O ministerija skaičiuoja, kad valstybei per metus ši paslauga atsieis milijonus, dalį lėšų dengs ir savivaldybės.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Skambučių centras dėl naujos paslaugos ūžia lyg bičių avilys.
Paslaugą pacientai gali užsakyti skambinant numeriu 1808, ją koordinuoja Greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Registruotis galima į bet kurią gydymo įstaigą visoje šalyje. Pirmąją dieną šimtai skambinančiųjų, 10 darbuotojų vos spėja atsiliepinėti.
„Truputėlį chaosėlis. Nėra aišku, ar man priklauso, ar nepriklauso, dėl ko pokalbiai ilgesni, yra patikrinimas ir išsitempia laikas“, – pasakoja skambučių centro vadovė Eglė Radvilė.
„90 procentų skambučių buvo pasiteirauti apie paslaugą ir 10 bandyti registruotis, ir tik du trečdaliai buvo sėkmingų registracijų, nes žmonės nepraeina validacijos kriterijų“, – sako greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovas Tomas Vasiliauskas.
Sumaišties dar daug, pacientams trūksta informacijos, ar priklauso toks pavėžėjimas. Pacientų aiškiai neinformuoja ir medikai, tad specialistai pabrėžia kriterijus.
„75 metai ir daugiau, turi 55 proc. ir daugiau nedarbingumą, turi judėjimo negalią, vykti turi su specializuoti transportu ir tada jau visos medicininės priežastys, kurios išvardintos – judėjimo, orientavimosi – kurios nepriklauso nuo amžiaus, o jau yra prioritetas. Painoka“, – teigia E. Radvilė.
Reikės užsisakyti iš anksto
Paslauga planinė ir dažniausiai bus užsakoma iš anksto, ekstrinių atvejų mažai – nebent pacientų grįžimas namo iš ligoninės.
„Mums tai labai svarbu, nes Kauno klinikos yra visos Lietuvos nacionalinė ligoninė, kur 35–40 procentų mūsų pacientų yra ne iš Kauno ir ne iš Kauno apskrities, tai jiems patekti į ligoninę ar grįžti į namus ne visiems vienodai lengva“, – kalba Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius.
Pilotiniame projekto jau dalyvavo 20 savivaldybių. Pagal pasinaudojusius paslauga suskaičiavo, kad per dieną 25 tūkstančiams gyventojų tenka 0,7 pavėžėjimo.
Prognozuojama, kad startavus paslaugai visose savivaldybėse, šie skaičiai turtų augti 3–4 kartus.
„Bandomojo projekto metu buvo apie 16 tūkst. paslaugų, 2024 m., tikėtina, gali būti apie 40 tūkst. paslaugų, kai jau visoj Lietuvoj. 2025 m. susiplanavom, kad užtektų 70 tūkst. paslaugų“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Paslauga bus nemokama
Dėl galimo pritrūksiančio transporto specialistai tikina pasiruošę nenumatytiems atvejams.
„Su privačiais tiekėjais esame užsidengę visą Lietuvą, tai reiškia, kad galime pervežti žmogų iš bet kurios savivaldybės į kitą savivaldybę ir grąžinti atgal. Ir pirmai savaitei mes turime užsitikrinę transportą 4 kartus didesniam kiekiui negu yra prognozuojama bandomo projekto skaičiais“, – tikina T. Vasiliauskas.
Ši paslauga pacientams bus nemokama. Jos kaštus dengs savivaldybės ir valstybė.
„Ta pati Plungės savivaldybė, kuriai aš vadovauju, jau 10 metų veža dializuojamus ligonius būtent šitai paslaugai. Tai tokiai savivaldybei kaip mūsų, susidaro 50–70 tūkst. eurų per metus, nes labai priklauso nuo to, kiek žmonių naudojasi“, – kalba Plungės meras Audrius Klišonis.
„Hemodializės paslaugomis, kaip ir iki šiol buvo kai kuriose savivaldybėse, jos bus finansuojamos iš savivaldybių. Nespecializuotos pavežėjimo paslaugos bus atskiru srautu finansuojamos iš valstybės biudžeto, o specializuotos paslaugos – iš privalomo sveikatos draudimo fondo“, – aiškina A. Dulkys.
Šiemet pacientų pevežėjimui finansuoti valstybė numatė 4 mln. eurų, kitais metais skaičiuoja, kad gali prireikti apie 9 mln. eurų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
