Kandidatas į Vilniaus merus Artūras Zuokas sekmadienį pripažino pralaimėjimą rinkimuose konservatoriui Valdui Benkunskui.
„Mieli vilniečiai, ačiū už pasitikėjimą, bet šių rinkimų aš nelaimėjau ir sveikinu V. Benkunską“, – žurnalistams savo štabe sakė A. Zuokas.
Negalutiniais duomenimis, jis antrajame Vilniaus mero rinkimų ture surinko 47,4 proc. balsų, o V. Benkunskas – 51,3 proc.
Panevėžio rajone, suskaičiavus visų apylinkių balsus, Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Antanas Pocius 57 proc. išplėšė pergalę ir tapo meru. Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Edmundas Toliušis antrame rinkimų ture surinko 41 proc. rinkėjų balsų.
Ukmergės rajono savivaldybėje Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Darius Varnas išplėšė pergalę, surinkęs 67 proc. rinkėjų balsų. Darbo partijos atstovas, likę antroje vietoje, Rolandas Janickas surinko 32 proc. rinkėjų balsų.
Kaišiadorių rajone pergalę išplėšė Liberalų sąjūdžio kandidatas Šarūnas Čėsna, kuris surinko 61 proc. rinkėjų balsų. Kitas kandidatas – TS-LKD partijos atstovas Vytenis Tomkus – gavo 37 proc. rinkėjų balsų.
Visagine meru tapo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Erlandas Galaguz, kuris surinko 52 proc. rinkėjų balsų, antroje vietoje liko partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė, surinkusi 46 proc. rinkėjų balsų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Trakų rajono savivaldybėje rinkimus laimėjo liberalų sąjūdžio kandidatas į merus Andrius Šatevičius. Politikas iš viso surinko 62 proc. rinkėjų balsų.
Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas į merus Jaroslav Narkevič surinko 36 proc. balsų.
Šiaulių rajone didelę balsų persvara rinkimus laimėjo valstiečių kandidatas Česlovas Greičius, kuris surinko 73 proc. rinkėjų balsų. Socialdemokratas Darius Simonavičius šiuose merų rinkimuose sulaukė 26 proc. rinkėjų balsų.
Tuo metu Šilutės rajone rinkimus laimėjo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ kandidatas Vytautas Laurinaitis, kuris sulaukė 59 proc. rinkėjų balsų. TS-LKD kandidatas Žygimantas Kurlianskas šiuose rinkimuose užėmė antrąją vietą ir iš viso sulaukė 39 proc. rinkėjų balsų.
Pagėgiuose pergalę išplėšė Liberalų sąjūdžio atstovas vaidas Bendaravičius, sulaukęs 59 proc. rinkėjų balsų, kitas kandidatas – Lietuvos regionų partijos atstovas Kęstas Komskis – iš viso sulaukė 40 proc. rinkėjų balsų.
Biržų rajono meru tapo socialdemokratų atstovas Kęstutis Knizikevičius. Politikas šiuose merų rinkimuose surinko 63 proc. rinkėjų balsų ir įveikė Kęstutį Isaką (36 proc.).
Jurbarko rajone rinkimuose savarankiškai išsikėlęs Skirmantas Mockevičius tapo miesto meru ir surinko 55 proc. rinkėjų balsų. TS-LKD atstovas Daivaras Rybakovas pripažino pralaimėjimą (43 proc.).
Kalvarijos miesto meru tapo politikas Nerijus Šidlauskas, surinkęs 66 proc. rinkėjų balsų, o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pripažino pralaimėjimą (32 proc.)
Užtikrintą pergalę Kelmės rajone iškovojo partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas Ildefonsas Petkevičius (74 proc.), o socialdemokratų atstovui Stasiui Jokubauskui teko pripažinti pralaimėjimą. Pastarasis politikas surinko 25 proc. rinkėjų balsų.
Klaipėdos miesto meru išrinktas politikas Arvydas Vaitkus, tuo metu TS-LKD atstovas Audrius Petrošius sugebėjo surinkti 36 proc. rinkėjų balsų.
Valstiečių atstovas Broniuas Markauskas išplėšė pergalę Klaipėdos rajone ir surinko 71 proc. rinkėjų balsų. Liberalų sąjūdžio atstovas Justas Ruškys pripažino pralaimėjimą (28 proc. rinkėjų balsai).
Lazdijų rajone antrajai kadencijai išrinkta dabartinė merė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Ausma Miškinienė, kuri įveikė ilgametį Lazdijų miesto merą, Krikščionių sąjungos atstovą Artūrą Margelį (33 proc.)
Mažeikių rajone mere tapo socialdemokratė Rūta Matulaitienė (55 proc. rinkėjų balsai), Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Linas Memys pergalės neiškovojo ir surinko 43 proc. rinkėjų balsų.
Skuodo rajone pergalę iškovojo valstiečių kandidatas Stasys Gutautas (59 proc.), Lietuvos regionų partijos atstovė Audronė Pitrėnienė surinko 40 proc. rinkėjų balsų.
Kėdainių rajono mero rinkimuose Darbo frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas nusileido dabartiniam savivaldybės vadovui Valentinui Tamuliui. Už parlamentarą balsavo 48 proc. rinkėjų, už jo varžovą – 50 procentų.
Grįžti į Šilalės rajono mero pareigas nepavyko Seimo nariui konservatoriui Jonui Gudauskui. Jis antrajame ture gavo 46 proc. balsų ir nusileido nepartiniam Tadui Bartkui, užsitikrinusiam 53 proc. rinkėjų palaikymą.
Ignalinos rajone pergalę pasiekė „valstietis“ Laimutis Ragaišis, surinkęs 50 proc. balsų. Jam nusileido 49 proc. balsų gavęs Justas Rasikas.
Varėnos rajonos meru tapo nepartinis Algis Kašėta su 53 proc. balsų. Antroje vietoje likęs Povilas Saulevičius surinko 46 proc. balsų.
Ilgametis Alytaus rajono meras prarado postą – laimėjo demokratė
Ilgametis Alytaus rajono meras konservatorius Algirdas Vrubliauskas sekmadienį pralaimėjo antrajame mero rinkimų ture ir poziciją užleis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovei Rasai Vitkauskienei.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos pareigas šiuo metu einanti R. Vitkauskienė gavo apie 57 proc. rinkėjų balsų, už ligšiolinį rajono vadovą A. Vrubliauską balsavo maždaug 41 proc. rinkėjų, rodo negalutiniai duomenys.
Po pirmojo turo prieš dvi savaites A. Vrubliauskas pirmavo, surinkęs 37,21 proc. rajono rinkėjų balsų, o R. Vitkauskienė buvo likusi antra su 35,72 proc. rinkėjų balsų.
A. Vrubliauskas Alytaus rajono meru buvo išrinktas 1997 metais, bet vieną nepilną kadenciją nuo 2004 metų buvo Seimo nariu. Toliau nuo 2007 metų A. Vrubliauskas be pertraukos vadovavo rajonui.
Anykščių meru išrinktas kelioms dienoms prieš antrą turą iš kovos pašalintas K. Tubis
Anykščių rajono meru sekmadienį išrinktas „valstiečių“ kandidatas Kęstutis Tubis – jis prieš antrąjį turą buvo kelioms dienoms pašalintas iš rinkimų kovos dėl bausmės, skirtos už prekybą poveikiu.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, per pakartotinį balsavimą K. Tubis surinko 52 proc. balsų, jo varžovas socialdemokratas Dainius Žiogelis – 46 proc. balsų.
„Ta istorija suglumino rinkėjus. (...) Tos dvi dienos agitacijos prieš mane iš VRK pusės ir devynios dienos, kada negalėjome agituoti, tai pirmiausia labiausiai džiaugiuosi rinkėjų sąmoningumu, jie prisimena, kaip dirbome užpraeitą kadenciją, kaip Anykščiai pakilo, kaip jie tvarkėsi. Juk žmonės turi atmintį“, – sekmadienio vakarą BNS sakė K. Tubis.
Socialdemokratas D. Žiogelis įsitikinęs, jog plačiai nuskambėjusi K. Tubio pašalinimo iš rinkimų ir vėliau grąžinimo į juos istorija šiam politikui padėjo laimėti kovą.
„Aišku, kad padėjo, jis gi nuskriaustas, jis kovoja su sistema, o žmonės nemėgsta sisteminių dalykų“, – BNS sakė socialdemokratas.
„Tokios nemokamos reklamos, kokią gavo, mes nė viena partija negalėjome nusipirkti“, – pridūrė jis.
K. Tubiui Anykščių rajono savivaldybės taryboje reikės suformuoti valdančiąją koaliciją, nes jo atstovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra iškovojusi septynias vietas iš 25. Po penkis mandatus yra gavę socialdemokratai ir konservatoriai, po keturis – liberalai ir demokratai.
K. Tubis tvirtino į koaliciją kviesiąs visas politines jėgas.
D. Žiogelis savo ruožtu sakė kol kas nematąs galimybės dirbti koalicijoje su išrinktuoju meru.
„Aš šventai esu įsitikinęs, kad nuteistas už tai, jog eidamas pareigas darė nusikaltimą, žmogus į tas pačias negali grįžti. Bet tai mano asmeninė nuomonė“, – teigė jis.
D. Žiogelis prognozavo, kad šių rinkimų rezultatai sulauks nemažai skundų. Anot jo, jau pirmadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ketina nagrinėti su tuo susijusį konservatorių skundą.
„Teismui apskųstas VRK sprendimas grąžinti K. Tubį į rinkimus“, – tvirtino socialdemokratas.
„Teismų bus daugiau nei balsavimų“, – pridūrė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė ir kai kurie kiti politikai anksčiau yra minėję, jog geriausia būtų Anykščiuose surengti naujus tiesioginius mero rinkimus.
Buvęs ilgametis policijos pareigūnas K. Tubis Anykščių rajono mero pareigas jau yra ėjęs 2015–2019 metais. Tuomet jis rinkimuose dalyvavo su Liberalų sąjūdžiu.
Šiai metais po pirmojo merų rinkimų turo, kovo 7-ąją, VRK K. Tubį pašalino iš kovos, nes Panevėžio apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.
Tačiau kovo 14-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino šį sprendimą, nes anot jo, Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas. Be to, išaiškinti nuosprendį privalėjo ne vienas teisėjas, o teismas savo nutartimi. Todėl dar tą pačią dieną VRK jį gražino į rinkimus.
Kadangi K. Tubis į rinkimus grąžintas jau prasidėjus balsavimui iš anksto, VRK nutarė panaikinti antradienį balsavusiųjų Anykščių rajono rinkėjų balsus ir pakvietė juos atvykti balsuoti dar kartą. Šia galimybe pasinaudojo 74 anykštėnai iš 100.
Per pirmąjį rinkimų turą K. Tubis Anykščiuose surinko daugiausia – 29,39 proc. – rinkėjų balsų. Socialdemokratas D. Žiogelis buvo antras su 19,45 proc. rinkėjų palaikymu.
Seimo narys A. Nekrošius laimėjo Raseinių rajono mero rinkimus
Seimo narys valstietis Arvydas Nekrošius sekmadienį išrinktas Raseinių rajono meru.
„Taip, jau viskas, panašu, kad laimėjau“, – sekmadienio vakarą BNS sakė politikas.
Anot parlamentaro, pergalę lėmė rinkėjų pasitikėjimas, nes daug metų būdamas Seimo nariu jis susitikinėjo su gyventojais, domėjosi jų interesais.
„Visą laiką prieš balsuodamas Seime konsultuodavausi, tardavausi, ką jie galvoja. Matyt, tai ir padėjo. Žmonės matė, kad atliepiu jų lūkestį“, – teigė A. Nekrošius.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, už jį balsavo apie 53 proc. rinkėjų, jo varžovas, dabartinis meras konservatorius Andrius Bautronis surinko maždaug 46 proc. balsų.
A. Nekrošius į parlamentą 2020 metais išrinktas vienmandatėje Raseinių-Kėdainių apygardoje, tai reiškia, kad čia turės vykti Seimo nario rinkimai.
Jo vadovaujami Raseinių valstiečiai naujos kadencijos taryboje turės penkias vietas iš 25.
Daugiausia mandatų – septynis – šioje taryboje yra gavę konservatoriai, šešias vietas iškovojo socialdemokratai, tris – politinis komitetas „Tau, kraštieti!“, po du – Regionų partija ir Darbo partija.
A. Nekrošius sakė dėl koalicijos sudarymo kalbėsiąs su visais išrinktais politikais.
„Esame atviri, kurie norės skaidrios ir doros savivaldos, tuos ir kviečiame“, – teigė jis.
Tarp galimų partnerių A. Nekrošius minėjo socialdemokratus, politinio komiteto atstovus.
„Pagrindiniai darbai vyks rytoj, šiandien švenčiame“, – BNS sakė Seimo narys.
Tuo metu konservatorius Audrius Petrošius sekmadienio vakarą pripažino pralaimėjimą Arvydui Vaitkui Klaipėdos miesto mero rinkimuose.
„Bet kokiu atveju istorinis pasirodymas“, – žurnalistams uostamiestyje sakė A. Petrošius.
„Jokio skausmo čia nėra, principas buvo parodyti, kad mes galime kovoti, kad jauni ryškūs žmonės gali rinktis ateitį ir turi pasirinkimą“, – pridūrė jis.
S. Lengvinienei taip pat pripažįsta pralaimėjimą Elektrėnuose, Laisvės partija lieka be merų
Dėl mero posto Elektrėnuose besivaržiusiai Laisvės partijos kandidatei Silvai Lengvinienei pripažįstant pralaimėjimą antrajame ture, ši politinė jėga lieka nelaimėjusi nė vienų merų rinkimų.
„Šiek tiek gal procentas sumažės, bet aiškus pralaimėjimas, ryškus“, – BNS sekmadienį sakė S. Lengvinenė.
Suskaičiavus duomenis 10-yje iš 15-os Elektrėnų apylinkių, Liberalų sąjūdžio kandidatas Gediminas Ratkevičius surinko 67,56 proc. balsų, o S. Lengvinienė – 30,86 procento.
„Akivaizdu, nulėmė mūsų – nežinau, kaip sakyti – žmonių mentalitetas. Žmonės vis tiktai negali susitaikyti, kad žmogaus teisės yra visiems lygios“, – kalbėjo politikė.
Vis dėlto ji džiaugėsi pelnytomis keturiomis vietomis Elektrėnų savivaldybės taryboje ir teigė, jog Laisvės partija ruošiasi dirbti opozicijoje.
Prieš dvi savaites vykusiame pirmajame ture nelaimėjo nė vienas Laisvės partijos kandidatas į merus.
Savivaldybių tarybose Laisvės partija iškovojo 13 mandatų.
Tuo metu kitose savivaldybėse, nors rezultatai dar nėra galutiniai, jau aišku, kas turėtų laimėti rinkimus.
Sekmadienį pasibaigus savivaldos rinkimams, daugiausiai merų postų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), antri lieka įvairūs politiniai komitetai, treti – Liberalų sąjūdis, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pasirodė perpus prasčiau.
Policija per rinkimus gavo 40 pranešimų apie galimus pažeidimus
Sekmadienį, vykstant pakartotiniams merų rinkimams, Lietuvos policija gavo 40 pranešimų apie galimus pažeidimus, naujų ikiteisminių tyrimų pareigūnai nepradėjo.
„Iki 19 valandos buvo gauta 40 pranešimų, pradėti du aplinkybių patikslinimai medžiagose, ikiteisminių tyrimų nepradėta“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Pareigūnai pradėjo septynias administracines teisenas dėl rinkėjų elgesio – nustatyti keturi neblaivūs balsuoti atvykę asmenys, dar trys rinkėjai triukšmavo bei keikėsi.
Labiausiai buvo apgirtęs rinkėjas Vilniaus rajone, jam buvo nustatytas 3,5 promilės neblaivumas.
Tuo metu Zarasų rajone į rinkimų apylinkę balsuoti atvyko trys neblaivūs asmenys – jiems atitinkamai buvo nustatytas 0,6, 0,4 ir 2,7 promilės girtumas. Jiems gresia atsakomybė už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviems.
Alytaus apskrities policija gavo pranešimus, kad trys asmenys vartojo necenzūrinius žodžius ir triukšmavo.
Nevyriausybinė organizacija „Baltosios pirštinės“ praneša, kad rinkimų dieną jos stebėtojai fiksavo daugiau nei 100 pažeidimų rinkimų apylinkėse.
Organizacija taip pat sulaukė maždaug 70 pranešimų iš pilietiškų gyventojų apie galimus rinkimų pažeidimus.
„Du pranešimai apie galimą rinkėjų papirkimą buvo perduoti policijai“ ,– teigiama pranešime.
„Baltosios pirštinės“, kartu su „Debunk.org“, taip pat Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė skundą dėl nustatyto atvejo, kai tam tikrų kandidatų „Facebook“ skelbiamo turinio matomumas galimai buvo dirbtinai padidintas.
Iki 19 valandos nepriklausomi rinkimų stebėtojai aplankė per 250 apylinkių 21 savivaldybėje, kur vyksta antrasis rinkimų turas.
„Visos rinkimų dienos metu fiksuotos tos pačios tendencijos, kaip ir pirmajame rinkimų ture ir ankstesniuose rinkimuose: komisijos netinkamai plombavo balsadėžes, nenaudojo duomenų apsaugai užtikrinti būtinų juodų antdėklų rinkėjų sąrašams uždengti, nepagrįstai leido rinkėjams į balsavimo kabinas eiti ne po vieną. 13-oje apylinkių, kur lankėsi „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai, rinkimų komisijos į pastabas neatsižvelgė. Dėl kai kurių iš šių apylinkių komisijų darbo svarstoma kreiptis apygardų rinkimų komisijas ir VRK“, – rašoma „Baltųjų pirštinių“ pranešime.
Organizacijos atstovai daugiausia pažeidimų fiksuota Trakų rajone (85 proc. nuo visų organizacijos deleguotų stebėtojų aplankytų apylinkių), Vilniaus mieste (beveik 73 proc.), Ukmergės rajone (daugiau nei 66 proc.) ir Šilutės rajone (56 proc.). Vidutiniškai pažeidimai fiksuojami beveik kas antroje apylinkėje.
Gyventojai daugiausia skundėsi dėl politinės reklamos, „tylos laikotarpiu“ vykdomos agitacijos ir neužtikrinamos teisės balsuoti.
„Šie rinkimai išsiskiria gyventojų pranešimų apie rinkimų komisijų daromas klaidas gausa – per visą rinkimų laikotarpį gauta beveik 120 pranešimų dėl komisijų darbo, o tai sudaro maždaug ketvirtadalį visų nuo vasario gautų pranešimų“, – sako „Baltosios pirštinės“.
Iš viso nuo kovo pradžios policija gavo daugiau nei kelis šimtus įvairių pranešimų apie galimus pažeidimus per rinkimus.
Šiuo metu pareigūnai atlieka dešimt ikiteisminių tyrimų dėl galimo trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, keliems asmenims pareikšti įtarimai.
Tyrimus atlieka Alytaus, Marijampolės, Utenos, Švenčionių, Klaipėdos, Telšių pareigūnai. Kai kuriose apskrityse atliekama po kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimų rinkimų pažeidimų.
Už trukdymą pasinaudoti rinkimų teise numatoma bausmė – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Pakartotiniuose rinkimuose renkant merus antrajame ture 34-iose savivaldybėse balsavo beveik 46 proc. rinkėjų, rodo VRK duomenys.
Merų rinkimai vyko daugiau kaip pusėje – 34 iš 60 – savivaldybių.
Balsavimas rinkimų apylinkėse baigėsi 20 valandą.
Merai rinkti Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.
Pakartotinis balsavimas vyko savivaldybėse, kur merai nebuvo išrinkti pirmajame ture. Tam reikėjo surinkti per 50 proc. rinkimuose dalyvavusių gyventojų balsų.
Antrajame ture rungėsi du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.
BNS pateikia per pirmąjį ir per antrąjį balsavimo turus išrinktus 60 Lietuvos savivaldybių merus.
1. Akmenės rajonas – socialdemokratas Vitalijus Mitrofanovas (perrinktas I ture)
2. Alytaus miestas – socialdemokratas Nerijus Cesiulis (perrinktas I ture)
3. Alytaus rajonas – demokratė Rasa Vitkauskienė (nauja)
4. Anykščių rajonas – „valstietis“ Kęstutis Tubis (naujas)
5. Birštonas – socialdemokratė Nijolė Dirginčienė (perrinkta I ture)
6. Biržų rajonas – socialdemokratas Kęstutis Knizikevičius (naujas)
7. Druskininkai – nepartinis Ričardas Malinauskas (perrinktas I ture)
8. Elektrėnai – liberalas Gediminas Ratkevičius (naujas)
9. Ignalinos rajonas – „valstietis“ Laimutis Ragaišis (naujas)
10. Jonavos rajonas – socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius (perrinktas I ture)
11. Joniškio rajonas – liberalas Vitalijus Gailius (perrinktas I ture)
12. Jurbarko rajonas – save išsikėlęs Skirmantas Mockevičius (perrinktas II ture)
13. Kaišiadorių rajonas – liberalas Šarūnas Čėsna (naujas)
14. Kalvarijos – nepartinis Nerijus Šidlauskas (naujas)
15. Kauno miestas – nepartinis Visvaldas Matijošaitis (perrinktas I ture)
16. Kauno rajonas – socialdemokratas Valerijus Makūnas (perrinktas I ture)
17. Kazlų Rūda – nepartinis Mantas Varaška (perrinktas I ture)
18. Kelmės rajonas – partija „Laisvė ir teisingumas“ Ildefonsas Petkevičius (perrinktas II ture)19. Kėdainių rajonas – socialdemokratas Valentinas Tamulis (perrinktas II ture)
20. Klaipėdos miestas – nepartinis Arvydas Vaitkus (naujas)
21. Klaipėdos rajonas – „valstietis“ Bronius Markauskas (perrinktas II ture)
22. Kretingos rajonas – nepartinis Antanas Kalnius (perrinktas I ture)
23. Kupiškio rajonas – konservatorius Dainius Bardauskas (perrinktas II ture)
24. Lazdijų rajonas – demokratė Ausma Miškinienė (perrinkta II ture)
25. Marijampolė – socialdemokratas Povilas Isoda (perrinktas I ture)
26. Mažeikių rajonas – socialdemokratė Rūta Matulaitienė (nauja)
27. Molėtų rajonas – konservatorius Saulius Jauneika (perrinktas I ture)
28. Neringa – demokratas Darius Jasaitis (perrinktas I ture)
29. Pagėgiai – liberalas Vaidas Bendaravičius (perrinktas II ture)
30. Pakruojo rajonas – socialdemokratas Saulius Margis (perrinktas I ture)
31. Palanga – konservatorius Šarūnas Vaitkus (perrinktas I ture)
32. Panevėžio miestas – nepartinis Rytis Mykolas Račkauskas (perrinktas I ture)
33. Panevėžio rajonas – socialdemokratas Antanas Pocius (naujas)
34. Pasvalio rajonas – konservatorius Gintautas Gegužinskas (perrinktas II ture)
35. Plungės rajonas – liberalas Audrius Klišonis (perrinktas I ture)
36. Prienų rajonas – socialdemokratas Alvydas Vaicekauskas (perrinktas I ture)
37. Radviliškio rajonas – socialdemokratas Kazimieras Račkauskis (naujas)
38. Raseinių rajonas – „valstietis“ Arvydas Nekrošius (naujas)
39. Rietavas – liberalas Antanas Černeckis (perrinktas I ture)
40. Rokiškio rajonas – socialdemokratas Ramūnas Godeliauskas (perrinktas I ture)
41. Skuodo rajonas – „valstietis“ Stasys Gutauskas (naujas)
42. Šakių rajonas – „valstietis“ Raimondas Januševičius (naujas)
43. Šalčininkų rajonas – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga Zdzislav Palevič (perrinktas I ture)
44. Šiaulių miestas – nepartinis Artūras Visockas (perrinktas I ture)
45. Šiaulių rajonas – „valstietis“ Česlovas Greičius (naujas)
46. Šilalės rajonas – nepartinis Tadas Bartkus (naujas)
47. Šilutės rajonas – demokratas Vytautas Laurinaitis (perrinktas II ture)
48. Širvintų rajonas – Lietuvos regionų partija Živilė Pinskuvienė (perrinkta I ture)
49. Švenčionių rajonas – partija „Laisvė ir teisingumas“ Rimantas Klipčius (perrinktas I ture)
50. Tauragės rajonas – liberalas Dovydas Kaminskas (perrinktas I ture)
51. Telšių rajonas – socialdemokratas Tomas Katkus (naujas)
52. Trakų rajonas – liberalas Andrius Šatevičius (perrinktas II ture)
53. Ukmergės rajonas – demokratas Darius Varnas (naujas)
54. Utenos rajonas – nepartinis Marijus Kaukėnas (naujas)
55. Varėnos rajonas – nepartinis Algis Kašėta (perrinktas II ture)
56. Vilkaviškio rajonas – socialdemokratas Algirdas Neiberka (perrinktas I ture)
57. Vilniaus miestas – konservatorius Valdas Benkunskas (naujas)
58. Vilniaus rajonas – socialdemokratas Robertas Duchnevič (naujas)
59. Visaginas – „valstietis“ Erlandas Galaguz (perrinktas II ture)
60. Zarasų rajonas – liberalė Nijolė Guobienė (nauja)
