Šiuo metu ES pirmininkaujanti Slovėnija nurodė, kad pasitarimas vaizdo konferencijos formatu vyks rugpjūčio 18 dieną pagal atsako į krizes mechanizmą.
Į jį pakviesti 27 ES narių vidaus reikalų ministrai, taip pat Bendrijos sienų apsaugos agentūros FRONTEX, Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) ir Europolas.
„Susiklosčius šiai padėčiai prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos ES patiria rimtą grėsmę jos saugumui ir stebi neteisėtos migracijos pavertimą ginklu, remiamą Baltarusijos valstybės“, – sakė vienas Slovėnijos atstovas.
„Padėtis sudėtinga, apimanti įvairius veikėjus. Vidaus reikalų ministrai gali spręsti tik vieną šios padėties aspektą ir, aišku, kad reikia tolesnių veiksmų Europos lygiu“, – pridūrė jis.
Ketvirtadienį Europos Sąjungos diplomatijos tarnyba iškvietė Baltarusijos reikalų patikėtinį Briuselyje ir pareikalavo, kad būtų užbaigtas migrantų antplūdžio į Lietuvą „pavertimas instrumentu“.
Vilnius ir Briuselis kaltina Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką tyčia skatina neteisėtų migrantų srautą į Lietuvą, keršydamas už Bendrijos sankcijas jo režimui.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.
Lietuvos sienos apsaugos pareigūnai šią savaitę pradėjo grąžinti į Baltarusiją sieną mėginančius kirsti naujus atvykėlius. Tuo metu Briuselis paragino Iraką, iš kurio atvyksta daug šių žmonių, sustabdyti skrydžius į Minską.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) praeitą mėnesį perspėjo, kad ES narės rengia griežtesnes sankcijas, turinčias papildyti jau taikomas A. Lukašenkai ir jo sąjungininkams.
Šios priemonės gali būti patvirtintos per rugsėjo 21 dieną vyksiantį ES Tarybos susitikimą.
ES jau taiko sankcijas 166 asmenims, įskaitant A. Lukašenką ir jo du sūnus, taip pat 15 bendrovių ir agentūrų, susijusių su Baltarusijos vyriausybe.