„Paaiškėjo vis tik, kad „AstraZeneca“ ar „Vaxzevria“ vakcina gali sukelti tam tikrus retus krešėjimo sutrikimus. Tai nėra nieko naujo medicininių preparatų plotmėje, kadangi, kokia medicininę procedūrą mes bepasirinktume, nuo pačios paprasčiausios kaip danties rovimas, iki sudėtingo, kardiochirurginių, neurochirurginių operacijų, mes visada prisiimame tam tikrą riziką“, – kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas Marius Strioga.
Pasak jo, iš pradžių pasirodę pranešimai esą buvo mažai tikėtini, bet vakarų mokslininkų, ypač Norvegijos mokslininkų yra išaiškinamas galimas mechanizmas, kuris sukelia šias patologijas.
Jau yra pasiūlyta diagnostikos ir gydymo metodika, o M. Strioga komentavo, kad ši komplikacija gali pasireikšti itin retai, pavyzdžiui, ES iš 25 mln. paskiepytų žmonių užfiksuoti 86 atvejai galimų komplikacijų atvejai, kurių mirtimi baigėsi 18.
Pasak jo, galimas komplikacijas, pastebėjus laiku, galima suvaldyti ir yra žinoma, kaip tai daryti.
„Šios vakcinos indėlis į jos sugebėjimą suvaldyti pandemiją išlieka“, – dėstė jis.
„AstraZeneca“ vadina tiesiog skirta vyresniems nei 60-ies
M. Strioga komentavo, kad atsisakyti šios vakcinos per pandemiją būtų pats kvailiausias dalykas, kurį galima būtų padaryti siekiant visuomeninio imuniteto.
Pasak jo, nors iš pradžių dėl šios vakcinos efektyvumo mažiau tirta vyresnių asmenų, dabar turimi naujausi duomenys rodo, kad taikant „AstraZeneca“ vakciną po pirmos dozės efektyvumas apsaugant nuo simptominės ligos yra 76 proc., o antros dozės jis padidėja iki 82 proc. Bet JAV atliktas tyrimas parodė, kad imunitetas bendroje populiacijoje po šios vakcinos taip pat siekia 76 proc., bet vyresniems padidėja iki 85 proc.
„Tai reiškia, kad vyresnių žmonių populiacijoje ši vakcina yra dar efektyvesnė, negu jaunesniems nei 60 metų žmonėms. Mano rekomendacija būtų, taip, ja vakcinuotis gali visi, įvairaus amžiaus grupių asmenys, jei kalbėti apie moteris, jaunesnes nei 60 metų, joms prieš vakcinaciją bus suteikta informaciją į ką atkreipti dėmesį tarp 3 ir 16 dienų, į kokius požymius, ir iš karto kreiptis į ligoninę, nepaisant to, kad greičiausia nebus diagnozuota ta patologija. <...> Galima bus suteikti visokeriopą pagalbą ir tai nesibaigs net neabejotina mirtimi.
Bet aš norėčiau paraginti vyresniuosius mūsų populiacijos gyventojus, senjorus, panašu, kad ši vakcina yra, na, tiesiog jums skirta, lyginant su jaunesniaisiais. Nes nebuvo pastebėta nei sunkių atvejų, kurie iš principo yra labai reti, ir efektyvumas yra didesnis“, – kalbėjo M. Strioga.
Pasak jo, rizika dėl krešėjimo sutrikimų yra kur kas didesnė, jei žmogus suserga COVID-19.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kai kurios šalys pasirinko neskiepyti „AstraZeneca“ jaunesnių žmonių.
PSO: ryšys tarp „AstraZeneca“ vakcinos ir kraujo krešulių – „galimas“, bet nepatvirtintas
Ryšys tarp „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso ir retų kraujo krešulių susidarymo atvejų yra galimas, bet nepatvirtintas, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vakcinų ekspertai, pabrėždami, kad toks šalutinis poveikis pasireiškia „labai retai“.
Tuo metu Europos vaistų agentūra (EVA) anksčiau trečiadienį pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos šalutinis poveikis, ir pažymėjo, jog šių skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką.
EVA taip pat pabrėžė, kad nenustatyta konkrečių rizikos veiksnių neįprastiems kraujo krešuliams susidaryti naudojant „AstraZeneca“ vakciną.
PSO Pasaulinio patariamojo vakcinų saugos komiteto COVID-19 pakomitetis trečiadienį surengė pasitarimą, skirtą apžvelgti naujausią informaciją iš EVA, Jungtinės Karalystės vaistų ir sveikatos produktų priežiūros agentūros (MHRA) ir kitų vaistų priežiūros agentūrų.
„Remiantis dabartine informacija, priežastinis ryšys tarp vakcinos ir kraujo krešulių susidarymo esant mažam trombocitų kiekiui laikomas galimu, tačiau jis nėra patvirtintas“, – nurodoma PSO Pasaulinio patariamojo vakcinų saugos komiteto pranešime.
„Norint iki galo suprasti galimą ryšį tarp vakcinacijos ir galimų rizikos veiksnių, reikalingi specializuoti tyrimai“, – priduriama jame.
„Nors ir kelia nerimą, vertinami atvejai yra labai reti: iš beveik 200 mln. asmenų, visame pasaulyje gavusių „AstraZeneca“ vakciną nuo COVID-19, pranešta apie nedaug“ retų kraujo krešulių susidarymo atvejų, sakoma pranešime.
Komitetas pranešime teigė, kad retas šalutinis poveikis turi būti vertinamas atsižvelgiant į mirties nuo COVID-19 riziką ir vakcinų galimybes užkirsti kelią užsikrėsti koronavirusine infekcija ir sumažinti mirčių skaičių.
PSO ekspertai pažymi, kad šalutinis poveikis dvi ar tris dienas po vakcinacijos yra „tikėtinas ir dažnas“.
„Tačiau asmenys, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai... maždaug 4–20 dienų po vakcinacijos, turėtų skubiai kreiptis medicininės pagalbos“, – sakoma pranešime.
Pasaulinis patariamasis vakcinų saugos komitetas „kitą savaitę vėl susitiks apžvelgti papildomų duomenų ir esant reikalui paskelbs tolesnių rekomendacijų“, nurodoma jo pranešime.
