Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, kad augantis keleivių skaičius ir skrydžių pasiūla įrodo, kad prognozės dėl atsigaunančios keleivinės aviacijos buvo pagrįstos.
„Dar pavasarį prognozuodami spartėjančius aviacijos atsigavimo tempus vasarą nebuvome tikri, kaip greitai tai įvyks. Dabar jau galime drąsiai teigti, kad pirmieji vasaros mėnesiai netgi viršijo lūkesčius – žmonių noras keliauti pandemijos metu niekur nedingo, tai akivaizdžiai įrodo keleivių srauto ir įvykdytų skrydžių rodikliai“, – teigia A. Stikliūnas.
Pagal atsigavimo tempą – tarp lyderių
Aviacijos eksperto teigimu, vertinant liepos mėnesio duomenis, Lietuvos oro uostai lenkia Europos Sąjungos šalių to paties laikotarpio skrydžių srauto vidurkį, o pagal atsigavimo tempus yra tarp žemyno lyderių - penktoje vietoje.
„Lietuvos oro uostai sparčiai artėja prie buvusių rekordinių 2019 m. skrydžių srautų. Šių metų liepą įvykdyti 3,8 tūkst. skrydžiai, kai užpernai šis skaičius siekė beveik 5,6 tūkst. Galime pasidžiaugti ir tuo, kad, palyginti su pernai, skrydžius skaičius iš visų trijų oro vartų išaugo beveik trečdaliu“, – teigia A. Stikliūnas.
Jo teigimu, geriausi rezultatai fiksuoti Vilniaus oro uoste, kuris, palyginti su praėjusių metų liepa, skrydžių skaičių padidino daugiau nei 44 proc. Antroje vietoje liko Kaunas, kuriame skrydžių pasiūla augo 16 proc.
Kartais auganti paklausa
Liepą stebėtas ir intensyvus keliaujančiųjų skaičiaus augimas. Palyginti su pernai, liepą visuose trijuose oro uostuose keleivių skaičius išaugo beveik 94 proc.
Didžiausias paklausos augimas fiksuotas Vilniaus oro uoste. Šiuose oro vartuose keleivių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Kauno oro uostas tuo pačiu laikotarpiu pasiekė 65 proc., o Palangos – didesnį nei 17 proc. augimą.
„Vertinant tokį spartų kelionių maršrutų paklausos atsigavimą galima daryti išvadą, kad keliautojai vasarą stengiasi išnaudoti kuo efektyviau. Vieni suskubo pasinaudoti proga išvykti ilgai lauktų atostogų, kiti renkasi savaitgalio trukmės išvykas, treti – keliauja susitikti su verslo partneriais, klientais, kolegomis, Akivaizdu tai, kad nepriklausomai nuo kelionės tikslo, skrydžiai šiuo metu yra itin paklausūs ir, kaip matome dabar, tokia tendencija tęsiasi rugpjūtį“ – sako A. Stikliūnas.
Anot Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo, palyginti su birželio mėnesiu, liepą keleivių skaičius augo beveik dvigubai, didžiausias paklausos augimas fiksuotas Palangos oro uoste.
Krovinių skraidinta daugiau
Praėjusį mėnesį augo ir krovinių, gabenamų oro transportu, kiekis. Palyginti su pernai tokiu pačiu laikotarpiu, Lietuvos oro uostuose pervežtų krovinių kiekis didėjo beveik 26 proc. ir siekė 1811 tonas. Beje, šių metų rodiklis pralenkė ir 2019 m. – tuomet buvo pervežta 1427 tonos krovinių.
Daugiausia krovinių liepą skraidinta Vilniaus oro uoste – 1372 tonos, antroje vietoje liko Kauno oro vartai, kur pervežtų krovinių kiekis siekė 438 tonas, Palangos oro uoste – 0,15 tonos.
Ką būtina žinoti prieš skrydį?
Lietuvos oro uostų atstovas primena, kad taikant papildomų dokumentų ir sveikatos pažymų patikros tvarkas prieš skrydį, procesai oro uostuose gali trukti ilgau nei prieš pandemiją.
Keleiviai prašomi įsivertinti laiko testui atlikti bei rezultatui gauti poreikį ir atitinkamai pridėti planuojamą tyrimo trukmę prie įprastų rekomendacijų dėl atvykimo laiko. Rekomenduojama į oro uostą atvykti likus daugiau nei 2 valandoms iki skrydžio.
Taip pat visiems keleiviams rekomenduojama pasidomėti naujausiais šalių reikalavimais atvykstantiems. Patariama patikrinti oficialių kitos šalies institucijų informacijos šaltinius, jei yra poreikis – pasikalbėti su oro bendrovės, iš kurios pirktas bilietas, atstovais.
Primenama, kad visas esamas ir artimiausiu metu planuojamas skrydžių kryptis iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, taip pat reikalavimus keliautojams galima rasti specialiame polapyje www.vilnius-airport.lt/kryptys-is-lietuvos-oro-uostu.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.
