Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, svarstant projektą, atsižvelgta į opozicijos kritiką. Prieš savaitę ji teigė, kad iki mėnesio pabaigos Seimas bus pilnai pasiruošęs dirbti nuotoliniu būdu.
Už statuto pataisas balsavo 124 Seimo nariai, 6 Seimo nariai susilaikė.
„Man atrodo, tai vienas svarbiausių šios sesijos projektų. Taip pat tai vienas nuodugniausiai ir atsakingiausiai ruoštų projektų šioje sesijoje. <...> Linkiu, kad Seimui niekada nereikėtų pereiti į nuotolinį darbą, kad mes sėkmingai pabaigtume šią sesiją. Į kitą sesiją pavasarį susirinktume normaliai, tradiciškai, įveikę visą pandemiją“, – kalbėjo konservatorius, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Remigijus Žemaitaitis svarstė, kaip bus organizuojami Seimo posėdžiai, ar bus vykdomi mišrūs posėdžiai, kuriuose dalis parlamentarų sėdi Seimo salėje. Jis tikino susilaikysiantis balsuojant. Kitas Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Bakas kėlė klausimą, ar nuotolinis Seimo darbas nesumažins parlamento svarbos.
Naujos kadencijos Seimas jau bandė įteisinti nuotolinį darbą, tačiau pritrūko balsų, projekto nepalaikius opozicijai. Opozicijos atstovai kritikavo pataisų neapibrėžtumą sakydami, kad tai leis valdantiesiems piktnaudžiauti galiomis.
Naujas pataisas parengė Seimo kanceliarijos teisininkai ir informacinių technologijų specialistai. Anot V. Čmilytės-Nielsen, priėmus pataisas techniškai pasirengti perėjimui prie nuotolinio darbo reikėtų trijų-keturių savaičių.
Pagal projektą, Seimo posėdžiai nuotoliniu būdu būtų organizuojami Seimo valdybos sprendimu, kai šalyje įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir „gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl objektyvių aplinkybių gali kilti pavojus Seimo narių sveikatai, gyvybei, ir Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose“.
Numatyta, kad turi būti užtikrintas nuotoliniame posėdyje dalyvaujančio Seimo nario tapatybės nustatymas. Parlamentarui balsuojant būtų reikalinga papildoma tapatybės registracija ir balsavimo momento fotofiksavimas, kad būtų galima įsitikinti, jog Seimo narys balsavo asmeniškai ir aiškiai išreikšta jo tikroji valia.
Be to, nuotoliniai posėdžiai, kaip ir vykstantieji gyvai, privalėtų būti transliuojami Seimo interneto svetainėje, o jų vaizdo ir garso įrašai išsaugojami.
Pataisos taip pat numato, kad nuotoliniai posėdžiai negalimi, kai rengiamas uždaras Seimo posėdis, pirmasis naujai išrinkto parlamento posėdis, posėdis, kuriame prisiekia išrinktas prezidentas, ministras pirmininkas, ministrai, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, valstybės kontrolierius, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, kiti Seimo į pareigas skiriami asmenys.
Taip pat nuotoliniu būdu parlamentarai negalėtų dirbti ir tuomet, kai būtina surengti slaptą balsavimą ir kai balsuojama dėl Konstitucijos keitimo įstatymo arba konstitucinio įstatymo projekto.
Parlamento vadovybė nusprendė nuotoliniam Seimo darbui organizuoti kol kas naudoti „Microsoft Teams“ platformą.
