Paklaustas, kaip 5G ryšio įdiegimas paveiks vartotojus, „Tele2“ prezidentas siūlė prisiminti visai neseną istoriją: „Tokių klausimų sulaukiu nuolatos. Kai perėjome iš 2G į 3G, vėliau į 4G. Dabar jau žmonės nuolatos klausinėja, kas gi keisis įdiegus 5G ryšį. Bene geriausiai pokyčius galima įvertinti netyčia grįžus prie ankstesnio standarto. Tada pamatai, kaip viskas vyko lėtai ir nepatogiai“.
Jis priminė, jog 2G ryšys leido perduoti garsą ir teksto žinutes, todėl kainą lemdavo prakalbėtos minutės ir išsiųstų SMS žinučių skaičius. „Įdiegus 4G ryšį, balso ir SMS žinučių perdavimas yra paslaugoje, tačiau siūlomas jau visas duomenų paketas ir mokama už tam tikrą duomenų kiekį. Įdiegus 5G, labai tikėtina, jog bus prieinamas neribotas duomenų kiekis. Aišku, liks ir SMS žinučių, ir balso perdavimo paslauga. Ir tai bus jau visai kita duomenų kokybė. Todėl teks mokėti ne už duomenis, bet už greitį. Planuojame ir naujus kainų planus“, – žadėjo K. M. Johnsenas.
Jis įsitikinęs, kad šis technologinis pokytis ir galimybė naudotis neribotu duomenų kiekiu suteiks žmonėms dar daugiau laisvės.
Tiesa, kaip ir su kiekviena nauda, taip ir su 5G ateina ir tam tikri iššūkiai. „Pagaminti tokį pat kiekį gigabaitų su 5G reiks mažiau energijos nei su 4G. Bet kartu išauga bendras gigabaitų naudojimas. Ir tada vėl gaunamas efektas, jog energijos poreikis vis tiek auga. Jeigu, tarkime, vartotojas sunaudos tris kartus daugiau duomenų, tai jis bendroje sumoje suvartos ir daugiau energijos“, – aiškino K. M. Johnsenas. Pasak jo, 5G mobilus ryšys tampa kažkuo panašus į plačiajuosčio ryšio internetą – jo įdiegimas yra būtinas žingsnis, nes kitu atveju tiesiog būtų neatliepti žmonių lūkesčiai.
Viešėdamas Lietuvoje jis negailėjo gerų žodžių bendrovės komandai Lietuvoje. „Šiuo metu mes išgyvename labai sudėtingą laikotarpį, kuriame vienus iššūkius keičia kiti: COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje, auga energijos kainos, siaučia infliacija. Tačiau tai, ką per tą laiką nuveikė Lietuvos „Tele2“ komanda man daro didžiulį įspūdį. Iš mūsų darbuotojų Lietuvoje yra ko pasimokyti ir Švedijos kolegoms“.
Konsoliduotos „Tele2“ pajamos pernai augo 8,2 proc., iki 327,6 mln. eurų, o grynasis pelnas – 22,6 proc., iki 92,5 mln. eurų.
Pasak K. M. Johnseno, rinkos, kuriose veikia „Tele2“, skiriasi: „Lietuvoje esame didžiausias rinkos žaidėjas. „Tele2“ grupėje tai geriausia rinka. Visai nedaug trūksta, kad tokiu taptume ir Latvijoje. Estijoje esame treti ir turime beveik tokią rinkos dalį, kaip antroje vietoje esantis operatorius“.
Pašnekovo teigimu, skirtingose šalyse skiriasi ne tik rinkos dalis, bet ir teikiamų paslaugų pobūdis. „Jei Lietuvoje absoliuti dauguma mūsų paslaugų yra skirta mobilaus ryšio teikimui, tai Švedijoje teikiame labiau integruotas paslaugas: viename pakete siūlome ir mobilų ryšį, ir šviesolaidį, ir televiziją. Pagal paslaugų teikimo apimtis čia esame užsitikrinę antrąją vietą“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie skirtingose šalyse pasirinktus nevienodus veikimo būdus, K. M. Johnsenas sakė, kad tokia strategija stiprina „Tele2“ grupę kaip tokią. „Ir, žinoma, labai svarbu bendrauti su visais darbuotojais visose šalyse. Todėl šį kartą atvykau į Lietuvą susitikti su komanda Vilniuje“, – sakė jis.
Atliepti klientų poreikiai augina rinką
Pašnekovas kalbėdamas apie augančios infliacijos poveikį įmonei, sakė, kad tai nuolatinis telekomunikacijos bendrovių iššūkis – žengti koja kojon su infliacija: „Dabartinis mūsų augimas vyksta infliacinėje aplinkoje ir klausimas, ar augame pakankamai greitai, kad kompensuotume tą infliaciją. Džiaugiuosi, kad augame, tačiau, be abejo, situacija kelia iššūkius visiems ir stebėsime, kaip ji keisis įžengus į 2024-uosius metus.“
Kaip vieną įmonės sėkmės faktorių K. M. Johnsenas įvardijo klientų pasitenkinimą. „Mūsų vartotojai patenkinti mūsų paslaugomis, mes gi nuolat stebime jų vertinimus, atsiliepimus, nuomones. Visa mūsų veikla priklauso nuo to, kaip mes juos išgirstame bei atliepiame“, – apie verslo sėkmės pagrindą kalbą „Tele2“ prezidentas.
Pasak jo, būtent tai, kad kompanija yra orientuota į klientų poreikius ir lemia daug verslo sprendimų – tiek gamybinių, tiek kainodaros.
„Taip pat koncentruojamės į paslaugų mobilumą. Siekiame, kad mūsų teikiamos paslaugos būtų prieinamos ir lengvos naudoti, kad vartotojai aiškiai suprastų, ką gauna“, – vardijo K. M. Johnsenas.
Pašnekovas neslėpė, kad labai svarbus ir pragmatinis požiūris: „Mes esame labai pragmatiški. Jei matome, kad reikia kažkokį turime modelį papildyti, taip ir darome. Pavyzdžiui, dabar padidinamo investicijas diegiant penki 5G ryšį, kad būtume greitesni. Investuosime į tai, kas svarbu ilgalaikėje perspektyvoje.“
Tvarumas tampa kasdienybe
„Tele2“ prezidentas sakė, kad įmonė, vertindama augančius energijos poreikius, visose rinkose, kur veikia, užsitikrino, kad sunaudojama energija būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. „Mes, žinoma, neišspręsime gamybos ir apsirūpinimo energija problemų – tai daro kitos kompanijos – bet mes galime naudoti pačius efektyviausius energijos naudojimo būdus. Tą ir darome“, – sakė pašnekovas.
Būtent todėl įmonėje labai skatiname žiedinė ekonomika. „Nuolatos galvojame, ką mes galime pakeisti ir pasiūlyti klientams. Pavyzdžiui, sumažinome plastiko vartojimą sumažinę SIM kortelių dydį“, – apie mažus vartotojui, bet reikšmingus aplinkai pokyčius pasakojo K. M. Johnsenas.
Jis atkreipė dėmesį, jog daugelis išgirdę apie tvarumo politiką, ima galvoti apie CO2 išmetimo mažinimą: „Tačiau tai tik viena tvarumo dalis. Lygybė, įvairovė ir įtraukumas taip pat labai svarbūs tvarumo elementai. Ir mes taip pat labai daug dirbame su šiais klausimais“.
Vartotojai tampa brandesni
K. M. Johnsenas sakė, kad technologijos neabejotinai veikia mūsų visų socialinį gyvenimą, tačiau laikui bėgant vartotojai tampa brandesni: „Pamenate, kokiais devyniasdešimtais ateidavo žmonės į restoranus su dideliais mobiliais telefonais, nes norėjo atrodyti svarbūs. Jie atrodė kvailai, dabar jie to nedarytų. Mūsų įpročiai pasikeitė. Kita vertus, mano penkiolikmetė dukra neįsivaizduoja, kaip mes galėjome gyventi tais laikais, ji to jau nesuvokia.“
Anot pašnekovo, nors technologijos yra gerai, tačiau reikia galvoti ir apie šalutinius jų poveikius, nes yra rizika, kad vaikai ir jaunuoliai gali būti jų įtraukti, į jas pasinerti. „Turime tai suvokti. Čia neteiksiu rekomendacijų, ką ir kaip turi daryti kiekviena šeima, bet pavyzdžiui, mūsų šeimoje vakare yra laikas, kai vaikas neturi būti su telefonu. Tai puiki priemonė, tačiau jis neturi būti lovoje,“ – pasakojo „Tele2“ prezidentas.
Tačiau, anot jo, tai, kad jauni žmonės komunikuoja įvairių programėlių pagalba, to jau neįmanoma sustabdyti. „Taip jiems patogiau, efektyviau. Žinoma, toks bendravimas mažiau intymus, kita vertus, jie daug laisviau keičiasi informacija, turi savo komunikacinius kodus“, – apie technologijų pakeistą jaunosios kartos bendravimą kalbėjo K. M. Johnsenas.
Jo įsitikinimu, kažkada ateis ir 6G laikas, nes inovacijos nesustoja. „Gali būti, kad turėsime akinius, kontaktinius lęšius ir kitus būdus komunikuoti ir tam jau nenaudosime rankų. Mums jau atrodo, kad pasiekėme tašką, kur viskas atrasta ir ateitis bus tokia, kokia yra dabartis. Tačiau kai kas nors po 30 metu atsigręš į mūsų laikus ir mūsų naudojamas technologijas, pavyzdžiui, telefonus, kuriuos reikia pakrauti kiekvieną naktį, jie galvos, „o varge, kaip jie galėjo gyventi!“, – apie ateitį svarstė K. M. Johnsenas. Ir yra įsitikinęs, jog keičiantis technologijoms, turės keistis ir verslas: „Tas, kuris nori būti sėkmingas, turi su jomis judėti į priekį kartu.“
Regina Statkuvienė (ELTA)
