Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu „Spinter Research“ atliktas šalies gyventojų tyrimas apie rūpinimąsi savo sveikata atskleidė, kad itin didelė dalis žmonių (38 proc.) į gydytojus dažniausiai kreipiasi negalavimo simptomams ar ligai nepraeinant kelias savaites ar net ilgiau.
„Deja, kai kurie žmonės (5 proc. respondentų) į gydytojus sako nesikreipiantys net tuomet, kai jaučia akivaizdžius ligos simptomus. Tik mažiau nei trečdalis apklaustųjų nurodė einantys pas gydytojus reguliariai pasitikrinti savo sveikatą“, – kalbėdamas apie tyrimo atskleistą statistiką pažymi Šeimos gydytojas Paulius Jacevičius.
Tyrimas taip pat parodė, kad 17 proc. respondentų turi sunkesnių sveikatos problemų, kurios jiems trukdo gyventi.
Įvairių ligų simptomams skiriant pernelyg mažai dėmesio, jie išsivysto į kur kas rimtesnius susirgimus, kurie pareikalauja ir daug laiko gydantis, ir didelių išlaidų. Dažniausiai žmonės uždelsia gydyti ir tas ligas, kurios jiems ilgai nekelia didelio diskomforto, netrukdo gyventi visaverčio gyvenimo.
„Tai gali būti odos pakitimai, smulkios pigmentacijos ar bėrimai, kurie dažnai dengiami rūbais. Dažnu atveju tai didelių problemų nesukelia, tačiau, šių susirgimų neįvertinus, galima nepastebėti prasidedančių rimtesnių ligų. Pavyzdžiui, melanoma gali pasireikšti kaip nežymus naujas apgamas, kuris vėliau gali sukelti ir labai liūdnų pasekmių“, – sako medikas.
Gyventojai nuvertina rimtus simptomus
P. Jacevičius teigia, kad ignoruojame tas ligas, kurios pasitaiko dažniausiai ir jau ne kartą esame susidūrę su jų simptomais bei gydymu. Pavyzdžiui, labai dažnai žmonės mažiau dėmesio kreipia į įvairius negalavimus, kurie susiję su kvėpavimo takais.
„Sloga ar kosulys, jei netrunka ilgiau nei mėnesį, dažnai yra tiesiog liekamasis reiškinys po virusinės infekcijos. Tačiau, simptomams užsitęsus ilgiau, reikalingas detalesnis sveikatos tyrimas. Dažnu atveju į tokį negalavimą dėmesio nekreipia rūkoriai. Jie dėl ilgo rūkymo stažo yra pripratę prie skrepliavimo ar epizodinio kosulio. Tačiau ši grupė turėtų būti atidžiau sekama dėl rizikos susirgti lėtine obstrukcine plaučių liga ar onkologiniais susirgimais“, – pranešime spaudai pažymi gydytojas.
Kitos dažnos ligos, į kurias žmonės mėgsta pažiūrėti pro pirštus, yra kardiovaskuliniai reiškiniai. Tai gali būti retkarčiais patinstančios kojos ar nereguliuojamas kraujo spaudimas. Neretas pacientas, anot gydytojo, teigia, kad spaudimo nejaučia, tad jo nematuoja. Vis dėlto tinkamai nekontroliuojama arterinė hipertenzija gali padaryti didelės žalos sveikatai. Aukštas kraujo spaudimas žaloja širdies raumenį ir kraujagysles, ilgainiui sukelia širdies nepakankamumą ar rimtus kardiovaskulinius reiškinius, pavyzdžiui, insultą ar infarktą.
Be to, kaip teigia P. Jacevičius, dažnai vengiama jautresnių klausimų, susijusių su lytine sistema. „Moterys ne visada pasisako dėl nerimą keliančių krūtų pakitimų ar mėnesinių ciklo sutrikimų. Vyrai dažnai neakcentuoja, kartais net linkę slėpti, šlapinimosi sutrikimus, lytinę disfunkciją. Dažnai nepasisakoma apie bėrimus aplink lytinius organus, stebimus sekreto pokyčius ar jaučiamus nemalonius reiškinius. Dažnai dėl šių simptomų užsiimama savigyda. Laiku nesuteikus tinkamo gydymo, minėti simptomai gali išsivystyti į rimtesnes ligas, onkologinius susirgimus ar užleistas infekcines ligas“, – dėsto gydytojas.
Labai dažnai dėmesio nekreipiame ir į virškinimo trakto ligas, mat daugelį jų siejame su netinkamu maistu ar persivalgymu. Dėl šių ligų į gydytojus kreipiamasi tik atsiradus sunkiems simptomams, kurie susiję su greitu svorio kritimu, stipriu skausmu, kraujavimu. Laiku pasitikrinus dėl šių simptomų būtų galima kelią užkirsti rimtoms ligoms.
Pataria pradėti nuo šeimos gydytojo
Daugeliui žmonių kyla abejonių, kada gi reiktų sunerimti turint kokių nors sveikatos sutrikimų, kaip žinoti, ar vis dar galima gydytis patiems, ar jau reiktų gydytojo konsultacijos.
Gydytojas P. Jacevičius sako, kad neretai žmonės visai be reikalo pradeda patys sau nusistatinėti ligas, informacijos ima ieškoti internete. Dar blogiau, jei gydosi patys. Jo nuomone, visą laiką nerimą keliančius klausimus apie sveikatą reikėtų aptarti su savo šeimos gydytoju.
„Gydytojas sudarytų kryptingą tyrimų planą, nuspręstų dėl reikiamos priežiūros, patartų, į ką atkreipti dėmesį tolimesnėje ligos ar negalavimų eigoje“, – pataria P. Jacevičius.
Konsultacijų su šeimos gydytoju svarbą pabrėžia ir „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė. Pasak jos, žmonės į gydytojus dažnai kreiptis neskuba dėl to, kad konsultacijos laukti reikia savaitę ar net ilgiau.
Ji teigia, kad būtent dėl šios priežasties gyvybės draudimo bendrovės klientai labai greitai įvertino siūlomą telemedicinos paslaugą, kai net telefonu ar vaizdo skambučiu su gydytoju galima aptarti pirmuosius negalavimus ar ligos simptomus.
„Labai dažnai pakanka nuotolinės gydytojo konsultacijos, kad būtų aišku, ar iškilusią sveikatos problemą galima išgydyti plačiai prieinamais vaistais bei kitomis greitai pasiekiamomis priemonėmis, ar vis tik reikia nuodugnios specialisto apžiūros, kokių nors tyrimų ir pan. Gydytojams galima nusiųsti nuotraukas arba vaizdo pokalbio metu parodyti, pavyzdžiui, bėrimą, patinimą ar kitas problemas. Įvairių ligų simptomus matydami ir į gydytojus nesikreipdami žmonės labai dažnai prisikuria įvairiausių scenarijų, diagnozuoja sau nebūtas ligas, tad be abejo, dažnai visiškai be reikalo patiria milžinišką stresą ir gydosi netinkamai. Mūsų praktika rodo, kad dažniausiai pakanka trumpos konsultacijos su specialistu“, – sako I. Veličkienė.
Sveikata dažniausiai rūpinasi vyresni
P. Jacevičius pastebi, kad, deja, dažniausiai į gydytojus kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės, kai liga jau yra progresavusi ir stebimi ryškūs ligos simptomai.
„Atsiradus prevencinėms programoms, tokių pacientų mažėja, nes ligas galime nustatyti ankstyvoje stadijoje, taip išvengiant sunkesnių ligos padarinių. Ir jaunesni žmonės pastaruoju metu atidžiau pradėjo sekti savo sveikatą. Užleidus ligą, vėlesnis gydymas tampa žymiai brangesnis nei ligos pradžioje. Kita vertus, pradėjus savarankiškai atlikinėti tyrimus ir sveikatos būklę koreguojant papildais, dažnai išleidžiamos nemažos pinigų sumos, o būklės pokyčių nestebima“, – pabrėžia šeimos gydytojas.
Apibendrindamas gydytojas sako, kad laiku nesikreipiant į gydytojus patiriama visokeriopa žala: uždelstos ligos ir įvairūs sveikatos negalavimai gydomi daug sunkiau ir ilgiau, daugiau išleidžiama gydytojų konsultacijoms ir medikamentams.
Kas kaltas idiotai???
