlių.
Dar vienas dalykas, kuris mane išgelbėjo, tai, kad visur turiu pasidaręs dviejų dalių autentifikavimą. Todėl nieko skaudaus nenutiko, bet visumoje patirtis nėra maloni, kai supranti, kad kažkas jau bando knaisiotis, pačios telefono programėlės atsidarinėja. Kas svarbiausia nieko nespaudžiau, jokių nuorodų nesiunčiau, tiesiog prisijungiau prie Wi-Fi junginėjausi prie visur“, – sako jis.
Vienas neapdairus paspaudimas ir įsilaužė į elektroninę bankininkystę
Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi ir kita pašnekovė, prieš karantiną moteris savo banke susikūrė „Smart-ID“ greitąjį prisijungimą, tačiau nesitikėjo, kad per jį kils tokios problemos. Anot Viktorijos (tikrasis vardas ir pavardė red. žinoma) per karantiną moteris nevengė prekintis internetu, o problemos prasidėjo jau po pirmojo apsipirkimo.
„Aš daug metų nenaudojau internetinės prekybos, stengiausi viską pirkti vietoje, man patinka apsižiūrėti, kad ir koks daiktas, rūbas bebūtų, taip žinau ką perku. Bet viskas pasikeitė per karantiną, gi internetinė prekyba tapo labai praktišku dalyku. Su vyru užsisakydavome viską: nuo maisto iki daiktų į namus.
Pagalvojau, kad metas būtų susitvarkyti ir man savo bankininkystę, kad galėčiau daryti pavedimus ir pirkimus tiesiai iš telefono. Nieko nelaukusi nuėjau į banką, susitvarkiau „Smart-ID“ ir norėjau kuo skubiau išbandyti naują funkciją. Užsisakiau kelias knygas į namus, susimokėjau, gavau į elektroninį paštą visus reikalingus išrašus, sąskaitas. Viskas lyg ir gerai. Sulaukiau siuntos, džiaugiuosi knygomis. Pirkau ir toliau“, – prisimena Viktorija.
Viktorija: „Iš manęs vogė neaiškūs asmenys“
Viktorija prisimena, kad per pirmąjį karantiną paliko sostinę ir su vyrų gyveno sodyboje, mat taip taupėsi pinigai. Tačiau moteris pastebėjo, kad nuo kiekvieno atsiskaitymo dingsta mažos sumos, o šios išlaidos – nebuvo jos.
„Kadangi tai buvo karantinas, pinigai leidosi tikrai kitaip. Tiek kiek su vyru išleisdavo kasdien gyvendami sostinėje, buvo ženkliai daugiau, nei per karantiną, kai beveik visada buvome užsidarę namie. Per karantiną sumažėjo daug mūsų mėgstamų veiklų, kaip filmų peržiūros, restoranai ir kavos gėrimas su pusryčiais mieste. Visa tai teko pakeisti į namų veiklas, kurios tikrai nereikalauja papildomų išlaidų.
Kaip ir kiekvienas turbūt stebi savo piniginę, stebėjau ir savo banko sąskaita. Man būdavo kažkaip keista, kad pas mane nuo kiekvienos įplaukos arba kiekvieno pirkimo dingsta kažkokios sumos, o pinigų, kaip mažai taip mažai. Vyras pasiūlė peržiūrėti atsiskaitymų išrašus – aš susiėmiau už galvos. Iš manęs vogė neaiškūs asmenys“, – sako ji.
Iš Viktorijos sąskaitos kažkas apsipirkinėjo Londone
Vilnietė sako, kad nieko nelaukusi pradėjo stebėti savo banko išrašus, tačiau nesitikėjo to ką pamatė. Anot moters, dalis išrašų buvo iš Anglijos, mat sukčiai naudojosi jos sąskaita važiuoti metro, nusipirkti maisto ar pavalgyti mieste. Tačiau Vikruoja priduria, kad sumos buvo mažos dėl to ilgą laiką nuskaičiavimų ji nepastebėjo.
„Skambinausi, rašiau savo bankui, nesupratau kas čia vyksta, nes išrašuose rašė, kad aš šiandien Londone pirkau metro bilietus, pirkau maistą parduotuvėse ir negana to valgiau kavinėse. Bet aš buvau Lietuvoje, namie ant sofos.
Bėda ta, kad sumos buvo nedidelės ir jos dingdavo man kažką nusipirkus, pavyzdžiui apsiperku maisto parduotuvėje, sumoku 40 eurų ir mano sąskaitoje dingsta dar 15 eurų, kartais mažiau, kartais daugiau, bet niekada nebuvo virš 30 eurų. Taip per visą karantiną, prisikaupė tikrai didelės sumos.
Bankas man iš kart pasakė keisti kortelę ir blokuoti sąskaitą. Taip ir padariau, tačiau tie pinigai nebuvo man sugrąžint. Per daug ir nekovojau dėl to, bet išmokau labai didelę pamoką: jei kažką perku internetu ištikrinu ar puslapis saugus, per ką moku, pasidarau nuotraukas mokėjimų ir panašiai“, – aiškino vilnietė.
Ekspertas: tokiais atvejais svarbi antrinė debesies kopija
„BITĖ Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas sako, kad reiktų vengti prisijunginėti prie viešo interneto tinklo, o ypač trečiose šalyse, esą taip į sukčių rankas patekti labai paprasta, o susigrąžinti nuotraukas, informaciją iš užrašinių ar programėlių gali būti sudėtinga.
„Bendrai, prieiga prie viešo Wi-Fi yra nesaugi, nes nežinai kas yra šaltinis interneto, nei kas yra kiti prisijungę prie to bendro tinklo ir kokia yra interneto priežiūra. Matyt, taip ir pasigavo virusą prie bendrą interneto prieigą.
Aš būsiu nepopuliarus sakydamas, kad apskritai reikia labai atsargiai naudotis viešo Wi-Fi paslauga, ypač egzotinėse šalyse. Galbūt Europos Sąjungoje yra patikimumas, o trečiose šalyse ypatingai nepatikima.
Tačiau tokiu atveju, kai pastebite, kad telefonas jau galimai yra užkrėstas, net ir atsijungimas nuo to Wi-Fi nelabai padės, nes virusas jau yra arba bet kokia kita piktavališka programinė įranga jūsų įrenginyje.
Turbūt net ir perkrovimas nepadėtų, nes paprasta padeda atstatyti gamyklinius telefono parametrus. Tai irgi ateina su tam tikrom pasekmėmis, nes gali dingti nuotraukos, programėlės mažiausia bėda, nes jas galima iš naujo įsirašyti. Jeigu nėra antrinės kopijos debesyje tada atstatant gamyklinius parametrus viskas išsitrins. Todėl patarimas visada yra turėti tą dvigubą kopiją debesyje, kurią užtenką pasidaryti vieną kartą“, – vardija ekspertas.
Didžioji dalis buitinės technikos gali būti užkrėsta virusu
Anot J. Špakausko, apie prekybos centro šeimininkai apie internetu plintantį virusą galėjo nieko nežinoti, tačiau ekspertas dar kartą primena, kad naudotis viešu internetu nėra saugu. J. Špakauskas primena, kad kiekvienas namuose esantis įrenginys gali būti užkrėstas virusu.
„Duosiu tokį analogą, naudotis viešu internetu yra, kaip laikyti praviras savo namų duris, karštą dieną tu nori prasivėdinti, bet natūralu, kad tampi pažeidžiamas. Todėl gali būti, kad viešos interneto prieigos taškas konkrečiam prekybos centre yra užkrėstas be pačių prekybos centro savininkų žinios. Tiesiog, jie yra paleidę tą paslaugą, ji yra nemokama ir nelabai suka galvos dėl savo klientų saugumo. Gali būti, kad patys nežino, jog jie turi tą bėdą.
Mes gyvename tokiame pasaulyje kur dauguma mūsų buities prietaisų, kuriuos naudojame namuose, kaip televizorius arba robotas siurblys turi sistemą, lustą (procesorius aut.p.) ir kiekvienas įrenginys, kuris turi lustą, potencialiai gali būti užkrėstas“, – sako jis J. Špakauskas.
