Istorija prasidėjo 2017 m., kai D. Griščiukienė laukėsi sūnaus. Nėštumo metu moteris lankėsi privačioje Lietuvos, JAV ir Izraelio gydymo įstaigoje „Vaisingumo klinika“ (dabar – „Medicija“) Klaipėdoje.
2017 m. rugsėjo 21 d., likus 36 paroms iki vaiko gimimo, atlikus vaisiaus ultragarso tyrimą gydytoja akušerė-ginekologė padarė išvadą: norma, atliktas visiškas ištyrimas.
Pirmosiomis naujagimio dienomis – reanimacija ir itin reta operacija
Spalio 27 d., penktadienį, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gimė Dianos mažylis. Deja, džiaugsmą greitai pakeitė nerimas – gydytojai vaiko širdyje išgirdo stiprų ūžesį. Tačiau ligoninės personalas nekvietė kardiologo ir nesiėmė kitų priemonių, neva laukė kada pasikeis pamaina.
Berniukas visą savaitgalį kovojo už savo gyvybę, kol pirmadienį buvo skubiai išvežtas į Vilniaus Santaros klinikas. Ši įstaiga yra vienintelė Lietuvoje, kur atliekamos naujagimių širdies operacijos.
Sostinėje naujagimiui nustatyta itin sudėtinga širdies patologija – įgimta aortos angos stenozė, įgimtas dviburio (mitralinio) vožtuvo nesandarumas, dėl ko 2017 m. lapkričio 13 d. Santaros klinikose berniukui atlikta Rosso-Konno širdies operacija. Tokia operacija naujagimiui atlikta pirmą kartą Lietuvoje.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Įgimtų širdies ydų kompetencijos centro koordinatorius dr. Virgilijus Tarutis patvirtino, kad 2017 m. iš tiesų buvo atlikta Rosso-Konno operacija naujagimiui, tačiau daugiau detalių pateikti negalėjo.
Paprašytas įvardyti operacijos išskirtinumą, kardiochirurgas ją apibūdino taip: „Sudėtinga, atliekama labai retai, kai nėra kitos išeities.“
Anot V. Taručio, vaikams Rosso-Konno operacijos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje atliekamos labai retai. Lietuvoje – vos kartą per metus ar net dar rečiau.
Akreditavimo tarnyba gydytojų aplaidumo neįžvelgė
D. Griščiukienė su vyru nusprendė aiškintis, kodėl sunki sūnaus liga nebuvo laiku pastebėta. Tačiau gydytojų darbą vertinanti Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VASPVT) nustatė, kad D. Griščiukienei nėštumo laikotarpiu sveikatos priežiūros paslaugos „Vaisingumo klinikoje“ buvo teiktos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Prasidėjo teisinis ginčas. Apeliaciniam teismui iš dalies tenkinus D. Griščiukienės skundą VASPVT ir panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
„Mūsų tikslas yra pateikti informaciją visuomenei, kad iš tiesų nėra taip, kaip viešojoje erdvėje skleidžiama informacija, kad gydymo paslaugos suteikiamos tinkamai. Lietuvos, JAV ir Izraelio klinika sukuria žmonėms lūkestį, kad jie teikia aukščiausios kokybės paslaugas, susijusias su nėščiųjų priežiūra, ir už tai ima pinigus, tačiau, deja, situacija yra kitokia. Mes bandome įrodyti, kad arba „Vaisingumo klinikos“ gydytoja akušerė-ginekologė veikė nekvalifikuotai, nekompetentingai, arba „Vaisingumo klinikos“ ultragarso aparatas yra visiškai netinkamas atlikti nėščiųjų ultragarso tyrimą“, – sako D. Griščiukienės advokatas Irmantas Balčiūnas.
Pasak advokato, nors yra teigiama, kad ultragarso aparatas turi vidinę atmintį (t. y. galima išsaugoti tyrimo įrašą), duomenų apie tai nepateikta. Be to, nėščiosios sveikatos kortelėje nėra nurodyta jokių požymių, kad vaisiaus tyrimo metu – 35 nėštumo savaitę – nebuvo galima tinkamai nustatyti vaisiaus širdies ydos. Taip pat nėra pastabų, kad tyrimas būtų apsunkintas dėl vaisiaus padėties motinos pilve ar kitų priežasčių.
„Šios širdies ydos nebuvo galima nepastebėti, jeigu tinkamai buvo atlikta apžiūra ir jeigu tinkamai veikė ultragarso aparatas“, – įsitikinęs I. Balčiūnas.
VASPVT nedetalizuoja, kodėl skyrėsi jų pateiktos ataskaitos ir kodėl nuspręsta, kad „Vaisingumo klinika“ paslaugas D. Griščiukienei suteikė tinkamai.
„VASPVT išvados buvo apskųstos, ir šiuo metu vyksta teisminis nagrinėjimas. Negalime komentuoti bylos aplinkybių, kad nepakenktume bylos nagrinėjimui“, – atsakė tarnyba.
Įtaria, kad institucijos dangsto privačią kliniką
Advokato teigimu, į aplinkybes neįsigilino ne tik VASPVT, bet ir teismui išvadas teikę nepriklausomi ekspertai.
„Ekspertai perrašė visą turinį medicininių dokumentų ir parašė tris sakinius, neva gydytoja negalėjo pastebėti širdies ydos. Perrašė nesigilindami, netirdami situacijos“, – sako I. Balčiūnas.
G. Griščiukienė su advokatu prašė kompleksinės ekspertizės, kuri apima ir ultragarso aparato analizę, tačiau teismas prašymus atmetė.
Klausimų advokatui kelia ir kai kurie „Vaisingumo klinikos“ pateikti duomenys, mat klinika jau buvo teisėsaugos akiratyje dėl kitos bylos.
„Akreditavimo tarnyba pateikė duomenis apie ultragarso aparatą, kuriuo buvo tirta D. Griščiukienė, bet mes nežinome, ar tikrai šiuo aparatu. Praėjo septyneri metai, patys žinote, kad „Vaisingumo klinikos“ vadovas yra nuteistas už dokumentų klastojimą. Ar „Vaisingumo klinika“ teikia objektyvius duomenis ir jais galima tikėti, mes jau nebežinom, nes nuteisus vadovą pasikeitė klinikos vadovybė“, – primena I. Balčiūnas.
Todėl D. Griščiukienei ir I. Balčiūnui peršasi mintis, kad valstybinės institucijos – VASPVT ir teismai – galimai nepakankamai įvertinusios aplinkybes dangsto privačią kliniką. O nukentėjusioji su kiekvienu jai nepalankiu sprendimu patiria dar daugiau moralinių ir finansinių nuostolių.
„Esu įsitikinęs, kad tiesą mes pasieksime anksčiau ar vėliau, bet dabar mane stebina Akreditavimo tarnybos požiūris“, – tikina I. Balčiūnas.
Kitas teismo posėdis numatytas spalio pradžioje. G. Griščiukienė su advokatu ketina vėl prašyti kompleksinės ekspertizės.
Jei artimiausias teismo sprendimas ir vėl bus nepalankus nukentėjusiajai, ji su advokatu nežada nuleisti rankų.
„Instancine tvarka bandysime apskųsti [sprendimą], o vėliau galvosime ir apie Europos Žmogaus Teisių Teismą“, – užsimena I. Balčiūnas.
D. Griščiukienę apžiūrėjusi gydytoja „Vaisingumo klinikoje“ dirba iki šiol
D. Griščiukienę nėštumo metu apžiūrėjusi gydytoja vis dar dirba „Vaisingumo klinikoje“. Tai patvirtino klinikos direktorius Arturas Nastaravičius.
„Gydytoja yra ilgametė mūsų specialistų komandos narė“, – pridūrė jis.
Pasak direktoriaus, dėl minimos gydytojos darbo klinika anksčiau nėra sulaukusi nusiskundimų.
„Priešingai, gydytojos darbą lydi teigiami pacientų atsiliepimai, kas leidžia mums neabejoti gydytojos kompetencija“, – komentuoja A. Nastaravičius.
Kodėl vaisiaus širdies patologija liko nepastebėta 35 nėštumo savaitę, „Vaisingumo klinikos“ vadovas nesiima svarstyti.
„Kadangi atvejis šiuo metu yra nagrinėjamas teisiniame ginče, nenorime, kad klinikos vertinimas būtų traktuojamas kaip spaudimas teismui ar išankstinės visuomenės nuomonės formavimas žiniasklaidoje. Pasitikime teismo institucija, kuri, neabejojame, objektyviai išnagrinės kreipimąsi ir priims teisingus sprendimus“, – teigia jis.
Paklaustas, kaip gydymo įstaiga užtikrina, kad pacientams būtų suteiktos kokybiškos paslaugos, A. Nastaravičius patikino: „Savo veikloje laikomės galiojančių teisės aktų, atliekame juose nustatytas pareigas, o mūsų specialistai teikia paslaugas vadovaudamiesi priimtomis nacionalinėmis gydymo metodikomis, nuolat kelia profesinę kvalifikaciją ir yra licencijuoti specialistai.“
Gydytoja paaiškino, kada diagnozuojamos širdies ydos
Vilniaus Santaros klinikų vaikų kardiologė dr. Ramunė Vankevičienė pastebi, kad širdies ydų diagnostikos srityje Lietuva atsilieka nuo kitų pasaulio šalių, nors pastaruosius 20 metų bandome vytis.
„Dabar pas mus diagnostika paskutiniais metais (imkime dešimtmetį) yra gerėjanti, bet skundai, moterų situacijos rodo, kad tikrai diagnostika dar yra nepakankama“, – sako gydytoja.
Lietuvoje širdies patologijas pradedama diagnozuoti tada, kai per mamos pilvą matosi visi vaisiaus organai. Daugelį pakitimų jau galima matyti nuo 16-os nėštumo savaitės.
„Lietuvoje tas laikas, kada moterys turi būti visuotiniai apžiūrėtos, patikrintos dėl ne tik širdies, bet ir kitų organų anomalijų, yra 18–20 savaitė. Šitas ultragarsinis tyrimas iš tiesų yra svarbiausias ir privalomas, įrašytas į akušerio-ginekologo vykdomų tyrimų planą.
Mes labai tikimės, kad tuo metu gydytojai akušeriai-ginekologai bent jau įtars didžiąją dalį ne tik širdies, bet ir kitų organų galimų labai grubių sutrikimų. Dėl to, kad kai kuriais atvejais iki 22 savaitės galimas nėštumo nutraukimas. Pagal įstatymus tai yra leidžiama, bet yra tam tikras sąrašas pačių grubiausių patologijų, kurios dažnai nesuderinamos su gyvybe. Tik tuomet galima moteriai siūlyti tolimesnį nėštumo stebėjimo nutraukimo planą“, – teigia R. Vankevičienė.
Tiesa, kai kuriais atvejais patologijos geriau matomos nėštumo eigoje. Todėl kartais vaisiaus širdies yda gali būti nustatya ir vėlesniu laikotarpiu, bet, pasak vaikų kardiologės, maksimalios pastangos nustatyti patologiją turi būti 18–22 nėštumo savaitę.
Paklausta, ar realu nematyti sudėtingos širdies ydos 35-ąją nėštumo savaitę, R. Vankevičieinė sako, kad yra buvę įvairių situacijų. Vis dėlto, kuo anksčiau pastebėta patologija, tuo geriau ir vaikui, ir jo tėvams.
„Iš tiesų mes, kaip specialistai, kurie su tuo dirbame, džiaugiamės net ir tais atvejais, kai širdies yda būna diagnozuota vos diena po gimdymo. Vis tiek tai yra geriau negu diagnozuoti po to. O tokių atvejų tikrai yra buvę“, – teigia ji.
Kilus įtarimui – išsami mamos apžiūra
„Pirmas žmogus, kuris turėtų įtarti, – moterį prižiūrintis gydytojas akušeris-ginekologas. Jis turėtų įvertinti ne tik vaisiaus augimą, jo augimo atitikimą esamom nėštumo savaitėm, placentos būklę, kitų vaisiaus organų išsivystymą, bet taip pat ir širdies. Taigi jeigu yra įtarimai, moteris turi būti siunčiama konsultuotis į centrą“, – teigia R. Vankevičienė.
Lietuvoje tokie centrai yra du – tai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikos ir Vilniaus Santaros klinikos. Visgi naujagimių širdies patologija ir moterų su nėštumo metu nustatytomis vaisiaus širdies ydomis patologija yra gydoma tik Vilniuje. Čia atliekamos ir naujagimių bei vaikų su labai sudėtingomis ydomis operacijos.
Jeigu minėtuose centruose vaisiaus širdies patologija yra patvirtinama, moteris kviečiama toliau lankytis Vilniuje. Maždaug apie 34–35 nėštumo savaitę yra sudaromas daugiaspecialybinis konsiliumas, kai dėl būsimos mamos susirenka specialistai: gydytojai akušeriai-ginekologai, genetikai, vaikų kardiologai, neonatalogai, taip pat gydytojas kardiochirurgas, kuris operuos naujagimį.
Konsiliume dalyvauja ir pati moteris, jos vyras ir artimieji. Jie užduoda klausimus, o gydytojai paaiškina situaciją, tolimesnę būsimo gimdymo eigą ir kaip toliau bus įvertinta naujagimio būklė, į kokį skyrių jis bus perkeltas po gimdymo ir kt.
„Visi šie etapai yra smulkiai aptariami. Moteriai išaiškinama, kokia yra galimybė toliau gydyti, prižiūrėti. Todėl labai svarbu, kad patologija būtų įtarta ir kad moteris būtų nukreipta“, – paaiškina R. Vankevičienė.
„Jeigu vaikutis nediagnozuotas iki gimimo, yra labai sudėtinga, nes niekas nežino apie esamą patologiją. Toks vaikutis gimsta labai tolimame mieste, rajone, kur nėra specialistų. Aišku, tada labai didelė įtampa ir šokas to krašto naujagimių gydytojams, kurie turi susiorientuoti, kas vaikui negerai. Tada jį reikia gabenti, labai dažnai toli“, – kalba vaikų kardiologė.
Deja, kai kuriais atvejais padėti nėra kuo. Tam tikros ydos, pavyzdžiui, kairiosios širdies hipoplazijos sindromas, yra itin retos ir sudėtingos. Jei tokia patologija nediagnozuota arba diagnozuota per vėlai, naujagimio būklė yra tokia kritinė, kad kardiochirurgai nebegali jo operuoti – vaikas miršta.
Svarbiausia gydytojo kompetencija
Nors širdies ydų diagnostika gerėja, kai kurie faktoriai gali sutrukdyti laiku pastebėti širdies pakitimus. Vienas iš tokių veiksnių – ligos, susijusios su moters kūno konstitucija.
„Labiausiai – nutikimas. Yra daug nutukusių moterų, kurios yra didelio svorio ir jų pilvo siena turi daug riebalinio audinio. Tokių moterų ultragarsinis tyrimas gali būti apsunkintas, nes vaizdo kokybė per pilvo sieną gali būti blogesnė arba visai bloga“, – paaiškina R. Vankevičienė.
Būna, kad patologija nepastebima ir dėl prasto ultragarsinio aparato vaizdo kokybės. Ar taip nenutiko „Vaisingumo klinikoje“, siekia išsiaiškinti ir D. Griščiukienė su advokatu. Tačiau R. Vankevičienė pažymi, kad laikai, kai gydymo įstaigos naudojo pasenusius aparatus, baigėsi. Dabar dauguma klinikų Lietuvoje turi kokybišką aparatūrą.
„Dabar daugelis įstaigų aparatus tobulina, keičia ir įsigyja vis modernesnius, todėl suversti kaltę vien aparatui negalėčiau. Mano pačios aparatas, su kuriuo dirbu, turi jau 11 metų. Bet negalėčiau sakyti, kad aš negaliu kažko matyti ar nematyti, nes aparatas yra senas“, – sako gydytoja.
R. Vankevičienės nuomone, svarbiausia – gydytojo kompetencija įžvelgti patologiją.
„Aš manau, kad pagrindinis dalykas yra žinios ir sugebėjimas matyti, sugebėjimas suprasti apskritai, ką tu matai. Taip mes mokome visus gydytojus akušerius-ginekologus, kad jeigu tau matosi blogai arba kažkaip kitaip, tuomet siųsk į aukštesnio lygio gydymo įstaigą, kad įtarimus patvirtintų arba paneigtų ir pamatytų aiškiau. Taigi jeigu yra aparatūros problema, aišku, ją reikia spręsti, bet nemanau, kad tai vaidina pagrindinį vaidmenį“, – kalba vaikų kardiologė.
Prevencinės priemonės yra bendrinės
Anot R. Vankevičienės, širdies ydų prevencija yra sudėtingas klausimas, nes tik nedaugeliu vaisiaus vidaus organų raidos atvejų gydytojai žino tikslias prevencines priemones. Dažniausiai patarimai būsimoms mamoms yra bendriniai.
„Jei kalbėtume apie sveiką gyvenseną, ne vėlyvą moterų amžių – galbūt, bet tai yra globalios temos. visi suprantame, kad reikia būti sveikiems, norint susilaukti sveikų vaikų“, – pažymi vaikų kardiologė.
Visgi konkrečių patarimų trūksta. Pavyzdžiui, yra ištirta, kad folio rūgštis, vartota tris mėnesius iki nėštumo ir pirmosiomis nėštumo savaitėmis, patikimai apsaugo nuo vaisiaus nervų sistemos formavimosi ydų, bet dėl širdies patologijų moksliniais tyrimais patvirtintų prevencinių priemonių kol kas nėra
„Todėl svarbu, kad moteris būtų sveika, nes įtakos gali turėti pirmąsias 9–10 nėštumo savaičių įvykusios infekcinės ligos, vartoti medikamentai, alkoholis. Tos savaitės yra kritinės, kada formuojasi embriono organai. Širdies formavimasis yra būtent 3–9 savaitė. Kaip tuo metu moteris jaučiasi, kaip sveikai gyvena – tai galėtų būti pagrindiniai veiksniai“, – akcentuoja R. Vankevičienė.
